TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pataikius žaibui nespėsi apsičiupinėti

2010 07 27 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kiekvieną vasarą dėl žaibo iškrovos įvyksta nemažai nelaimingų atsitikimų. Tai ypač pasakytina apie pastarąjį metą. Kaip išvengti žaibo kirčių, patarė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai.

Statistika rodo, kad tiesiai į žmogų žaibas trenkia palyginti retai. Dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Ant žemės be sąmonės randamas nukentėjusysis dažnai būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus, pažeidžia smegenis, kurios nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, pradedama dusti. Dauguma nukentėjusiųjų praranda sąmonę arba ji aptemsta, vėliau jie nebeatsimena, kas įvyko.

Kol atvyks medikai

Atgaivintam žmogui gali būti sunku judinti kojas, sudėtingesniais atvejais gali atsirasti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, patiriamas šokas.

Žaibas gali sukelti elektros traumų. Jų būna labai įvairių - nuo nedidelių sveikatos sutrikimų, kai neprireikia rimtesnės medicinos pagalbos, iki gyvybei grėsmingų būklių. Pagrindinė mirties priežastis po elektros traumų - sustoja širdis ir sutrinka kvėpavimas.

Nukentėjusį nuo žaibo iškrovos žmogų būtina:

* pakelti nuo žemės ir, jei perkūnija dar nesibaigė, nunešti į saugesnę vietą;

* maždaug 20-30 cm pakelti jo kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti ir kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą;

* kol atvyks medikai - patikrinti nukentėjusiojo pulsą ir kvėpavimą;

* jei nėra širdies veiklos ir kvėpavimo požymių, nedelsiant pradėti daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

Kaip elgtis žaibuojant?

Perkūnijos metu negalima stovėti po išlakiais, atokiau nuo kitų lygumoje ar pamiškėje augančiais medžiais. Griaudžiant atstumas tarp medžio ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip trys, dar geriau 8-10 metrai. Nerekomenduojama būti arti vandens, bėgti. Pastebėjus kamuolinį žaibą negalima judėti, nes tai sukelia oro sroves, kurios gali jį pritraukti. Kad kamuolinis darinys nepatektų į pastato vidų, siūloma uždaryti langus, duris, dūmtraukius - taip išvengiama skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2-2,5 mm skersmens gardele su 3-4 kv. cm akutėmis.

Perkūnijos metu labai pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos viršūnės, šalia metalinio aptvaro, elektros tiekimo linijos. Nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke, naudotis statybinėmis ir žemės ūkio mašinomis.

Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, palaukti jos pabaigos geriausia nedidelėje lomoje (įduboje) ar stataus šlaito papėdėje. Esant lygioje vietoje patartina pritūpti, apglėbti kojas rankomis ar atsisėsti ant akmens.

Kartais nelaimingų atsitikimų įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl išgirdus nors ir tolimą griaustinį reikia kuo skubiau lipti į krantą. Jei žaibas pataiko į automobilį ar traktorių, jame esantys žmonės paprastai nenukenčia. Per perkūniją patariama sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.

Būnant pastate siūloma nesinaudoti elektros prietaisais, telefonu, neliesti vandens čiaupų, nebūti šalia dūmtraukių, krosnių ar stambių metalinių daiktų, taigi vengti visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Tai ypač svarbu, jei statinys neturi žaibolaidžio. Jį įsirengti turėtų kiekvienas namo, kotedžo, sodo namelio ir kitokio statinio savininkas.


Perkūnijos metu atmosferoje susidaro didelių elektros išlydžių, kuriuos lydi šviesos blyksniai (žaibai) ir garsas (griaustinis). Laiko tarpas tarp blyksnio ir garso priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo elektros išlydžio. Kartais pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio. Vadinasi, elektros išlydis įvyko mažiausiai už 20 kilometrų. Jei laiko tarpas tarp žaibo ir griaustinio yra mažesnis nei 10 sekundžių, tada nuo elektros išlydžio mus skiria vos keli kilometrai. Dauguma žaibų susidaro tarp debesies ir žemės, tačiau būna ir tokių, kurie susidaro tarp skirtingai įelektrintų debesų arba to pateis debesies atskirų plotų. Visi šie žaibai vadinami linijiniais. Būna ir kamuolinių žaibų - švytinčių arba kibirkščiuojančių 10-20 cm skersmens ugnies kamuolių, susidarančių po linijinio žaibo išlydžio. Jie išsilaiko 1-2 minutes, juda be garso, pro plyšius gali patekti į patalpas, kartais sprogsta. Šių gamtos darinių pasitaiko mėlynos, baltos ar oranžinės spalvos. Žaibų, ypač kamuolinių, būtina pasisaugoti, nes jie nenuspėjami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"