TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pediatrai netenka savojo kampo

2010 03 02 0:00
Kauno Kalniečių poliklinikos gydytoja A.Ruibienė, tėvai A. ir A.Palenskiai yra už tai, kad vaikų gydytojai savo pacientus priimtų atskiroje erdvėje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vis daugiau poliklinikų vaikų ir suaugusiųjų specialistus sukelia į vienas patalpas, tačiau tokios jungtuvės vertinamos prieštaringai.

Kai kurie tėvai nerimauja dėl savo mažylių saugumo. Pediatrai apgailestauja, kad persitvarkoma neatsižvelgiant į specialistų rekomendacijas. Tačiau poliklinikų vadovams ir sveikatos valdininkams tokie žingsniai atrodo pažangūs.

Mažas ir senas - nekantrūs.

Kauno Kalniečių poliklinikoje vaikų gydytojai tebeturi atskirą zoną, kurioje suaugusieji beveik neaptarnaujami. Tačiau įgyvendinus Kauno savivaldybės tarybos patvirtintus poliklinikos struktūros pakeitimus, pediatrams gali tekti įsimaišyti tarp kitų specialistų - šeimos gydytojų, ginekologų ar chirurgų. "Žinoma, geriau, kai vaikai nesusiduria su suaugusiais ligoniais, galinčiais apkrėsti mažylius jiems nebūdingomis ligomis", - sakė LŽ kaunietis Andrius Palenskis, su žmona auginantis pusės metų dukrelę Ugnę. Šeima dar prieš gimdymą dairėsi poliklinikos, kurioje mažyliai apžiūrimi atskirai nuo suaugusiųjų. "Tai labai svarbu ne tik dėl ligų. Mažas vaikas yra nekantrus. Be to, jo būklė gali pablogėti greičiau nei suaugusiojo, o vis dar išlikęs vyresnio amžiaus žmonių įprotis atvykti pas gydytoją anksčiau užsiimti eilės. Tokios močiutės nė už ką neužleis mamos su kūdikiu. Negana to, vyresnius pacientus erzina vaikų keliamas triukšmas, šie pradeda juos auklėti", - A.Palenskis vardijo priežastis, kodėl vaikų gydytojai turėtų dirbti atskiroje erdvėje.

Nori dirbti atskirai

Kad mažamečių tėvai skundžiasi dėl poliklinikų koridoriuose kosinčių, čiaudinčių ar karščiuojančių suaugusiųjų, patvirtino ir Kalniečių poliklinikos gydytoja Dalia Viederienė. Ji neabejoja, kad šeimos gydytojų ir pediatrų, gydančių daug mažų pacientų, kabinetai turėtų būti uždaresnėje zonoje. Ten būtų galima įrengti žaidimų kampelį, pastatyti stalą mažyliui vystyti. "Dabar rengiame administracijai siūlymus dėl struktūros pakeitimo. Tikimės, jog pediatrai tebedirbs atskirai nuo kitų specialistų", - kalbėjo gydytoja Asta Ruibienė. Poliklinikos direktorė Virginija Gailienė pripažino, kad keičiant įstaigos vidinę struktūrą diskutuota, kur ir kokie specialistai turėtų įsikurti. Jos nuomone, idealu, kai greta įrengti skirtingų sričių medikų, galinčių tarpusavyje pasikonsultuoti, kabinetai. "Tačiau jei pediatrai ir pacientai norės, vaikai bus priimami atskirose nuo suaugusiųjų patalpose", - patikino V.Gailienė.

Dėl ekonomiškumo

Sostinės poliklinikose vaikų ir suaugusiųjų specialistai taip pat vis dažniau įkurdinami kartu. Vilniaus Antakalnio poliklinikos vaikų skyrius ketinama iškelti į devynaukštį suaugusiesiems skirt� pastatą. Jau dabar teikiamos bendros odontologų, traumatologų ir ortopedų, radiologų paslaugos. Pasak poliklinikos direktoriaus pavaduotojos valdymui Ingridos Savickienės, įstaiga pertvarkoma ekonomiškumo ir efektyvumo sumetimais. "Vaikams skirtas pastatas yra daug prastesnės būklės nei suaugusiųjų, be to, gavome ES pinigų jį apšiltinti. Naujoje vietoje vaikai bus šiek tiek izoliuoti nuo suaugusių pacientų - jiems skirtas vienas aukštas. Čia dirbs pediatrai, šeimos gydytojai, kels atskiras liftas. Didžiausias mūsų poliklinikos pranašumas - platus specialistų spektras. Puiku, kad visi dirbs vienoje vietoje", - įsitikinusi I.Savickienė.

Nesitaria su specialistais

Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Valiulis tokius pertvarkymus vadina neapgalvotais. "Žinoma, jei būtų tvarkomasi taip, kaip priimta Europoje, problemos nekiltų. Vaikų ir suaugusiųjų poliklinikų gydytojai gali dirbti viename pastate, tačiau jų pacientai neturėtų susidurti koridoriuje, susitikti lifte ar kitose bendro naudojimo erdvėse. Yra tam tikrų ligų, pirmiausia - infekcinių, kai suaugusiam žmogui užkrėtus vaiką ar priešingai, kyla papildomų pavojų. Pavyzdžiui, suaugusysis gali perduoti jam atvirą tuberkuliozę.

Nėščioji, apsikrėtusi raudonuke, gali pagimdyti kūdikį su daugybe apsigimimų. Vyrui susirgus vaikiška liga kiaulyte, didelė tikimybė, jog jis liks nevaisingas", - dėstė prof. A.Valiulis. Reformos karikatūra medikas pavadino faktą, kad mažiesiems pacientams teks baladotis liftu į jiems numatytą Antakalnio poliklinikos devintą aukštą. "Vaikams turi būti skiriamas pirmas arba antras pastato aukštas, įrengti atskiri įėjimai sveikiems ir sergantiems žmonėms. Kaip sveikų vaikų tėvams paaiškinti, kad nėra galimybės išvengti kontakto su sergančiais žmonėmis? Ar vėliau nekils teisinių ginčų dėl pacientų teisių ir žalos atlyginimo?" - klausė A.Valiulis.

Jis apgailestavo, kad planuojant vaikų ir suaugusiųjų poliklinikų jungimą nesitarta su Lietuvos pediatrų draugija. Apie rengiamą naują higienos normą sveikatos priežiūros įstaigoms šie specialistai net nebuvo informuoti. O juk pediatrų siekis padėti sveikatos reformai rengiant projektus, susijusius su vaikų sveikata, regis, niekam nekelia abejonių.

Monstrų nereikia

Prof. A.Valiulis įsitikinęs, kad 15 tūkst. Antakalnio poliklinikoje registruotų vaikų suvarius į vieną suaugusiųjų poliklinikos aukštą, paslaugos neatitiks geros klinikinės praktikos reikalavimų. LŽ pašnekovo teigimu, Europoje yra labai nedaug poliklinikų monstrų. Dažniausiai jos išskaidomos į arčiau gyvenamosios vietos esančius nedidelius centrus, turinčius bendrą laboratoriją ir diagnostikos padalinį. Taip pirminė sveikatos priežiūra galėtų būti organizuota ir Lietuvoje.

Nemato problemos

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės nuomone, baimintis dėl vaikų ir suaugusiųjų gydymo vienose patalpose nederėtų. Kitaip tektų nerimauti ir dėl jų buvimo kartu namie ar apskritai visuomenėje. "Tokie būgštavimai perdėti, epideminio ar higieninio pavojaus neįžvelgiu", - tvirtino A.Razmienė. Taip sakydama ji kliovėsi ir asmenine patirtimi. Mat moters vaikai, anksčiau gydęsi vienoje apšepusioje sostinės vaikų poliklinikoje, tik laimėjo, kai įstaigos specialistai buvo perkelti į modernesnį pastatą, kuriame dirba ir suaugusiųjų gydytojai. "Jau penkeri metai lankomės pas medikus naujoje vietoje. Suaugusių pacientų ten yra, bet vaikai nei daugiau serga, nei ilgiau eilėse laukia. Toje poliklinikoje yra gerai organizuota pacientų priėmimo tvarka", - aiškino pašnekovė.

"Svarbiausia - sumaniai organizuoti darbą. Tada bus gerai tiek įstaigai, tiek pacientams. Šeimos gydytojai šiandien priima ir vaikus, ir suaugusiuosius. Kaip tik siekiame įtvirtinti principą, kad pacientas pas šeimos gydytoją lankytųsi nuo gimimo iki savo dienų pabaigos", - problemos dėl suaugusiųjų ir vaikų specialistų darbo kartu neįžvelgė Sveikatos apsaugos ministerijos Šeimos sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"