TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Paprasčiau prisikvies trūkstamų gydytojų

2008 12 09 0:00
SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjo J.Bartlingo teigimu, sveikatos priežiūros įstaigos galėtų būti iniciatyvesnės siūlydamos būdus, kaip pritraukti trūkstamų specialistų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pavojaus varpai dėl medikų emigracijos pritilo, daugiau nerimaujama dėl specialistų trūkumo rajonuose. Neseniai pasirašytas sveikatos apsaugos ministro įsakymas gydymo įstaigoms leis taikyti įvairias lengvatas ir taip lengviau prisivilioti trūkstamų medikų, kviestis rezidentų.

Ne kartą girdėtą kritiką, esą savo valstybės pinigais išmokslintais medikais šelpiame gerokai turtingesnes Vakarų šalis, neseniai priminė Europos parlamento narys Justas Vincas Paleckis, šios institucijos atstovus paraginęs įkurti solidarumo ir kompensacijų fondą tokių praradimų padariniams mažinti. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjo Jono Bartlingo teigimu, tokia idėja ES svarstoma jau 4-5 metus. "Žinoma, platesnė jos sklaida priverstų kitas šalis labiau susimąstyti dėl savo politikos. Juk, pavyzdžiui, Didžioji Britanija net oficialiai deklaravo, kad medikų trūkumą kompensuos atvykėliais iš kitų šalių. Kita vertus, praktinis šios idėjos įgyvendinimas būtų gana sudėtingas, tad reikėtų jį rimtai apsvarstyti", - komentavo J.Bartlingas.

Problema sumažėjo

SAM atstovas teigė, kad per pastaruosius ketverius metus medikų emigracijos į užsienį problema sumenko. "Ji kyla tada, kai į užsienį išvyksta vienintelis kurios nors srities gydytojas, pavyzdžiui, anesteziologas ar chirurgas, ir nėra kuo jo pakeisti", - teigė J.Bartlingas, tačiau konkrečių atvejų, kur taip jau yra atsitikę, neįvardijo. Pašnekovo teigimu, pažymų, kad diplomas atitinka Europos Komisijos reikalavimus, 2005-aisiais buvo išrašyta 350, 2006 metais - 190, pernai - per 100, pirmąjį šių metų pusmetį - apie 50. Tiesa, ne vienas medikas sugeba dirbti ir čia, ir ten. Kai kurie mūsų chirurgai svetur skrenda tik į naktinius budėjimus ar operacijas. Yra ir kitų gydytojų specialistų, kurie laisvadienius Lietuvoje iškeičia į darbą užsienyje. Kai kuriems medikams užsieniečiai tiesiog čia, Lietuvoje, yra įrengę kompiuterizuotas darbo vietas, tad kitoms šalims dirbama "per atstumą".

Vilios laisviau

Anot SAM atstovo, nauja tai, kad šiemet dėl darbo užsienyje kreipėsi daugiau slaugytojų nei gydytojų. Mūsiškes ypač vilioja norvegų "Orange" institucija. Tačiau J.Bartlingo teigimu, pakeisti išvykusias slaugytojas yra kuo.

Ne paslaptis, kad tarp išvykstančiųjų yra nemažai rezidentų, dar studijuodamas ne vienas būsimasis gydytojas atvirai pareiškia norą išbandyti save svetur. J.Bartlingo duomenimis, šią vasarą reikalingus vykti į užsienį dokumentus atsiėmė maždaug dešimt rezidentų - panašus skaičius buvęs ir pernai. Tikimasi, kad jaunus gydytojus likti Lietuvoje paskatins ir naujasis SAM ministro įsakymas dėl rezidentų gerovės sąlygų užtikrinimo. Čia aptariamos galimybės pritraukti jaunų specialistų apmokant dalį paskolos arba jos palūkanų būstui ar automobiliui įsigyti, remonto ar kitoms išlaidoms, susijusioms su kreditavimu, kompensuoti.

Įstaigos galėjo tai daryti ir anksčiau, tačiau dabar tvarka tapo gerokai aiškesnė. Dėl to, kad nesumanytų kviestis visiškai nereikalingų medikų, pavyzdžiui, ten, kur net nėra ligoninės, prašyti kardiochirurgo - savo sprendimus medicinos įstaigos turės derinti ir su savo steigėjais, ir su SAM.

SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjo teigimu, naujoji tvarka bus aktuali daugeliui rajonų įstaigų. "Jos ir pačios galėtų būti iniciatyvesnės, siūlyti idėjų, kaip pritraukti trūkstamų specialistų. Jei įstaigos parengtų savo veiksmų programą, kaip geriau spręsti šią problemą, ministerija paremtų jų sumanymus", - teigė J.Bartlingas. Jo manymu, gydymo įstaigos galėtų ir pačios pasikviesti medikų bei supažindinti juos su esamomis darbo sąlygomis. Būtų naudingos ir karjeros dienos, rengiamos universitetų. "Bendravome su aukštųjų mokyklų, rengiančių medikus, atstovais, prašėme, kad tokias organizuotų. Karjeros dienos taptų puikia proga rajonų įstaigų vadovams pasidairyti jaunų specialistų", - sakė SAM atstovas.

Svarbi žinia

Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktoriaus Petro Simavičiaus nuomone, nauji sprendimai dėl rezidentų gerovės sąlygų užtikrinimo yra labai svarbūs. "Kuris mokslus baigiantis studentas šiandien gali įsigyti būstą ar nebrangiai jį išsinuomoti? Tai neįmanoma. Teisinis galimų lengvatų sąlygų sutvarkymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms atriša rankas pagrįstai naudoti valstybės lėšas", - sakė P.Simavičius.

Jis tikisi, kad naujasis ministro įsakymas padės išspręsti specialistų trūkumo problemą. Anot P.Simavičiaus, Šiaulių ligoninė šiuo požiūriu nėra išskirtinė. Čia trūksta poros neurochirurgų ir urologų.

Siekdama pritraukti trūkstamų gydytojų ši įstaiga ir anksčiau tarėsi su rajono savivaldybe, prašė į miestą atvykusiems medikams skirti butus. Juose atvykėliai gyvens tol, kol dirbs ligoninėje. Naudingas būdas pritraukti specialistų, anot P.Simavičiaus, - galimybė įdarbinti rezidentus. Nuo pernai metų Šiaulių ligoninė yra oficiali Vilniaus universiteto rezidentūros bazė, rengiasi tapti ir Kauno medicinos universiteto rezidentūros baze.

"Jauni daktariukai vertina galimybę pas mus padirbėti, net patys prašosi atvažiuoti. Vilniaus ar Kauno ligoninėse, kur susitelkę daug studentų, rezidentų, internų, gydytojų stažuotojų, jauni specialistai dažnai nebent pro durų plyšį gali pažiūrėti, kaip vyksta operacijos. O mūsų ligoninėje rezidentai turi teisę asistuoti per operacijas, patys apžiūri ligonius, juos tiria, o patyrę kolegos jiems talkina, tad tam tikra prasme jaunieji medikai yra padėties šeimininkai", - sakė P.Simavičius.

Vis dėlto jis mano, kad gydytojų trūks ir ateityje. "Taip bus tol, kol žmonės, kuriems užkraunama tokia didžiulė atsakomybė, negaus europinių atlyginimų, kol valstybė rengs taip brangiai kainuojančius specialistus kitoms šalims. Manau, kad vis dėlto turėtų atsirasti tam tikras atidirbimo po studijų terminas, kompensuosiantis jaunam specialistui parengti skirtas investicijas", - sakė P.Simavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"