TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pasidalyti tuo, kas brangiausia

2015 01 17 6:00

Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kraujo kasdien reikia apie 200 žmonių. Per metus transfuzija (kraujo perpylimas) atliekama kelioms dešimtims tūkstančių pacientų. Daugeliui tai reiškia sugrąžintą gyvenimą.

Norint užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį, kasdien būtina surinkti daugiau negu 400 donorų, vien sostinėje – daugiau negu 150 donorų kraujo.

Lietuvos siekiamybė – neatlygintina kraujo donorystė. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, išsivysčiusiose šalyse neatlygintinų donacijų skaičius siekia 98–100 procentų.

Duoti, kad galėtum imti

„Nors nuo to įvykio praėjo nemažai laiko, bet viską prisimenu iki šiol, - pasakoja Marija Šylobryt. - Laukiausi vaikelio, pasijutau labai blogai. Vyras nuvežė į gimdymo namus. Paaiškėjo diagnozė: negimdinis nėštumas, reikia skubiai operuoti. Netekau daug kraujo, todėl buvo daromas kraujo perpylimas. Kai atsigavau, medikai sveikino sugrįžus į gyvenimą. Nerimą kėlė klausimas: kas būtų, jei nebūtų buvę reikiamos grupės kraujo? Liūdnai būtų pasibaigę...“ Marijos vyras Ryšardas, atsigavęs po patirto streso, sakosi tuomet pirmą kartą atėjęs į Nacionalinį kraujo centrą (NKC) ir atsidėkodamas už žmonos išgelbėjimą paaukojęs kraujo. „Tikėjau, kad ir mano kraujas išgelbės kam nors gyvybę“, - sako vyras. Nuo to laiko šeima tapo donorais. „Ne tik nuolat dovanoju kraujo, bet ir organizuoju kraujo donorystės akcijas savo darbovietėje, aiškinu bendradarbiams apie kraujo donorystės reikšmę. Nežinai, kada ir kuriam iš mūsų gali prireikti kraujo, todėl į kraujo fondą reikia įnešti savo indėlį, duoti, kad prireikus galėtum imti“, - sako donoras.

R.Šylobryt iš viso paaukojo kraujo 53 kartus, jam suteiktas garbės donoro vardas.

Drįsti mylėti

Kaunietis Žilvinas Neliubšys 2014-uosius baigė jau 81 kartą duodamas kraujo. Nuo 2004 metų jis – neatlygintinas kraujo donoras, tačiau pirmuosius kartus kraujo davė dar būdamas studentu – nuo 1994-ųjų. Linksmas ir energingas vyras donorystę puoselėja ne tik savo šeimoje, bet ir tarp draugų. Pradžią tam padarė tėvas Romualdas, garbės donoras. Jis abu savo sūnus paskatino tapti donorais. Tarp Žilvino draugų - Nacionalinės donorų asociacijos vadovas Darius Tumšys, aktorius Remigijus Endriukaitis, advokatas Paulius Alšauskas, fotografas ir leidėjas Žilvinas Valeika, Regina Zvanorienė – visi aktyvūs donorai, ne tik daug kartų davę kraujo, bet ir organizuojantys donorystės akcijas. Neseniai viena iš šio būrio bičiulių – Anglijoje gyvenanti Laimutė Galinienė - netgi savo gimtadienį nusprendė paminėti draugus pakviesdama duoti nemokamai kraujo...

Donorystė naudinga ir pačiam, nes visuomet patikrinama sveikata. „Vieną savo draugą, kuris jautėsi visiškai sveikas, pakalbinau duoti kraujo. Jis sutiko, tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, jog serga hepatitu... Laiku nustatytą ligą pavyko sėkmingai išgydyti. Tai irgi vienas iš donorystė pranašumų.“

Žilvinas juokauja, kad donorystė – gydomoji procedūra. „Anksčiau kraujo nuleidimu būdavo gydoma daugelis negalavimų. Pirmus kartus duodamas kraujo alpdavau. Medikai sakydavo: „Vėl atėjo tas, kuris alpsta...“ Tačiau daviau sau žodį, jog turiu priprasti. Ir pripratau. Ir kitus drąsinu, kad neišsigąstų. Kai kurie žmonės alpsta dėl patiriamo emocinio streso, bet tikrai ne dėl netekto kraujo. Davęs kraujo jaučiu ne tik moralinį pasitenkinimą, bet it puikią, pakilią savijautą, energijos antplūdį. Manau, jog donorystė – vienas iš svarbių sveiko gyvenimo būdo komponentų. Mes su bičiuliais seniai svajojome, kad visa donorystė būtų neatlygintina. Ar galima pinigais įvertinti kraują? Tai - neįkainojama dovana, kurią žmogus gali suteikti kitam žmogui. Apsidžiaugiau išgirdęs, kad neatlygintinos donorystės dalis praėjusių metų pabaigoje pasiekė beveik 70 procentų. Tai liudija žmonių sąmoningumo augimą.“

Kokius argumentus Žilvinas pateikia žmogui, teigiančiam, jog kraujo duotų į nelaimę patekusiam savo artimajam, tačiau dėl donorystės apskritai abejojančiam? „Klausiu žmogaus: ar galėtum nelaimės akivaizdoje per valandą surasti 10 žmonių, kurie sutiktų duoti kraujo? Vargu, netgi pasinaudodamas šiuolaikinėmis technologijomis, mat vienas bus apsirgęs gripu, kita – nėščia, o trečias išvykęs į komandiruotę... O jeigu dar sunkesnė užduotis - surasti 10 tos pačios kraujo grupės žmonių?.. Tenka pripažinti, jog tai – neįmanoma. Taigi, kas būtų, jeigu NKC ir gydymo įstaigose nebūtų kraujo atsargų? Todėl ir sakau: apie donorystę reikia kalbėtis, mąstyti, jausti kitą žmogų kaip savą, drįsti jį mylėti, kad iš meilės galėtum dalytis tuo, kas brangiausia.“

SPECIALISTŲ NUOMONĖ

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas Robertas Skalskis:

„Į mūsų skyrių patenka sunkūs ligoniai: nukraujavę dėl peroralinių antikoaguliantų (kraujo krešumą mažinančių vaistų) perdozavimo, pilvo aortos aneurizmos plyšimo, trūkusios blužnies ar skrandžio opos... Kraujo perpylimu tokiems ligoniams stengiamasi kompensuoti netektą eritrocitų, trombocitų ir kitų kraujo komponentų kiekį. Pastarosiomis savaitėmis savo ligoninėje kovojome dėl dviejų ligonių, sergančių generalizuotu sepsiu, gyvybės. Be kita ko, jiems buvo labai sunku parinkti tinkamo kraujo. Tik dėl to, kad turėjome pakankamai kraujo atsargų, ir sutelkus transfuziologijos tarnybos bei mūsų ligoninės laboratorijų pastangas pavyko tai padaryti. Tokie kraujo derinimo tyrimai brangiai kainuoja, tačiau kai kalbama apie žmogaus gyvybę, svarbiausia – žmogus. Kilniausia ir vertingiausia dovana, kurią gali įteikti vienas žmogus kitam, – tai kraujas. Jis neretai reiškia sugrąžintą gyvenimą. Kas būtų, jeigu ligoninėje pritrūktų kraujo? Pasiruošti įmanoma tik sudėtingoms planinėms operacijoms, atskirais atvejais – netgi sukaupti paties ligonio kraujo atsargų, tačiau kur kas dažniau, o tiksliau, beveik kasdien, kraujo prireikia staigiai... Anksčiau ne tik aš, bet ir daugelis chirurgų per operaciją ir patys ligoniams duodavo kraujo... Aukodavosi, nes nė viena medicinos priemonė savo verte nepranoksta kraujo. Dabar tai neleistina. Dėl hepatito bei kitokių ligų plitimo ligoniams galima perpilti tik kruopščiai patikrintą kraują. Lenkiuosi donorams, kurie, kol sveiki, sąmoningai pasirenka dovanoti kraujo. Neatlygintina donorystė – kilniausia žmonių solidarumo išraiška. Juk nežinia, kada tau pačiam gali prireikti kitų žmonių pagalbos.“

Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė:

„Nacionalinis kraujo centras aprūpina krauju ir jo komponentais 74 gydymo įstaigas visoje Lietuvoje. Beveik 300 žmonių centre ir filialuose kasdien duoda kraujo. 450 mililitrų kraujo – tas kiekis, dėl kurio sveikas suaugęs žmogus nepatiria jokio šalutinio poveikio sveikatai. Daugelis donorų akcentuoja ir donorystės privalumus – kraujas kruopščiai tiriamas, todėl gali būti nustatomos dar jokiais simptomais nepasireiškusios ligos. Vieno donoro kraujas gali išgelbėti trijų žmonių gyvybes, nelygu, kokių kraujo komponentų (eritrocitų, trombocitų ar plazmos) reikia ligoniui.“ Direktorę džiugina sėkminga NKC padalinių Panevėžyje ir Vilniuje veikla. Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje (VCUP) įsikūrusiame padalinyje kasdien kraujo duoda iki 50 žmonių. Visi jie – neatlygintini donorai. Sparčiai visuomenės pasitikėjimą pelnančio NKC veikla duoda puikių rezultatų: neatlygintinų donorų skaičius metų gale pasiekė 70 procentų. „Patys geriausi donorai – jaunimas, studentai. Jie suvokia donorystės prasmę: kraujas - ne prekė, bet vertingiausia dovana, kurią vienas žmogus gali įteikti kitam, ir netgi nesureikšmina savo kilnaus poelgio", – sako direktorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"