TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pasisemti sveikatos – ant batuto

2015 04 11 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kaunietė  Rasa Židonienė populiarina neįprastą sveikatinimosi būdą – sportavimą ant batuto. Moteris tvirtina, jog šis būdas labai teigiamai veikia limfinę sistemą ir taip padeda išvengti daugelio ligų.

R. Židonienė šokinėjimu ant batuto susidomėjo išklausiusi amerikiečio Alo Carterio paskaitos įrašą. A. Carteris – buvęs profesionalus JAV sportininkas, knygų apie batuto naudą sveikatai autorius. Baigęs sportininko karjerą, jis pradėjo rengti šuolių į vandenį nuo tramplino pasirodymus, į juos įtraukė savo mažametį sūnų ir vyresnę dukrą. Kartą A. Carteris nusprendė patikrinti, kiek jo vaikai padaro atsilenkimų. Pirmokas sūnus jų atliko daugiau nei 400, o vyresnė dukra – net 476. A. Carteris ėmė aiškintis, kodėl jo vaikai tokie stiprūs, o paties sveikata – išskirtinai puiki. Jis susidomėjo spyruokliavimo poveikiu, nes šokinėjimas nuo tramplino irgi yra tam tikras spyruokliavimas. Taip jis atrado Alberto Einsteino teiginį, jog ląsteles veikia traukos, pagreitėjimo ir stabdymo jėgos. A. Carteris spėjo, jog susumavus visas šias jėgas gaunamas trigubas poveikis, o tai ir vyksta šokinėjant ant batuto.

Rasa Židonienė

Įsitikino nauda

R. Židonienė pati įsigijo batutą, pradėjo ant jo spyruokliuoti, šokinėti, daryti mankštą ir netrukus įsitikino šio užsiėmimo veiksmingumu. Po mėnesio išnyko ją kamavę kojų sąnarių skausmai, o sustiprėjus dubens dugno raumenims nebevargino moterims aktuali problema. Negana to, R. Židonienė atkreipė dėmesį, kad labai pagreitėjo jos reakcija. "Pavyzdžiui, krinta daiktas, ir man nė nesuvokus kaip, jis atsiduria mano rankose", – sakė Rasa.

Norėdama paaiškinti, kas vyksta šokinėjant ant batuto, R. Židonienė pateikė "Formulės-1" lenktynininkų pavyzdį. "Per varžybas bolidu apvažiavę 60-70 ratų, jie netenka apie 2 kg svorio. Tačiau važiuodami lenktynininkai nedaro jokio veiksmo, dėl kurio turėtų numesti svorį. Tad kodėl tai vyksta? Mat važiuojant veikia pagreitėjimo, stabdymo ir, ko gero, išcentrinė jėga. Nors žmogus nejuda, patiriama apkrova veikia jo raumenis, ląsteles. Tas pats vyksta ir šokinėjant ant batuto. Fiziškai tarsi nelabai dirbame, bet mus veikia įvairių jėgų apkrova. Kildami į viršų – greitėjame, kūnui susilietus su pagrindu – stabdome. Net lengvai spyruokliuojant ant batuto kūno ląstelės patiria 25 proc. didesnę apkrovą nei vaikščiojant žemės paviršiumi. O jei lengvai šokinėjame, tik šiek tiek atsitraukdami nuo batuto pagrindo, apkrova padidėja 100-200 proc., jei šokinėjame kiek įmanoma aukščiau – net iki 400 procentų", – pasakojo R. Židonienė.

Anot jos, ląstelės automatiškai prisitaiko prie pakitusios aplinkos. Jei ta pakitusi aplinka yra didesnė apkrova, ląstelės privalo būti stipresnės, kad ją atlaikytų. O kai mūsų ląstelės yra stiprios ir sveikos, tai ir patys esame tokie.

Per trumpą laiką

Dirbant su įprastais treniruokliais, apkrovą patiria tik tam tikra raumenų grupė. O sportuojant ant batuto veikiami visi 638 kūno raumenys, visos ląstelės.

"Sportuojant ant batuto pokyčių pasiekiama per labai trumpą laiką. Paprastai užtenka 15 min., kad atliktume viso kūno mankštą. Be to, kartu treniruojama širdis ir vėdinami plaučiai. Nebūtina eiti nuo vieno treniruoklio prie kito, visas poveikis gaunamas vienu metu. Taigi, pernelyg nesistengdami labai efektyviai treniruojame visą kūną", – aiškino R. Židonienė.

Sujudina limfinę sistemą

Moteris pasakojo, kad spyruokliavimas ant batuto pirmiausia itin teigiamai veikia limfinę sistemą. Ši sistema atsakinga už medžiagų apykaitos nuodų ir negyvų ląstelių pašalinimą, taip pat – ir už vėžinių ląstelių sunaikinimą bei pašalinimą. Limfinėje sistemoje yra net 3 kartus daugiau skysčio nei kraujotakos sistemoje. Tačiau ji neturi tokio varikliuko kaip širdis, kuri yra pagrindinis kraujotakos sistemos organas. Taigi, limfinę sistemą galima sujudinti keletu būdų, pavyzdžiui, kvėpuojant, kosint, čiaudint, juokiantis. Kitas būdas – padedant išilginiams raumenims. Spyruokliavimas ant batuto veikia kiekvieną ląstelę, tad tai yra ypač veiksminga pagalba limfai judinti. Tik vien judinimo maža – privalu ląstelėms duoti tinkamo maisto, gerti pakankamai vandens.

"Įsivaizduokite, kaip atrodo vanduo keletą dienų laikytas gėlių vazoje. Tokia klampi tampa ir mūsų limfa, jei negeriame pakankamai vandens. Norint, kad limfa būtų skysta, vandenį reikia gurkšnoti nuolat, išgerti jo 5-6 stiklines per dieną", – vardijo R. Židonienė.

Visų pirma – profilaktika

Limfinė sistema itin svarbi mūsų imunitetui. Anot R. Židonienės, tarp geros limfotakos ir imuniteto net galima dėti lygybės ženklą. Anot R. Židonienės, įvairios ligos – širdies ir kraujagyslių, odos, alergijos, net vėžys yra prasto imuniteto, o kartu – ir prastos limfotakos pasekmė.

"Jei imunitetas veikia gerai, paprastai jis susidoroja su organizme natūraliai esančiomis vėžinėmis ląstelėmis. Žmonės suserga onkologine liga, nes jų limfinė sistema ir imunitetas veikia prastai, ląstelės tinkamai nepamaitinamos. Ir jau pagydytas vėžys gali atsinaujinti, nes imunitetas nesusidoroja su besigaminančiomis onkologinėmis ląstelėmis. Sutvarkius limfinę sistemą, pasistengus, kad limfa būtų pakankamai skysta, aktyviai varinėjama, būtų išspręsta daug problemų", – teigė R. Židonienė.

Tiesa, sportavimą ant batuto ji vertina, visų pirma, kaip profilaktiką. Pašnekovės teigimu, šis užsiėmimas labai tinka vyresniems žmonėms, kurie jau nepajėgia dorai pajudėti, turi antsvorio, taip pat tiems asmenims, kuriems trūksta laiko sudėtingoms treniruotėms. Juk ant batuto pakanka spyruokliuoti 15 min. (jos gali būti išskaidytos po 5 min.), ir tai paveikia visą kūną, kiekvieną ląstelę. Tiesa, batutas turi būti saugus žmonėms, kamuojamiems nugaros problemų. Todėl svarbu, ar jis pakankamai minkštas, ar nesukelia smūgio į nugarą, raiščius. Kita vertus, tas smūgis visada bus mažesnis nei bėgant, atsitrenkiant į kokį nors kitą paviršių.

Tyrimų išvados

Įdomu, kad JAV kosmoso agentūra NASA pritaikė batutus astronautų reabilitacijai. Mat astronautai, kelias savaites išbuvę beorėje erdvėje, netenka apie 15 proc. skeleto raumenų masės. NASA mokslininkai nustatė, jog mankšta ant batuto 68 proc. efektyvesnė nei bėgimo takelyje. Be to, sąnariai, raiščiai ir nugara patiria mažesnį poveikį, o tai labai svarbu astronautams, kurių kaulai išretėję. Į reabilitacijos programą įtraukus pusvalandį treniruočių ant batuto kasdien, per 6 savaites jų kaulų ir raumenų masė atsikurdavo.

"Daugeliui vyresnio amžiaus moterų aktuali osteoporozės problema. Vokiečių medikų teigimu, sportuojant ant batuto tikrai galima sustabdyti kaulų retėjimą. Žinoma, tai priklauso nuo to, kiek pažeisti kaulai, kaip ilgai ir intensyviai treniruojamasi", – sakė R. Židonienė.

Vokiečių medikų tyrimai taip pat parodė, jog pakanka 10 min. spyruokliavimo ant batuto, kad medžiagų apykaita būtų suaktyvinta visą dieną. O tai reiškia, jog savo gyvenimo būdo nepakeitęs žmogus sudegina kur kas daugiau kalorijų.

Ir dar. Amerikiečiai atliko tyrimą, įtraukę šuoliukus ant batuto į treniruočių ratu programą. Tai reiškia, jog po treniruotės ant vieno treniruoklio, 20 sek. šokinėjama ant batuto, o tada pereinama prie kito treniruoklio. Po kiek laiko pamatavus šitaip sportavusiųjų raumenų jėgą buvo nustatyta, jog ji – 25 proc. didesnė nei treniruojantis įprastai.

Naudingas ir atminčiai

"Sportavimas ant batuto naudingas ir širdies kraujagyslių sistemai, padeda nusilpus dubens dugno raumenims, apskritai stiprina raumenis, nugarą. Be to, gelbsti nuo lėtinio nuovargio, padeda susikoncentruoti arba atsipalaiduoti, naudingas senatvinių demencijų, atminties silpnėjimo profilaktikai. Kaip tai veikia? Smegenų dalis – smegenėlės yra atsakingos už pusiausvyros palaikymą. Bet kartu jos atsakingos ir už mūsų mokymąsi, suvokimą bei reakciją. Gerinant gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, tuo pat metu gerėja pajėgumas įsiminti naują informaciją", – vardijo R. Židonienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"