TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pirmasis lietuviškas dantų kaulo pakaitalas

2015 12 10 15:25
Sintetinis kaulo pakaitalas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų įsteigtas perspektyvus biomedicinos startuolis „Biomė“ sukūrė kaulo pakaitalą odontologinėms reikmėms ir jau sulaukė pasaulinio pripažinimo. Pirmasis lietuviškas dantų kaulo pakaitalas iš celiuliozės pavadintas „Cell“in“.

Pirmą oficialiai dokumentuotą kaulo bloko persodinimo operaciją atliko olandų chirurgas Jobas van Meekrenas dar 1668 metais. Jis sužeistam kareiviui užpildė kaukolės kaulo defektą šuns kaukolės kaulo bloku. Šis kaulo pakaitalas buvo pašalintas po dvejų metų pačiam pacientui pareikalavus. Mat jis norėjo vėl lankytis bažnyčioje, nuo kurios buvo atstumtas už tokią sunkią nuodėmę.

Viena dažniausių operacijų

Šiais laikais kaulo atkūrimo procedūros yra tarp dažniausiai atliekamų audinio transplantavimo operacijų, populiarumu nusileidžiančios tik kaulo čiulpų transplantacijoms. Didžiulis kaulo pakaitalų poreikis šioms operacijoms nuolat auga.

„Biomės“ branduolys – KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros profesorės Jolantos Liesienės vadovaujama mokslininkų grupė, dirbanti išvien su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos profesoriaus Gintaro Juodžbalio vadovaujama akademine chirurgų-rezidentų komanda. Šie žmonės sukūrė unikalios sudėties kompozitą, kuris sudarytas iš gamtinio polimero – celiuliozės ir hidroksiapatito. Savo struktūra bei savybėmis jis atitinka natūralų kaulą ir neturi analogų Lietuvoje.

Dėl traumos ar ligos pažeistas kaulas ima silpnėti ir nykti. Žandikaulio kaulas gali nykti net tinkamai ir laiku neišgydžius dantų šaknų kanalų. Tada jo tiesiog nepakanka dantų implantui įsriegti. Čia į pagalbą ateina mokslininkai ir chirurgai.

Odontologijos srityje kaulo pakaitalai naudojami kaulo regeneracijos operacijoms, siekiant atkurti trūkstamą žandikaulio kaulą dantų implantavimui atlikti. Kaulo defektai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: traumos, cistų ar auglių šalinimo operacijos, jei ilgai neištraukiami klibantys dantys, negydant dantų šaknų kanalų, taip pat paveikti ligos, pavyzdžiui, periodontito.

Kai žandikaulio kaulo nepakanka dantų implantui įsriegti, reikalinga kaulo priauginimo operacija, kurią atlieka chirurgas odontologas. Būtent jis parenka tinkamiausią kaulo pakaitalą. Pacientui tokių sprendimų priimti nereikia.

Naudoja organines medžiagas

Prof. Jolantos Liesienės ir Gintaro Juodžbalio vadovaujamos mokslininkų grupės.B. Barauskaitės nuotrauka

„Tarptautinėje rinkoje yra daugybė kaulo pakaitalų, kuriamos naujos medžiagos. Mes taip pat tiriame, kuriame, bandome, tobuliname. Svarbiausia – ne būti pirmam, o lanksčiam ir turėti unikalų, geriausią sprendimą, kurio tuo metu reikia rinkai“, – sakė prof. J. Liesienė.

Pasak mokslininkės, kuriant šį kaulo pakaitalą naudoti ne sintetiniai, o gamtiniai polimerai, pavyzdžiui, celiuliozė. Ji sunkiai nyksta žmogaus organizme, nes čia nėra ją skaldančių fermentų. Celiuliozė lengvai prisiderina prie organizmo, susigeria į kietuosius kūnus. Paprastai kalbant, kaulo pakaitalo blokelis išliks užtektinai ilgai, kad susiformuotų kraujagyslių tinklas bei ataugtų kaulas defekto vietoje, tačiau laikui bėgant įdėtas svetimkūnis išnyks, nepalikdamas jokių žmogui kenksmingų irimo produktų. Be to, išgauta kaulo pakaitalo porėta struktūra visiškai atitinka žmogaus kaulo morfologiją.

„Cell „in“ pakaitalas padeda veiksmingai sumažinti ne tik sudėtingų ir brangių dantų implantavimo procedūrų laiką, kainą, bet ir pacientų nepasitenkinimą.

Ateities planuose – visiškas kaulų atkūrimas

Siekiant komercializuoti šiuos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus įkurtas startuolis – bendrovė „Biomė“. Jai suteiktas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansavimas.

„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra labai įdomus ir subtilus procesas. Vieni turi gerų technologinių žinių, kiti gerai išmano rinkos procesus. Dirbdami draugiškai ir vieningai, keldami bendrus tikslus, galime pasiekti ir labai sėkmingų rezultatų“, – mintimis dalijosi KTU profesorė.

Žandikaulio pakaitalo kūrimu „Biomė“ neapsiriboja ir žengia toliau – čia kuriami pažangūs kaulo pakaitalai ateityje leis visiškai atkurti trūkstamą kaulą, kad ir kokio dydžio būtų defektas.

Kitaip nei įprasta praktika, įmonė kuria kaulo pakaitalus ne granulėmis, o 3D blokais. Juos chirurgas skalpeliu gali pats pjaustyti ir formuoti pagal reikalingus parametrus.Tai leis užpildyti visą kaulo defekto vietą, o per makroporėtą kaulo pakaitalo matricą lengvai augs paciento kraujagyslės, formuodamos reikiamą tinklą. Bus skatinamas paties paciento kaulo augimas, o kaulo pakaitalas pamažu rezorbuosis ir išnyks. Jo vietoje atsikurs naujas, tvirtas paties paciento kaulas.

Reikia įrodyti

„Be abejo, pagrindinis mūsų plėtojamas projektas išlieka celiuliozės ir hidroksiapatito kaulo kompozito komercializavimas pagal turimą jungtinės veiklos sutartį su KTU. Tai mūsų prioritetinis, didžiausią įdirbį turintis projektas. Tačiau čia nesustojame. Dabar intensyviai plėtojame jau kelis itin perspektyvius projektus“, – puikiais pirmųjų veiklos metų rezultatais dalijasi „Biomės“ direktorė Kristina Liesė.

Jos teigimu, įkurti aukštųjų technologijų įmonę yra didelis žingsnis ir nemaža atsakomybė.

„Biomedicinos srityje neužtenka turėti gerą idėją ir potencialą sparčiai augti. Dar reikia įrodyti, kad tavo idėja veiksminga. Tam turime atlikti išsamius, sudėtingus ir labai brangius in vitro ir in vivo tyrimus. Kai kurie iš jų yra unikalūs, atliekami tik Šveicarijoje. Be to, kol įmonė neturi patirties ir nepasiekė finansinio stabilumo, tenka nuolat įrodinėti, kad esi perspektyvus, vertas pasitikėjimo, kad įmonės turtas yra ne įdarbintų žmonių kiekis, o jų kuriama pridėtinė vertė“, – pasakoja K. Liesė.

Sėkmės istorija

Subūrusi stiprią komandą ir aktyviai dalyvaudama smulkų ir vidutinį verslą skatinančiose ES finansavimo programose, UAB „Biomė“ tapo pažangia jauna biomedicinos inžinerijos įmone.Partnerystė su KTU ir LSMU kuria naują lietuvišką sėkmės istoriją. „Biomė“ džiaugiasi puikiais rezultatais INOVEKS projekte, stažuote Akrono (JAV) verslo akseleratoriuje, MITA ir LR Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų apdovanojimais už MTEP rezultatų komercinimą ir perspektyviausią technologinio verslo idėją. Bendrovė priimta į Lietuvos biotechnologų asociaciją, dalyvauja Žinių ekonomikos forume, yra nominuota Baltijos investuotojų forumo inovacijų apdovanojimams.

Bene didžiausias tik prieš metus įkurtos bendrovės laimėjimas – ji pateko tarp 50 perspektyviausių pasaulio aukštųjų technologijų startuolių. Tokio įvertinimo sulaukta iš Silicio slėnio (JAV), paskelbus „TiE50 TOP Startup 2015“ įmones. Kasmet dėl šio įvertinimo susikauna tūkstančiai startuolių iš viso pasaulio. Tikimybė būti pastebėtiems ir patekti į šį prestižinį sąrašą yra vos penki procentai.

„Mūsų žiniomis, esame pirmoji biomedicinos technologijų įmonė iš Lietuvos, įveikusi aukštus atrankos barjerus. Viena iš strateginių mūsų įmonės užduočių yra užsienio partnerių paieška. Mums, mažiems ir veržliems, tokia partnerystė yra gyvybiškai reikalinga“, – sakė K. Liesė.

„Biomės“ direktorės manymu, naivu būtų tikėtis, kad itin konkurencingoje biomedicinos rinkoje vienas pats lengvai įveiksi išradimų komercializacijos procesą ar išsiverši į lyderius, nes stambūs tarptautinės rinkos dalyviai turi ir galingų išteklių nuo infrastruktūros, lėšų iki ryšių ir patirties.

„Pritrauktos lėšos, žinios ir patirtis leis plėtotis dar spartesniu tempu,“ – ateities planais dalijosi „Biomės“ direktorė K. Liesė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"