TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pasaulio finansų krizė galėjo nulemti 500 tūkst. mirties nuo vėžio atvejų

2016 05 26 12:00
youtube.com nuotrauka

Pasaulinė finansų krizė galėjo nulemti papildomus 500 tūkst. mirties nuo vėžio atvejų 2008–2010 metais, rodo nauja studija, kurios išvadose, paskelbtose ketvirtadienį, sakoma, kad tie pacientai negavo gydymo dėl nedarbo ir išlaidų sveikatos apsaugai mažinimo.

Tokie skaičiai buvo gauti ekstrapoliuojant mirties nuo vėžio atvejų padaugėjimą, nedarbo padidėjimą ir išlaidų sveikatos apsaugai sumažėjimą.

„Mes paskaičiavome, kad ekonominė krizė buvo susieta su daugiau kaip 260 tūkst. papildomų mirties nuo vėžio atvejų vien OECD (34 šalis vienijančioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje), nuo 2008 iki 2010 metų, – AFP sakė studijos autorius Mahibenas Maruthappu iš Londono imperijos koledžo ir pridūrė: – Tai rodytų, kad tuo laikotarpiu galėjo būti gerokai daugiau kaip 500 tūkst. papildomų mirties nuo vėžio atvejų visame pasaulyje.“

Vien Europos Sąjungoje (ES) paskaičiuota 160 tūkst. papildomų mirties atvejų, kurių kitomis sąlygomis nebūtų buvę.

Jungtinėms Valstijoms – 18 tūkst., o Prancūzijai – 1 500. Ispanijai ir Didžiajai Britanijai, kur sveikatos apsauga yra visuotinė, papildomų mirčių nebuvo nustatyta.

Studijos išvados buvo paskelbtos medicinos žurnale „The Lancet“.

„Vėžys yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, tad gyvybiškai svarbu suprasti, kaip ekonominės permainos veikia vėžiu sergančių žmonių išgyvenimą“, – sakė M.Maruthappu.

2012 metais nuo vėžio mirė maždaug 8,2 mln. žmonių.

„Mes nustatėme, kad padidėjęs nedarbas buvo susijęs su padidėjusiu mirtingumu nuo vėžio, bet visuotinė sveikatos apsauga apsaugojo nuo tokio poveikio, – pažymėjo M.Maruthappu. – Tai ypač pasakytina dėl gydomų vėžio formų, tarp jų – krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio.“

Tyrėjai pasinaudojo Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir Pasaulio banko statistiniais duomenimis apie daugiau kaip 70 valstybių, kuriose gyvena daugiau kaip 2 mlrd. žmonių. Jie analizavo tendencijas per 20 metų laikotarpį, nuo 1990 iki 2010 metų.

Buvo nustatyta, kad su kiekvienu nedarbo padidėjimo procentu yra susiję 0,37 papildomos mirties nuo vėžio atvejo 100 tūkst. žmonių.

Kiekvienas išlaidų sveikatos apsaugai sumažinimo procentas yra susijęs su 0,0053 papildomos mirties nuo vėžio atvejo 100 tūkst. žmonių.

Tuomet, remiantis šiais duomenimis, ekstrapoliavimo būdu buvo gautas papildomų mirties atvejų 2008–2010 metais skaičius.

„Šalyse be visuotinės sveikatos priežiūros prieiga prie jos dažnai gali būti užtikrinama per užimtumo paketą, – sakė studijos bendraautoris Rifatas Atunas iš Harvardo universiteto ir tęsė: Darbo neturintiems pacientams diagnozė gali būti nustatoma vėlai, jie (gali) gauti prastą ar pavėluotą gydymą.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"