TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pirmas įgėlimas šoko nesukels

2008 07 22 0:00
Nuo pat ankstyvo pavasario E.Gruzdienė nešiojasi vaistų - tai skubi pagalba kilus grėsmingai alerginei reakcijai.
LŽ archyvo nuotrauka

Kasmet išgirstame bent keletą pranešimų apie staigias, itin pavojingas alergines reakcijas įgėlus vabzdžiams. Savaitgalį Biržų rajone, kaip manoma, nuo vapsvų įkandimo mirė 46 metų moteris. Renginius organizuojančios "Pramogų akademijos" prezidentei Evelinai Gruzdienei grėsmingos alerginės reakcijos po vapsvos įkandimo pasireiškė net keletą kartų - ją išgelbėjo laiku suteikta pagalba.

"Pirmąkart taip atsitiko maždaug prieš 12 metų, kai dar buvau studentė. Vapsva įgėlė spalio pradžioje, kai šių vabzdžių lyg ir neturėjo būti. Važiuodama troleibusu pajutau, kad kažkas užkrito už apykaklės. Suskaudo, tačiau anksčiau nebuvau patyrusi jokios alerginės reakcijos, tad nekreipiau dėmesio. Per tas 15 minučių, kol važiavau iki mamos darbovietės, vis aiškiau jutau, kad man kažkas darosi. Kai pravėriau mamos kabineto duris, ji manęs nepažino: buvau nepaprastai sutinusi, vokai užkritę, atrodžiau tarsi iš siaubo filmo", - prisiminė E.Gruzdienė.

Kai mama nedelsdama nuvežė ją į Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę, po įkandimo buvo praėjęs vos pusvalandis. Tačiau mergina jau nebegalėjo paeiti, ją teko sodinti į vežimėlį. Kaip vėliau teko išgirsti: dar kokios 10-15 minučių ir galėjo baigtis visai blogai - netrukus galėjo ištikti anafilaksinis šokas. Rizika buvo dar didesnė, nes vapsva įkando į kaklą šalia miego arterijos.

Ligoninėje merginai teko gydytis maždaug savaitę. Gydytojas rekomendavo visada turėti vaistų, gelbstinčių nuo staigios alerginės reakcijos. Įkandus vapsvai (buvo nustatyta, kad Evelina alergiška būtent šiam vabzdžiui), juos reikėtų sušvirkšti šalia įkandimo vietos.

Vėl įgėlė sostinės centre

Po kiek laiko teko pasinaudoti minėta gynybos nuo alergijos priemone. Tačiau tuo metu E.Gruzdienė buvo pasirengusi. Antrąkart vapsva įgėlė maždaug prieš 5 metus - ir vėl sostinės centre. "Po pirmojo įvykio labai bijojau. Sėdžiu kavinėje, pamatau vapsvą, tuoj bėgu lauk. O įkando man sėdint pievelėje - užropojo ant kojos. Iš karto susileidau vaistų, per keliasdešimt minučių draugas nuvežė į ligoninę. Reakcija buvo silpnesnė nei pirmą kartą, tačiau vis tiek blogai jaučiausi. Medikai sakė, jog tai lėmė ir didžiulis mano išgąstis - tada atrodė, kad spaudimui nežinia kas darosi", - prisiminė E.Gruzdienė. Tąkart ligoninėje neteko užsibūti, buvo suleista vaistų, ir moteris galėjo palikti gydymo įstaigą.

Jau po šio įvykio, prieš 4 metus moteris lankėsi Rumunijoje, kopė į Drakulos pilį, kurios papėdėje šurmuliavo turgus, o čia parduodamus arbūzus buvo apspitęs debesis vapsvų. Evelina tada manė "mirsianti iš baimės", bet lietuvė rumuniškų vapsvų nesudomino. "Matyt, kur skirta, ten skirta", - prisiminusi, kad abu kartus vapsvos jai įgėlė Vilniaus centre, šypsojosi pašnekovė.

Tepasi aliejukais

Dabar vapsvų, o ir kitų šalia skraidančių vabzdžių baimė neapleidžia moters. Apie apsaugą nuo jų Evelina daug skaitė internete, domėjosi vabzdžius atbaidančiais eteriniais aliejais. "Kiek įmanoma, stengiuosi gamtoje nieko nedaryti, būdama lauke nevartoju saldžių gėrimų ar valgių. Kai atšyla orai, visada nešiojuosi vaistų", - pasakoja Evelina. Be to, ji pasigamina gvazdikėlių aliejaus, kurį dzūkai naudoja apsisaugoti nuo mašalų.

"Gvazdikėlius reikia užpilti aliejumi, palaikyti maždaug savaitę ar dešimt dienų. Tada galima šiek tiek juo pasitepti atviras kūno vietas, panašiai kaip pasikvepinti, pavyzdžiui, riešą, pasmakrę, pakaklę. Aliejus nekelia alergijos, o jo kvapo vabzdžiai nemėgsta", - patirtimi dalijosi E.Gruzdienė.

Evelina - garsių tėvų, Lietuvos žmogaus teisių lygos prezidentės Marijos Stačiokienės ir neseniai kadenciją baigusio Konstitucinio Teismo teisėjo Stasio Stačioko dukra. Kai dukrai kilo tokia alerginė reakcija, visi buvo labai išsigandę. Be Evelinos, Stačiokai turi dar dvi dukras ir du sūnus. Tačiau anot E.Gruzdienės, dėl alergijos jie nesityrė.

Reakcijos stiprėja

Pasak Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės alergologijos centro vadovo dr. doc. Eduardo Razgausko, jautrumas tam tikram alergenui nėra paveldimas, tačiau gali būti perduodamas alerginis reagavimo būdas. Statistiškai jį gali paveldėti 1 iš 4 vaikų.

"Visi žmonės yra skirtingi, tad nėra vienodos reakcijos į bičių, vapsvų ar širšių įgėlimus. Beje, ne visi atskiria, kada įkando vapsva, o kada - bitė. Pastaroji palieka kūne geluonį, o vapsva - ne", - sakė gydytojas.

Tam, kad mirtinai apsinuodytum bičių nuodais, jų reikia maždaug 0,2 gramo. Tokia dozė gaunama sugėlus maždaug 500 šių vabzdžių. Tačiau itin pavojinga alerginė reakcija gali kilti ir dėl vienos bitės įkandimo.

E.Razgauskas ramina, kad po pirmo įgėlimo šokas niekada neištiks. Tačiau reikia susirūpinti, jei kiekvieną kartą įgėlus vabzdžiui organizmo reakcija stiprėja. Taip organizmas gali pranešti apie didėjantį jautrumą vabzdžių nuodams. Todėl itin svarbu save nuolat stebėti.

"Atėjusio žmogaus visada klausiame, ar buvo vabzdžiai įkandę anksčiau, kokia kilo reakcija?" - sakė E.Razgauskas. "Jei po įkandimo išberia - dar pusė bėdos. Tačiau jei įkasta vieta stipriai patinsta, padažnėja širdies plakimas, krinta kraujospūdis, svaigsta galva - labai pavojinga", - teigė alergologas.

Gydytojas pritaria prielaidai, kad tie keli žmonės, kurie kasmet iškeliauja į amžinybę įgėlus vabzdžiams, prieš tai greičiausiai jau buvo patyrę įgėlimų, tačiau į juos nekreipė dėmesio.

Reikia išsitirti

Todėl pastebėjus, kad po kiekvieno bitės ar vapsvos įkandimo organizmo reakcija vis stiprėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pasiųs pas alergologą. Šis skirs atitinkamus tyrimus. Pirmiausia tiriama paimant odos mėginius. Jei atsakymai neigiami, tiriamas kraujas. Taip mėginama nustatyti, ar susidarė antikūnų prieš bitės nuodus. Profilaktinis tyrimas kainuoja apie 34 litus. Esant medicininių indikacijų, tyrimas atliekamas nemokamai.

Gydoma imunoterapija

Nustačius jautrumą bičių ar kitų vabzdžių nuodams, gali būti skiriama imunoterapija. Metodo esmė - minimaliomis, žmogaus toleruojamomis dozėmis leidžiamas specialiai paruoštas alergenas. Palaipsniui dozės didinamos, kol pasiekiamas toks alergeno kiekis, kad vienos dviejų bičių ar vapsvų įkandimas jau nebeturės pasekmių. Atsparumas patikrinamas sugaunant vabzdį ir specialiai leidžiant jam įgelti. Anot E.Razgausko, tai nėra pavojinga: galimos reakcijos yra kontroliuojamos, būtini vaistai visada po ranka.

Gydymas trunka apie metus ir kainuoja maždaug tūkstantį litų. Tačiau imunoterapija net iki 98 proc. apsaugo nuo bitės įkandimo pasekmių.

Alergijai gydyti skirtas vaistas Lietuvoje neregistruotas, tad reikia įveikti biurokratinius formalumus, kad jis pasiektų pacientus. Alergologijos centro specialistai kasmet juo gydo po keletą žmonių. Pavyzdžiui, šiuo metu šis vaistas leidžiamas moteriai, kuri rengiasi perimti tėvo bityną, ir, kaip buvo nustatyta, yra jautri bičių įgėlimams. Beje, patys bitininkai labai retai būna alergiški bičių nuodams.

Padeda adrenalinas

Norėdami išvengti stiprios organizmo reakcijos alergiški žmonės turi nuolat nešiotis ampulę adrenalino. Jį reikia susileisti tuoj po įkandimo. Šie vaistai padeda išvengti šoko. Deja, žmonėms patogesniais pagalbos komplektais Lietuvoje neprekiaujama, jų tenka ieškoti užsienyje. "Būtina pašalinti geluonį, ant įgėlimo vietos uždėti ką nors šalto. Pastebėjus, kad kyla alerginė reakcija, net nelaukiant greitosios pagalbos reikia mėginti pasiekti artimiausią gydymo įstaigą", - patarė E.Razgauskas.

Perspėjimai alergiškiems įkandimams žmonėms

* Stengtis nevalgyti lauke, ypač saldumynų, saldžių vaisių.

* Nenaudoti jokių kvepalų, dezodorantų.

* Moterys turėtų vengti vaikščioti palaidais plaukais, taip pat - rengtis spalvotais drabužiais.

* Nevaikščioti basomis kojomis.

* Važiuojant automobiliu langai turi būti uždaryti, nes kartais bites įtraukia oro srovė, jos pradeda blaškytis.

* Nevaikščioti arti avilių, ypač vengti bičių spiečių, nes tada jos yra itin pavojingos. Nedalyvauti kopinėjant medų.

* Jei aplink jus pradėjo skraidyti bitė ar vapsva, geriausia - sustingti. Nereikėtų blaškytis ar mojuoti, nes vabzdį tai dar labiau suerzins.

* Jautriam įgėlimams žmogui nereikėtų pačiam ardyti širšių lizdų, derėtų paprašyti kitų pagalbos.

* Rizikinga skinti vaisius, net gėles.

* Žmonės, sergantys kitomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, šienlige, irgi gali tapti jautrūs vabzdžių įkandimams, tad jiems reikėtų vengti gydytis bičių nuodais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"