TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Perkraunant organizmo laikrodį

2015 05 02 6:00
Tyrėjų teigimu, organizmo laikrodžio perkrovai svarbus fosforilinimo, fosfatų jungimosi su svarbiausiais baltymais smegenyse, procesas, suaktyvinamas šviesos. Focus Pocus LTD / Fotolia nuotrauka

Tarptautinė mokslininkų komanda surado molekulinį "mygtuką", iš naujo nustatantį mūsų organizmo vidinį laikrodį. Tyrėjų išvados taip pat atskleidžia galimą taikinį gydant įvairius ne tik miego, bet ir elgesio, kognityvinius, metabolinius sutrikimus.

Šie sutrikimai paprastai susiję su organizmo paros ritmo sutrikimu nuskridus kelias laiko juostas, pamaininiu darbu, šviesos poveikiu naktimis, taip pat su tokiais neuropsichiniais sutrikimais kaip depresija ir autizmas.

Žurnale "Nature Neuroscience" balandžio 27 dieną paskelbto straipsnio autoriai, vadovaujami Makgilio ir Konkordijos universitetų (Monrealis, Kanada) mokslininkų, pranešė, kad organizmo vidinis laikrodis iš naujo nustatomas, kai fosfatai jungiasi su pagrindiniais baltymais smegenyse. Šis procesas, žinomas kaip fosforilinimas, yra suaktyvinamas šviesos. Tiesą sakant, šviesa stimuliuoja specifinių baltymų, vaidinančių svarbų vaidmenį perkraunant organizmo laikrodį, sintezę, taip sinchronizuojamas laikrodžio ritmas su kasdienės aplinkos ciklais.

Nušviečiant paros ritmu

"Šis tyrimas pirmasis atskleidžia mechanizmą, kuris paaiškina, kaip šviesa reguliuoja baltymų sintezę smegenyse ir kaip tai paveikia organizmo paros laikrodį", - sakė straipsnio autorius Nahumas Sonenbergas, Makgilio universiteto biochemijos profesorius.

Siekdami ištirti smegenų laikrodžio mechanizmą, mokslininkai laboratorinės pelės smegenyse pakeitė baltymus, žinomus kaip eIF4E, taip, kad jie negalėtų būti fosforilinami. Kadangi visi žinduoliai turi panašius smegenų laikrodžius, eksperimentai su pelėmis suteikia minčių, kas nutinka, jei šių baltymų funkcija užblokuota žmonių smegenyse.

Prieš laikrodžio rodyklę

Laboratorinės pelės buvo laikomos narveliuose su įrengtais bėgimo ratais. Įrašę ir išanalizavę gyvūnų aktyvumą bėgant, mokslininkai galėjo ištirti mutančių pelių paros laikrodį.

Prieita prie išvados, kad mutančių pelių vidinis organizmo laikrodis į naują šviesos poveikį reagavo ne taip efektyviai kaip normalių pelių. Mutantės negalėjo jo sinchronizuoti su serija sudėtingų šviesos ir tamsos ciklų, kai, pavyzdžiui, 10,5 val. šviesos keitė 10,5 val. tamsos, - buvo ne 12 val. ciklas, prie kurio laboratorinės pelės yra pripratusios.

"Nors negalime prognozuoti, kada šie duomenys bus pritaikyti klinikiniam naudojimui, mūsų tyrimas atveria naujų galimybių valdyti organizmo paros laikrodžio funkcijas", - sakė straipsnio autorius dr. Ruifengas Cao, vienas dr. N. Sonenbergo grupės tyrėjų.

Pasak straipsnio bendraautoriaus Shimono Amiro, Konkordijos universiteto psichologijos profesoriaus, tyrimai gali padėti spręsti problemas, kai jos tik atsiranda: "Paros ritmo sutrikimai kartais neišvengiami, tačiau jie gali sukelti rimtų padarinių. Šis tyrimas parodo, koks svarbus yra paros ritmas mūsų bendrai savijautai. Mes žengėme svarbų žingsnį, kad galėtume iš naujo nustatyti mūsų vidinius laikrodžius. Kartu pagerinti tūkstančių žmonių sveikatą."

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"