TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Per didelis darbo krūvis didina alkoholizmo riziką

2015 01 14 12:40
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Darboholikams“ iš tikrųjų labiau gresia tapti alkoholikais, tyrėjai paskelbė trečiadienį, perspėdami dėl pavojaus sveikatai, keliamo per didelio darbo krūvio ir alkoholio vartojimo.

Išanalizavę ankstesnes studijas, per kurias buvo tirti daugiau negu 400 tūkst. žmonių, mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie per savaitę dirba ilgiau negu 48 valandas (Europos Sąjungoje rekomenduojama maksimali savaitinė darbo trukmė), labiau linkę vartoti „rizikingus“ alkoholio kiekius.

Straipsnyje, paskelbtame žurnale BMJ, kad ilgos darbo valandos per gausaus alkoholio vartojimo riziką didina vidutiniškai 11 procentų.

Žmonėms, kurie per savaitę dirbdavo 49–54 val., „rizikingo alkoholio vartojimo“ pavojus buvo 13 proc. didesnis, lyginant su žmonėmis, kurie per savaitę dirba 35–40 valandų.

Dirbantiems 55 val. ar ilgiau, ta rizika didesnė 12 procentų.

„Rizikingas“ alkoholio vartojimas buvo apibrėžtas kaip daugiau negu 14 standartinių vienetų moterims ir daugiau negu 21 vienetas vyrams per savaitę. Manoma, kad toks alkoholio vartojimas didina kepenų ir širdies ligų, vėžio, insulto ir psichikos sutrikimų riziką.

Standartinis alkoholio vienetas atitinka trečdalį pintos (189 ml) vidutinio stiklinės alaus, pusę taurės (apie 87 ml) raudonojo 12 proc. stiprumo vyno arba 25 mln. viskio taurelę.

Šio tyrimo rezultatai pateikia statistinį pagrindimą paplitusiai nuomonei, kad per didelis darbo krūvis skatina nesaikingą alkoholio vartojimą, nurodė studijos autoriai.

Šie tyrimai buvo atlikti keliolikoje išsivysčiusios ekonomikos šalių: Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Taivane ir Jungtinėse Valstijose.

„Ši metaduomenų analizė palaiko seniai gyvuojantį įtarimą, kad darbuotojams, praleidžiantiems darbe ilgas valandas, alkoholis gali atrodyti kaip greitai veikianti ir efektyvi priemonė nuslopinti su darbu susijusius skausmus ir sopulius bei sušvelninti perėjimą tarp darbo ir gyvenimo namuose“, – straipsnio įžangoje rašo Harvardo sveikatos apsaugos mokyklos tyrėja Cassandra Okechukwu.

Ilgos darbo valandos anksčiau buvo susietos su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir liguisto nerimo rizika.

„Rizikingo“ alkoholio vartojimo pavojaus padidėjimas dėl persidirbimo nėra didelis, vertinant absoliučiais skaičiais, pažymėjo K.Okechukwu. Be to, nustatyta, kad dirbantys žmonės paprastai vartoja mažiau alkoholio ir turi daugiau galimybių atsigauti po nesaikingo alkoholio vartojimo, lyginant su bedarbiais.

Bet kokiu atveju, ši rizika turėtų būti vertinama rimtai.

„Bet kokie veiksniai, susiję su išvengiamu ligų arba sveikatai žalingo elgesio rizikos padidėjimu, reikalauja nuodugnių tyrimų, – pabrėžė K.Okechukwu. – Iš tikrųjų šios išvados gali paskatinti tolesnį darbo valandų reguliavimą kaip intervenciją dėl visuomenės sveikatos apsaugos.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"