TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Persirgs visi, dauguma - nė nepastebės

2009 12 08 0:00
Pasak epidemiologo K.Žagmino, negalima teigti, jog ligos formos Lietuvoje tampa sunkesnės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Mokslo ekspertų grupės, kuri suburta prie Valstybinės gripo pandemijos komisijos, pirmininko, epidemiologo Kęstučio Žagmino teiravomės, kokia šiuo metu situacija dėl sergamumo gripu.

- Ar gripo pandemijos eiga panaši į tą, kurios tikėtasi?

- Stebimas gana tipiškas atvejis. Sergamumas panašus kaip 1957-aisiais, kai buvo kilusi pandemija. Lietuvoje nematau kokių nors išskirtinumų, palyginti su tuo, kas jau buvę istorijoje ir kas vyksta gretimose šalyse, visoje Europos Sąjungoje.

Pagal guldymą į ligonines situacija Lietuvoje galbūt primena Ukrainą. Matyt, mūsų gydytojams turėjo įtakos pirmųjų mirties atvejų tyrimai. Norėdami apsidrausti jie siunčia žmones į ligonines. Kita vertus, Didžiosios Britanijos hospitalizacijos dėl šio gripo rodikliai siekia 1,3-2,5 proc. - praktiškai yra tokie kaip Lietuvoje.

Svarbiausia, kad į ligonines patektų tie, kuriems labiausiai reikia. Jei jos perpildytos, tai neigiamai veikia gydymo kokybę.

Daugiau ligonių - daugiau komplikacijų

- Įsisiūbuojant pandeminiam gripui kalbėta, kad daugelis žmonių perserga lengva jo forma. Ar šis teiginys, pagausėjus sunkių atvejų, tebėra teisingas?

- Manoma, kad daug žmonių šiuo gripu perserga išvis be jokių simptomų. Tie, kuriems liga pasireiškia kliniškai, nesudaro visų užsikrėtusiųjų daugumos. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai mokyklose, kuriose pasireiškė naujojo gripo protrūkiai. Nustatyta, jog maždaug trečdaliu atvejų nebuvo jokių infekcijos simptomų.

- Taigi negalime tvirtinti, kad Lietuvoje ligos formos tampa sunkesnės?

- Šito negalima teigti, nes nėra įvertinta ligos eiga, dar neatlikta jokių tyrimų. Norint sakyti, kad ligai kas nors būdinga, reikėtų sugretinti kokių 100 tūkst. ligonių duomenis. Vertindami bendrą sergamumą negalėtume tvirtinti, kad liga pasunkėjo. To neleidžia sakyti ir registruojami mirties atvejai. Komplikacijos, palyginti su sezoniniu gripu, iš tiesų sunkesnės, dažnesnės, bet Lietuvos rodikliai nesiskiria nuo kitų šalių. Kadangi daugiau žmonių suserga, daugiau pasitaiko ir komplikacijų, nors apskritai tas procentas nėra didelis. Be to, šiandien dar nenustatyta, jog naujojo gripo virusas kistų taip, kad padidėtų jo piktybiškumas.

- Anksčiau taip pat buvo teigiama, jog mirštamumas nuo pandeminio gripo yra toks pat kaip nuo sezoninio.

- Jis artimas sezoniniam, bet šiek tiek didesnis. Tačiau Lietuvoje neturime su kuo lyginti - nebent su kitų šalių rodikliais. Mat nėra duomenų, kiek žmonių Lietuvoje miršta nuo sezoninio gripo ir jo komplikacijų. Nenormalu, kad neturime tokios statistikos, bet iš klaidų galime pasimokyti.

- Kas šiuo metu, stebint pandemijos eigą, atrodo svarbiausia?

- Dabar pagrindinis uždavinys - organizuoti efektyvų gydymą, ypač ligoninėse. Tai problema visame pasaulyje, nes šio gripo eiga kartais sunkiai prognozuojama. Kaip gydyti virusinį plaučių uždegimą, kaip tokiu atveju taikyti intensyviąją terapiją - gydytojams gana nauja. Pastaroji pandemija buvo 1968-aisiais, tad nuo to laiko pasikeitė visa medikų karta.

Nežino joks ekspertas

- Kokia galėtų būti tolesnė pandemijos eiga? Juk tai, kas vyko šiomis savaitėmis, tėra pirmoji banga.

- Pirmoji banga gali trukti 8 savaites ir ilgiau - 12-13. Tai priklauso nuo to, kaip tvarkomasi su liga. Jei uždaromos mokyklos, ribojami viešieji renginiai, skiepijama nuo pandeminio gripo, tada sergamumas yra vienoks, jei taikomos tik bendros priemonės - kitoks. Pandemijos plitimą, trukmę lemia ir gyventojų amžius, ekonominės sąlygos, urbanizacijos lygis. Susirgti turi visi, neturintys imuniteto naujam virusui. Bet, kaip minėjau, ko gero, dauguma persirgs taip ir nesužinoję, kad sirgo.

Vis dėlto tikslių prognozių, kaip plis ar slūgs pandemija, kada atsiris kita jos banga, nepasakys joks pasaulio ekspertas. Šiandien negalima teigti, jog antroji banga bus sunkesnė. Skelbiant, kad ji bus žiauresnė, remiamasi 1918 metų pavyzdžiu. Tačiau 1957-aisiais antros bangos tarsi ir nebuvo. Virusas gali mutuoti, tapti sunkesnės formos, bet gali pakisti ir į lengvesnę. Galbūt kiti sezoninio gripo pakilimai bus sunkesni nei iki pandemijos plitusio sezoninio gripo. Tačiau nežinoma, ar šis gripas bus vyraujantis. Jei sergamumo pakilimą lems gyventojai, kurie dar nesirgo pandeminiu gripu, tuomet gali būti daugiau sunkesnių atvejų. Bet ar nauja banga bus didesnė nei dabartinė, sunku pasakyti. Jei šios bangos laikotarpiu sergamumas bus labai didelis, tikėtina, kad kita banga bus mažesnė. Dabar kalbame apie situacijos stabilizavimą. Apie pirmosios bangos pabaigą dar anksti šnekėti. 1957-aisiais buvusios pandemijos kreivė rodo sergamumo pakilimų šuolius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"