TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pensininkai privalo dirbti

2013 09 21 5:52
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Viskonsino (JAV) medicinos koledžo Psichiatrijos katedros vedėjas, 71-erių Dr. Harry Prosenas, 2003-siais išėjo į užtarnautą poilsį, tačiau net neplanavo sėdėti be darbo. Daktaras ėmėsi kitos veiklos, kad liktų užimtas.

Kaip bbc.com rašo Bryanas Borzykowskis, dabar, būdamas virš aštuoniasdešimties, H.Prosenas vis prižiūri kelis pacientus, konsultuoja eilę organizacijų. Visai neseniai jis koregavo 600 savo draugo rankraščio puslapių, taip pat reguliariai skaito pluoštą medicinos žurnalų. „Visa tai tam, kad išlikti veikliam“, - sako jis.

Plušti 30 valandų per savaitę aštuoniasdešimtmetį verčia ne vien „meilė darbui“. Jam užimtumas – gyvenimo ar mirties klausimas. H.Prosenas įsitikinęs, kad visiškai nustojus dirbti, jis tiesiog netrukus mirtų.

Tokios jo mintys turi pagrindą. Ne vienas mokslininkų tyrimas patvirtino, kad neveiklumas kenkia sveikatai.

2013-ųjų gegužę Londono Ekonomikos instituto paskelbtame pranešime teigiama, kad išėjimas į pensiją 40 proc. padidina tikimybę susirgti depresija. Tuo tarpu, galimybė susidurti su bent vienu fiziniu negalavimu išauga net 60 proc. Šie duomenys gauti analizuojant įprastas tokio amžiaus sulaukusių žmonių gyvenimo sąlygas.

Pranešimo autorius, Švietimo reformų centro direktorius Gabrielis Sahlgrenas buvo nustebintas išėjimo į pensiją įtaka sveikatai. Jis apklausė 9 tūkst. žmonių 11-oje Europos Sąjungos valstybių ir nustatė, kad skirtingose šalyse gyvenantys žmonės kenčia vienodai.

Tiesą sakant, pirmaisiais pensijos metais sveikata pagerėja. Anot mokslininko, puiku kiek pailsėti po ilgamečio darbo. Tačiau praėjus dar keliems metams, žmonių psichika ir fizinės savybės pradeda blogėti.

Panašūs rezultatai gauti ir kitų tyrimų metu. Masačusetso (JAV) Bentley universiteto profesorius Dhavalas Dave‘as 1992-2005 apklausė 12 tūkst. amerikiečių. Buvo nustatyta, kad asmenys kuo nors suserga vidutiniškai per šešis metus nuo išėjimo į pensiją. Dažniausiai pasitaikantys negalavimai - hipertenzija, širdies ligos, infarktas ir artritas. Taip pat konstatuota, kad išauga ir susirgimų depresija skaičius.

Nors pensinis amžius įvairiose šalyse skiriasi, - Kinijoje vyrai pensininkais tampa 60-ties, Indijoje 60-65-erių, Norvegijoje – iki 67-erių, - tačiau rezultatai panašūs. Tiek psichinės, tiek fizinės sveikatos problemos paaštrėja baigus dirbti, nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra 65-erių, ar 75-erių metų amžiaus.

Kas kaltas?

Dh.Dave‘o teigimu, sveikatos blogėjimo priežastys yra įvairios, tačiau protinės ir socialinės veiklos intensyvumas yra labai reikšmingas faktorius. Daugumai žmonių darbas yra sritis, kurioje jie daugiausiai socializuojasi ir yra labiausiai fiziškai aktyvūs. Kuomet šios kertinės socialinės sąsajos dingsta, sveikata prastėja.

„Jei minėtos socialinės sąveikos išnyksta, susiduriama su vienatve“, - sako G.Sahlgrenas. - „Tyrimas rodo, kad vienatvė veda prie psichinių susirgimų. Dėl jų pradėjus mažiau rūpintis savimi, gali atsirasti ir fizinės ligos.“

Anot G.Sahlgreno, pajamų sumažėjimas taip pat gali neigiamai veikti sveikatą. Jo teigimu, gaunant mažiau pinigų perkamas pigesnis maistas, rečiau lankomasi pas medikus, nebepraveriamos sporto klubų durys.

Kaip išėjimas į pensiją veikia sveikatą, šešiasdešimtmetė Mary Peterson gali papasakoti be jokių tyrimų. Dauguma bendruomenės, kurioje gyvena ši moteris, narių yra pensininkai ir ji iš arti mato darbo pabaigos įtaką žmonių gyvensenai.

Vieną jos draugą ištiko infarktas po dviejų mėnesių jam išėjus į pensiją. Kitas pradėjo užmiršti įvairias detales po to, kai kelis mėnesius perdien žiūrėjo televizorių. „Kai baigiama dirbti, dauguma žmonių nežino, kuo užsiimti“, - sako ji. – „Tai sąlygoja asmens būklės pablogėjimą.“

M.Peterson vyras įtemptą darbą finansų srityje nustojo dirbti 55-erių. Po ketverių metų jam buvo diagnozuotas vėžys. Nors išėjimas į pensiją greičiausiai nebuvo šios ligos tiesiogine priežastimi, mintis apie tokią galimybę ją aplankė. „Sveikata yra keistas dalykas“, - sako M.Peterson.

Jos sutuoktinis nugalėjo ligą ir šiuo metu, būdamas 66-erių, yra visiškai sveikas. Bet, tvirtina M.Peterson, jis retai besėdi namuose. Moteris tiki, jog tai padeda jam išlaikyti puikią dvasinę ir fizinę būklę. Vyras ir seniau mėgo dainuoti, todėl prisijungė prie vokalinės grupės ir repetuoja beveik kasdien. M.Peterson įsitikinusi, kad dainavimas padeda jam būti gyvybingam ir sveikam.

Kaip kovoti?

Prisimindamas visus savo draugus ir pažįstamus, psichiatras H.Prosenas pabrėžia, kad sveikiausi jų vis dar dirba, savanoriauja ar kitaip gyvena aktyvų socialinį gyvenimą.

Tai, anot tyrinėtojų, yra raktas į psichinę sveikatą ir fizinę gerovę išėjus į pensiją. Pasak D.Dave‘o, pensininkai privalo savo gyvenime užpildyti jų gyvenimuose atsiradusią socialinės ir fizinės veiklos spragą mėgstamais užsiėmimais. Gali padėti ir bendravimas su kitais pensininkais, išlaikant socialinius ryšius, užsiimant aktyviu poilsiu ar mokymusi.

Žinoma, yra ir kita išeitis – dirbti toliau.

G.Sahlgrenas akcentuoja, kad dabar žmonės gyvena ilgiau, nei anksčiau. Nemažai šalių žmogaus amžiaus vidurkis siekia arti 80-ties, - visu dešimtmečiu daugiau, nei 1960-siais. Peršasi mintis, kad ir priežasčių tapti pensininku sulaukus 65-erių yra mažiau.

G.Sahlgreno nuomone, tikrai neverta „numirti ant darbo stalo“. Tačiau visiškai nutraukti darbinę veiklą tikrai nepatartina. Anot mokslininko, daugeliui pensinio amžiaus žmonių žymiai naudingiau būtų sumažinti darbo valandų skaičių, nei iš viso nustoti darbuotis. „Būtų labai naudinga apsvarstyti darbo ir užtarnauto poilsio pusiausvyros variantus, kuriuos mes kuriame“, - sako jis. – „Tai gali padėti „pergudrauti“ su darbo pabaiga susijusius veiksnius, darančius neigiamą poveikį sveikatai“.

Suprasdamas, kad vieną dieną jis vis tiek turės nustoti gydyti pacientus, Dr. H.Prosenas pasiryžęs dirbti iš paskutiniųjų. „Alzheimeris gali mane priversti išeiti į pensiją“, - juokiasi vyras. – „Bet norėčiau, kad to niekada nenutiktų“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"