TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Plaučius labiausiai žudo rūkymas

2015 11 28 6:00
heilpraxisnet.de nuotrauka

Lietuvoje kasmet apie 1500 žmonių diagnozuojamas plaučių vėžys, suteikiantis labai mažą išgyvenimo tikimybę. Panašiai tokiam pat skaičiui žmonių kasmet diagnozuojama ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – sunki ir nepagydoma, jeigu pasiekia tolesnes stadijas. Šios ligos – tiesioginė rūkymo pasekmė.

Cigarečių dūmuose yra apie 4 tūkst. cheminių medžiagų, iš kurių daugiau kaip 40 – kancerogenai, tai yra medžiagos, tiesiogiai sukeliančios plaučių vėžį. Rūkymas beveik 200 kartų padidina tikimybę susirgti šia liga. Netgi pasyvus rūkymas, kai žmogus nuolat būna prirūkytoje patalpoje, 2 kartus padidina riziką susirgti plaučių vėžiu palyginti su nerūkančiu asmeniu. Rūkymas – vienas pagrindinių kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų rizikos veiksnių. O šios ligos – pagrindinė mirčių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje priežastis.

„Statistikos duomenimis, kvėpavimo organų ligos yra dažniausiai diagnozuojamos ligos Lietuvoje jaunesniems kaip 65 metų žmonėms. Tarp jų – labai sunkios ir nepagydomos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir plaučių vėžys – rūkymo pasekmė, – sako Vilniaus universiteto (VU) Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos profesorius gydytojas pulmonologas Edvardas Danila, Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, ir pabrėžia, jog kai kurios su profesija susijusios priežastys sudaro palyginti nedidelę dalį. – Anksčiau tai buvo labiau vyrų ligos, bet pastaraisiais metais daugėja rūkančių, taip pat ir LOPL sergančių moterų. Ligos tikimybė didėja kiekvienais rūkymo metais. Vyriausias mūsų pacientas buvo priartėjęs prie devyniasdešimtmečio, o jauniausias – dar nesulaukęs trisdešimties. Tačiau jis rūkė labai ilgai – nuo dešimties metų. Tenka apgailestauti, kad tokių ligonių daugėja.“

Prof. Edvardas Danila: „Kvėpavimo organų ligos yra dažniausiai diagnozuojamos Lietuvoje jaunesniems kaip 65 metų žmonėms.“/Asmeninio albumo nuotrauka

Neaprūpina audinių deguonimi

Kaip rūkymas veikia kvėpavimo takus? „Sveiko žmogaus kvėpavimo takus dengia vadinamasis virpamasis epitelis, sudarytas iš ląstelių, turinčių virpamuosius plaukelius, padengtus labai plonu gleivių sluoksneliu. Į jį sukrinta įvairios įkvepiamos kietosios dalelės, dulkelės, mikroorganizmai, o plaukeliai virpėdami kaip eskalatoriumi tas gleives iškelia į viršų. Žmogus jas arba nuryja, arba iškosėja. Tai normalus mechanizmas, skirtas tam, kad plaučiai nebūtų užkimšti aplinkos dulkėmis bei aerozoliais ir kiek įmanoma būtų apsaugoti nuo aplinkos mikroorganizmų. Rūkant dirginami kvėpavimo takai, pradeda daugėti gleives gaminančių ląstelių ir mažėti ląstelių, turinčių plaukelius. Tai jau yra pirmoji kancerogenezės arba naviko atsiradimo stadija. Bronchuose ima kauptis gleivės, jas rūkantis žmogus rytais iškosti ir išspjauna.

Kas dedasi toliau? Lankstus, elastingas bronchų medis šakojasi, kol tampa alveolėmis – maišeliais, kuriuose vyksta dujų apykaita. Dėl rūkymo sukelto uždegimo smulkiausi kvėpavimo takai pradeda siaurėti, nes uždegimas pažeidžia aplinkines alveoles, sutrūkinėja ryšiai tarp smulkiausių kvėpavimo takų – bronchiolių. Storėja bronchų sienelės, dėl to į plaučius patenka mažiau oro, o kartu ir organizmo audiniams reikalingo deguonies, – aiškina profesorius. – Dažniausiai vyraujantis plaučių audinio pokytis yra emfizema, tai yra plaučių alveolių plyšimai. Dėl to mažėja alveolių plotas, susiaurėja smulkiausi kvėpavimo takai. Išsivysto LOPL, kurios požymiai – išsiplėtę, mažai elastingi plaučiai, susiaurėję kvėpavimo takai, nebegalintys organizmo aprūpinti pakankamu kiekiu deguonies. Dėl susidarančių oro spąstų, dar vadinamų ventiliniu mechanizmu, žmogus negali iškvėpti tiek, kiek įkvėpė. Dėl to jau kitąkart asmuo nebegali įkvėpti pakankamai oro, plaučiai su kiekvienu įkvėpimu pučiasi, žmogus, ypač fizinio krūvio metu, dūsta, eidamas priverstas sustoti, kad galėtų ramiai kvėpuoti.“

Kokia tolesnė LOPL eiga? Dėl struktūrinių plaučių pokyčių organizmui ima trūkti deguonies. Todėl tirštėja kraujas, nes hemoglobinas stengiasi pagauti kiekvieną deguonies molekulę, pasunkėja širdies darbas, vystosi vadinamoji plaučių hipertenzija. Žmogui ėmus vengti judėti, nyksta raumenų masė, retėja kaulai. „Negana to, dėl deguonies trūkumo atsiranda asmenybės pokyčių: žmogus tampa depresyvus, irzlus, nenori imtis jokios veiklos, ir taip ratas užsidaro“, – priduria profesorius.

Ilgai nejaučia simptomų

LOPL dažniausiai diagnozuojama vėlyvomis stadijomis. Kodėl taip yra? Plaučių plotas labai didelis, jie pritaikyti ir aprūpinti deguonimi organizmą, ir kai ramybės būsena, ir esant fiziniam krūviui, kai tas poreikis didesnis. Todėl ilgą laiką žmogus nejaučia jokių ligos simptomų, juo labiau kad neskiria pakankamai dėmesio ilgalaikiam kosuliui, greitesniam nuovargiui, skrepliavimui. Jeigu jis kreiptųsi į savo šeimos gydytoją, o šis jam paskirtų plaučio tūrio tyrimą – spirometriją – paaiškėtų, jog tai ir yra prasidėjusios LOPL požymiai. Prof. E. Danila primena Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuostatas, kad kiekvienas medikas, į kurį kreipiasi rūkantis žmogus, turėtų jį paraginti mesti rūkyti, rekomenduoti išsitirti dėl LOPL. Ligoninėse paprastai gydomi pacientai, kai jų liga paūmėja ir dėl to prireikia deguonies, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. O sunkų ligos paūmėjimą gali sukelti bet kokia kvėpavimo takų, vadinamoji respiracinė, infekcija. Ar žmonės, sergantys sunkiausiomis LOPL formomis, paiso gydytojų patarimų? „Deja, labai retai arba tik tuomet, kai sveikatos pagerėjimo jau nebegalima tikėtis, – teigia gydytojas. – Matyt, priklausomybė nuo tabako stipresnė už norą gyventi. Jei žmogus mestų rūkyti, nesvarbu, kokia ligos stadija, jo savijauta pagerėtų, ligos progresuotų lėčiau.“

Kvėpavimo takų ligos ir antibiotikai

Rūkalius daug dažniau nei nerūkančiuosius užklumpa kvėpavimo takų ligos. Ir nors dažniausiai tokiais simptomais pasižymi virusiniai kvėpavimo takų uždegimai, besiskundžiančiam kosuliu neretai skiriami antibiotikai. Dėl to turime rimtų problemų: moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl antibiotikams atsparių bakterijų mažėja šių vaistų veikimo efektyvumas ir tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo bei mirties priežastis. Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia įvairios priežastys: netinkamas vaistų parinkimas, savigyda, virusinių ligų gydymas antibiotikais, gydymo trukmės ir dozių nepaisymas.

Lietuvoje daugėja atsparių antibiotikams gramneigiamų bakterijų (K. pneumoniae, P. aeruginosa, E. coli) ir mūsų šalis pagal šiuos rodiklius gerokai viršija Europos vidurkį, sparčiai plinta atspari antibiotikams tuberkuliozė. PSO lapkričio 16–22 dienas paskelbė Pasauline supratimo apie antibiotikus savaite, jos šūkis „Antibiotikai: vartok atsakingai“. Taip siekiama skatinti visuomenę racionaliai vartoti antibiotikus, kad ne taip sparčiai artėtume prie ribos, kai neturėsime kuo gydyti net ir vadinamųjų įprastų mikrobų sukeltų ligų.

„Tai labai nevienareikšmė problema, – pripažįsta prof. E. Danila. – Kai kalbama apie iš esmės sveikus žmones, jiems susirgus kvėpavimo takų infekcine liga dažniausiai nebūtina skirti antibiotikų, nes jie neveikia dažniausių sukėlėjų – virusų. Be reikalo vartojančio antibiotikus žmogaus organizme atsiranda atsparių jiems bakterijų. Blogiausias dalykas, kad kosėdamas, čiaudėdamas tuos atsparius mikroorganizmus asmuo platina aplinkiniams. Taip plinta atsparios antibiotikams mikroorganizmų padermės, kurios sukelia didelę problemą: kuo gydyti infekciją, jeigu turimi antibiotikai sukėlėjų neveikia? Kitas dalykas – sunkios formos LOPL sergantys žmonės, kuriems dėl respiracinės infekcijos gali grėsti mirtis. Mat jų kvėpavimo takuose, kurių epitelis pažeistas ir suplokštėjęs, kaupiasi daug gleivių, o jos yra palanki terpė sparčiai daugintis bakterijoms. Dėl infekcijos prasidėjus karščiavimui, pūlingam skrepliavimui, ligoniams skirti antibiotikų būtina. Visais kitais atvejais virusines infekcijas gydyti antibiotikais – ne tik beprasmiška, bet ir labai kenksminga.“

Prof. E. Danila vis dėlto linkęs suteikti šiek tiek optimizmo. Mediko teigimu, jei pacientas nuoširdžiai vykdo gydytojo nurodymus, iš jų svarbiausi – mesti rūkyti ir vartoti vaistus, – jeigu pagal išgales stengiasi judėti ir skiepijasi nuo gripo, tai gali reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"