TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pediatrija: ne tik profesija, bet ir misija

2013 11 30 6:00
„Mūsų profesija ypatinga, nes suteikia privilegiją prisiliesti prie žmogaus gyvybės stebuklo", – sako gyd. E.Jakiūnas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kurią daugelis įvardija kaip Lietuvos medicinos lopšį, šiomis dienomis mini savo 55 metų sukaktį, žyminčią šios gydymo ir mokslo bei studijų įstaigos brandą ir išmintį. Daugelis ją vadina Lietuvos medicinos mokslo lopšiu, išugdžiusiu daugelį žymių gydytojų, mokslininkų, kurių dėka mūsų šalies medicinos laimėjimai niekuo nesiskiria nuo kitų pažangiausių Europos šalių.

Devyniasdešimt vaikų sveikatos studijų metų

Esama datų, kurios reikšmingos ne vienam žmogui ar nedidelei bendruomenei, bet visai tautai, valstybei. Prie tokių verta priskirti 90-metį mininčios Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedros įkūrimą. Rūpinimasis vaikų sveikata labai prasmingas, nes jo rezultatus patiria ateities kartos. Ši svarbi sukaktis paminėta lapkričio 7 dieną vykusioje mokslinėje konferencijoje, kurioje susitiko ilgamečiai kolegos, gyvenimą paskyrę vaikų sveikatos studijoms.

Esama žmonių, kurių mintys ir darbai nušviečia visos kartos pėdsaką istorijoje. Toks yra ilgametis Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Algimantas Raugalė – gydytojas pediatras, mokslininkas, vadovas ir mokytojas, dėjęs pamatus Lietuvos pediatrijos mokslui ir praktikai, savo patirtimi ir išmintimi iki šiol dosniai besidalijantis su jaunaisiais kolegomis. Puikiame savo pranešime konferencijos dalyviams profesorius priminė ne tik Vaikų ligų klinikos įkūrimo istoriją, bet ir Lietuvos medicinos istoriją, pediatrijos VU Medicinos fakultete istoriją. Konferencijos dalyviai šiltai prisiminė prieš 40 metų lėktuvo katastrofoje žuvusius garsiausius to meto Lietuvos pediatrus doc. Petrą Baublį, prof. Liudmilą Steponaitienę, doc. Raimondą Lučinską, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vyr. pediatrę Oną Surplienę. VU Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Usonis aptarė pediatrijos mokslo ir studijų ateities gaires. „O toje ateityje – mes, kaip ir visas pasaulis, siekiame koncentruotis ne tik į ligų gydymą, diagnostikos naujienas, bet svarbiausia - į ligų profilaktiką, - teigė prof. V.Usonis.- Vaikų ligų klinikoje veikia keletas savarankiškų europinio lygio centrų, kuriems suteikta laisvė veikti, kurti, plėtoti modernius mokslinius tyrimus. Tai Onkohematologijos, Neonatologijos centrai, Pediatrijos, teikiantis vaikų reumatologijos, nefrologijos, kardiologijos pagalbą, Pulmonologijos ir alergologijos, Intensyviosios terapijos, Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centrai, kurių specialistų dėka kasdien išgelbėjama šimtai vaikų gyvybių, užkertamas kelias grėsmėms jų sveikatai ateityje.

Prof. A.Raugalė – vaikų gydytojas, mokslininkas, mokytojas.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Vilniaus miesto vaikams teikiamos stacionarinės ir ambulatorinės pediatrijos, vaikų pulmonologijos, vaikų kardiologijos, vaikų gastroenterologijos, vaikų endokrinologijos, skubiosios pagalbos ir intensyviosios terapijos, fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. Ligoninėje veikia Vaikų cistinės fibrozės centras, kur reguliariai gydomi, ambulatoriškai konsultuojami, specialistų komandos prižiūrimi dauguma šia lėtine liga sergančių Lietuvos vaikų. Dėmesingų vaikų pulmonologų, dietologų, endokrinologo, fizinės medicinos specialistų, psichologų prižiūrimi, daugelis šia reta liga sergančių vaikų tampa suaugusiais ir gali gana visavertiškai gyventi. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje de facto veikia ir vaikų ūmių apsinuodijimų centras. Tenka su liūdesiu pripažinti, kad didėjant informacijos srautui ir prieinamumui vaikų ūminių apsinuodijimų alkoholiu ir medikamentais, tiek atsitiktinai, tiek tyčia, nemažėja. Pastaruoju metu pastebime ir nerimą keliantį paauglių suicidinių apsinuodijimų medikamentais dažnėjimą. Kadangi absoliuti dauguma tokių sostinės vaikų gydoma Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, rengiamės vaikų ūminių apsinuodijimų centrą steigti de jure. Ligoninės direktorius Henrikas Ulevičius visapusiškai palaiko ir skatina tokias iniciatyvas."

Ligų prevencija – nuo kūdikystės

„Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje šiuo metu yra geriausios sąlygos vaikams tirti ir gydyti Vilniuje, - įsitikinusi Vaikų ligų klinikos vadovė doc. dr. Odeta Kinčinienė. – Jaukūs, puikiai suremontuoti skyriai, geros higieninės sąlygos palatose, vietinė virtuvė, tiekianti ligoniams šviežiai pagamintą, o ne iš toli vežtą maistą, o svarbiausia – nuoširdūs ir geranoriški santykiai. Visa tai – ne paradinė, o kasdienė kokybė, kurią mažieji pacientai ir jų tėveliai greitai pajunta ir įvertina.“

Tačiau svarbiausias pediatrų tikslas – ligų prevencija, kuria reikia užsiimti nuo pačių mažiausiųjų. Doc. dr. O.Kinčinienė – gydytoja vaikų kardiologė. „Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – vienas didžiausių šiuolaikinės visuomenės skaudulių. Tačiau jų plitimą galima sumažinti ankstyva rizikos sirgti diagnostika, - teigia gydytoja. – Vaikų kardiologija prasideda nuo prenatalinės įgimtų širdies ydų diagnostikos. Mums derėtų šioje srityje vytis skandinavus ir netgi kaimynių Baltijos šalių kolegas ir iki kūdikio gimimo diagnozuoti sunkias įgimtąsias širdies ydas. O kalbant apie kardiovaskulinį mirštamumą, tai viena pagrindinių jo priežasčių – arterinio kraujospūdžio anomalijos. Ankstyvoji rizikos sirgti arterine hipertenzija diagnostika būtų tikrai didelis laimėjimas. Kol kas mūsų šalyje nemenka problema - netgi vaikų kraujospūdžio matavimas. Šeimos gydytojai nepamiršta paklausyti vaikų plaučių, širdelės, tačiau labai retai kuris pamatuoja kraujospūdį, nes tai yra gana sudėtinga – reikia turėti specialių vaikiškų manžečių ir lenteles su vaikų kraujospūdžio normatyvais, kurių yra labai daug. Šią problemą privalome spręsti. Jeigu ankstyvoje vaikystėje būtų nustatyta žmogui padidėjusi rizika sirgti arterine hipertenzija, jis būtų stebimas ir turėtų galimybę koreguoti savo gyvenimo būdą taip, kad tos problemos išvengtų arba kaip įmanoma ją atitolintų. Vadinasi, apie sunkiausių ligų profilaktiką privalome galvoti nuo ankstyvojo amžiaus.“

Išeitis - valstybinis požiūris

Pediatrija – tai ne tik profesija. Tai – misija, kurios poveikis perduodamas ateities kartoms. Vaikų gydytojas - tai autoritetas, kurio nuomonė galėtų pakeisti visuomenės, tautos, pagaliau mūsų valstybės ateitį. Neatsižvelgti į gydytojų pediatrų nuomonę – tiesiog neišmintinga. Išmintinga visiems – tėvams, pedagogams, medikams ir sveikatos apsaugos strategams - suremti pečius ir apsispręsti dėl visuotinio sveikos gyvensenos nuostatų diegimo vaikų ugdymo įstaigose, namuose ir visuomenėje. Dėti pastangų saugant vaikus nuo hipodinamijos, ydingo energinių gėrimų ir greitojo maisto vartojimo, ištisinio sėdėjimo prie kompiuterių, mobiliųjų telefonų ekranų. „Keisčiausia, kad mokykla iš esmės beveik nusišalinusi nuo sveikos gyvensenos ugdymo, - sako doc. dr. O.Kinčinienė. – Per savaitę numatyta vos po dvi kūno kultūros pamokas ir gausybė priežasčių, kai mokinys gali būti nuo jų atleistas. Tai verta labai rimtai persvarstyti, nes judėjimas – geriausia įvairių ligų profilaktika. Pirmasis dalykas, kurio viliamės iš savo valstybės, - kad pediatrai grįžtų į pirminę sveikatos priežiūros grandį, kad būtent jie rūpintųsi bent jau mažylių sveikata. Daugybėje šalių atlikti tyrimai, liudijantys kad ten, kur pirminėje grandyje dirba tik šeimos gydytojai, tenka skirti didelius pinigus už gydytojų pediatrų konsultacijas antrinėje grandyje. Taigi šie klausimai spręstini net ir dėl ekonominių skaičiavimų.“

Kitas dalykas, dėl kurio skauda širdį pediatrams ir mokslininkams, tai epidemijos greičiu plintanti mada neskiepyti vaikų. „Baisiausias dalykas – kai grįžtame į tokią situaciją, jog Lietuvos sostinėje miršta vaikai nuo skiepais valdomos ligos vien todėl, kad jų tėvai nusprendė vaikų neskiepyti. O neskiepytų vaikų yra daug ir toliau daugėja. Visuomenė dažnai linkusi kaltinti medikus dėl vaikų sunkių ligų ar retų, bet plačiai reklamuojamų mirčių, o kas kaltas, kai vaikas miršta nuo ligos, kurią galėjo net nesusirgti, jei viskas būtų padaryta pagal valstybėje patvirtintą planą? Gydytojų tikslas – vienintelis: kad vaikai kuo mažiau sirgtų, augtų sveiki ir laimingi", - aiškina gydytoja.

„Pasitikiu medikų profesionalumu“

Iškilias datas gražiai įprasmina ir gana retai pasitaikantis įvykis: lapkričio 12 dieną Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gimė pirmieji šiais metais trynukai. Vilniečiai Edita ir Miroslavas Šilobritai po antrosios sėkmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros tapo laiminga daugiavaike šeima.

„Pastaruosius du mėnesius ši ligoninė man buvo antraisiais namais", - sako Edita, nenustodama šypsotis, nes išsipildė didžiausia jos svajonė – gimė trys puikūs mažyliai: dvi dukrytės ir sūnelis. Mergaitės svėrė 1,92 kg ir 1,76 kg, berniukas – 1,9 kilogramo. "Šią ligoninę pasirinkau, nes pasitikiu medikų profesionalumu. Per ilgą laiką, kol nepavyko susilaukti vaikelių, teko patirti keletą operacijų ir įvairių kitų procedūrų. Esu labai dėkinga gydytojams ir visam skyriaus personalui už gerumą ir rūpestingumą. Jie ir mano šeima padėjo išlaukti tuos mėnesius, kai reikėjo gulėti ligoninėje saugant nėštumą", - kalba Edita.

Palanki ir saugi aplinka

Trynukai gimė po cezario pjūvio, kuris buvo atliktas 32 nėštumo savaitę. „Kiekvienas gimdymas yra skirtingas, ir bet kurią minutę gali iškilti netikėtumų, - tvirtina gydytojas akušeris ginekologas Egidijus Jakiūnas, prižiūrėjęs ir operavęs šią moterį. – Netgi kai gimsta vienas neišnešiotas kūdikis, reikia susitelkti visai medikų komandai, o čia – trys. Daugiavaisis nėštumas, nesvarbu, ar pradėtas natūraliai, ar taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras, visuomet - užprogramuota nėštumo ir gimdymo patologija bei didžiulė nėščiąją prižiūrinčios ir gimdymą priimančios medikų komandos atsakomybė. Juk šių specialistų rankose – ne vienas, o du arba, kaip šiuo atveju, – keturi pacientai. Naujagimiai – irgi mūsų pacientai. Kai gimsta sveikas išnešiotas naujagimis, auksinėmis laikomos pirmosios 10 minučių po gimimo. Nuo jų priklauso tolesnė jo sveikata. Kai gimsta neišnešiotas, auksinėmis laikomos pirmosios valandos, paros, pirmoji savaitė. Editai Šilobritienei labai pavyko: ji norėjo, kad būtų įsodinti trys embrionai, ir visi sėkmingai vystėsi. Džiaugiamės, kaip tokio gestacinio amžiaus naujagimiai trynukai nemažo svorio ir labai geros būklės. Kol kas jie gyvena inkubatoriuose naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, prižiūrimi gydytojų neonatologų, tačiau mama nuolat gali pabūti šalia jų, nes pati gerai jaučiasi.“

Pastaraisiais metais Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje per metus gimsta dveji ar treji trynukai. Daugiausia jų gimė 2009 metais – net aštuoneri trynukai.

Nors prieš pusmetį buvo pasklidę gandai, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gimdymai nepriimami, tačiau jie nepasitvirtino. Nebuvo nė dienos, kad ligoninė nedirbtų savo darbo. „Tai buvo klaidinga žinutė, - sako gyd. E.Jakiūnas. – Pas mus kaip dirbo, taip ir tebedirba geriausi specialistai, kaip ir daugelį metų, čia teikiamos tretinio lygio paslaugos. Kaip anksčiau buvo saugu gimdyti net ir esant komplikuotiems atvejams, taip pat saugu yra ir dabar.

Mūsų ligoninėje – saugi ir palanki aplinka, užtikrinama profesionali aukščiausio lygio pagalba ir gimdyvėms, ir naujagimiams. Pridurčiau nuo savęs: man pačiam, kaip ir daugeliui kolegų, ši ligoninė ypatinga: būdamas Medicinos fakulteto studentu, po pirmojo budėjimo gimdykloje apsisprendžiau rinktis akušeriją, čia sutikau savo mokytojus, vertinu šiltus ir kolegiškus tarpusavio santykius, pagarbų požiūrį į pacientus ir manau, jog kai jie renkasi mūsų ligoninę, jų pasirinkimas - teisingas.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"