TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Po anestezijos – kaip gerai pailsėjus

2014 09 13 6:00
Gydytojas anesteziologas reanimatologas Vidmantas Kurpius jau dvejus metus taiko echoskopu kontroliuojamą nejautrą. kurpius.jpg Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Anesteziologija vis tobulėja: taikomos naujoviškos, saugesnės procedūros, atsipeikėję pacientai nebejaučia tokio šalutinio vaistų poveikio, kaip būdavo anksčiau. Apie tai kalbėjomės su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus gydytoju anesteziologu reanimatologu Vidmantu Kurpiumi.

– Skausmo malšinimo būdą dabar gali pasirinkti patys pacientai. Ar jie dažnai tai daro?

– Mūsų Dienos chirurgijos skyriuje paprastai gydomi sveiki, gretutinių patologijų neturintys pacientai, operacijos palyginti nesudėtingos, nesunkus pooperacinis laikotarpis. Todėl tikrai atsižvelgiame, kokios nejautros pageidauja žmogus: ar bendrosios, ar tik regioninės (vietinės), pavyzdžiui, pusės kūno. O gal jam taikysime tik vienos rankos ar kojos periferinių nervų blokadą.

Anksčiau niekada neoperuoti pacientai nejautros parinkimą paprastai palieka gydytojui. Patys dažniau renkasi tie žmonės, kurie jau turi kokios nors, galbūt net neigiamos, patirties. Tarkime, po spinalinės nejautros, kai vaistai leidžiami į nugarą, pasireiškė šalutinis poveikis: kitą dieną po operacijos labai skaudėjo galvą. Todėl prireikus naujos operacijos šie pacientai pageidauja kitokios nejautros. Tada jiems galime taikyti bendrąją nejautrą. Tie, kurie po tokios nejautros vėmė, kartais irgi pageidauja kito anestezijos būdo.

Kai kuriais atvejais pacientas negali rinktis nejautros. Tai priklauso nuo operacijos pobūdžio, gretutinių žmogaus ligų. Pavyzdžiui, pacientui, turinčiam kraujo krešėjimo sutrikimų, pavojinga durti į stuburą, nes gali prasidėti kraujavimas prie nugaros smegenų.

– Kokia tikimybė, kad žmogus prabus dar nesibaigus operacijai?

– Tokia rizika šiais laikais labiau teorinė. Aparatūra nuolat stebi paciento gyvybines funkcijas, parodo jo įmigimą, ar žmogui tuo metu neskauda. Mes tiksliai žinome, kiek veiks vaistai, bet šiam laikui dar nesibaigus dozė paprastai pakartojama. Jei operacijos laikas viršija numatytąjį, pacientui pasakome, kad turėsime daryti bendrąją narkozę, suleisime vaistų į veną, ir jis užmigs.

Kai vaistai baigia veikti, ir pacientas pradeda tai jausti, žmogus pasako, kad jam yra nemalonu. Bet tas skausmingumas niekada neatsiranda staiga. Mes irgi matome, kaip pacientas jaučia nejautrą, visada esame šalia, žmogaus nepaliekame vieno, bendraujame. Tikrai nėra taip, kad suleidome vaistų - ir viso gero.

Jeigu pacientas jaučia, kad kažkas daroma, bet neskauda, nereikėtų baimintis. Juk odontologas irgi suleidžia vaistų, o tada daro savo manipuliacijas, bet dėl to juk labai nesijaudiname.

Prieš operaciją labai svarbu išaiškinti pacientui, kaip viskas vyks, kaip jis jausis. Tada žmogus būna ramus, gerai jaučiasi. Dažniausiai stresuojama dėl nežinomybės.

– Ar įmanoma, kad pacientas išvis neatsibustų?

– Šiuolaikinėje anesteziologijoje to nebūna.

Padeda naujovės

– Medicinoje nuolat diegiami pažangūs gydymo metodai, tad galima tikėtis vis geresnių gydymo rezultatų. Kaip yra anesteziologijoje?

– Ir mes naudojamės naujomis technologijomis, kurios padeda kontroliuoti narkozės "gylį", jos kokybę.

Kol nebuvo modernios aparatūros, į narkozės aparatus įdiegtų kompiuterinių programų, narkozę vertindavome stebėdami pacientą, atsižvelgdami į jo pulsą, kraujo spaudimą, refleksus.

Dabar jau turime narkozės monitoravimą, taikome vadinamąją entropiją, kai miegančiam pacientui ant kaktos užklijavus specialius daviklius matuojamas jo smegenų aktyvumas, o duomenys atsiranda kompiuterio monitoriuje. Čia matome skaitines reikšmes, parodančias, kaip kietai žmogus miega. Jei šie duomenys svyruoja nuo 40 iki 60, vadinasi, tai yra kokybiška, gera narkozė, ir ji reiškia, kad pacientas kietai miega ir tikrai nejaučia nei skausmo, nei kokių nors garsų. Jei ši reikšmė pakyla per 60, tikėtina, kad pacientas jau gali pradėti kai ką jausti, o jeigu artėja prie 100, vadinasi, žmogus yra sąmoningas, galintis bendrauti. Modernus narkozės aparatas pats dozuoja ir vaistus, tiekia juos nurodytos koncentracijos. Vaistų dozę apskaičiuojame atsižvelgdami į paciento svorį, gretutines ligas, amžių, į tai, kokį nervą norime blokuoti. Vyresniems pacientams reikia mažiau vaistų, nes jų kūno masė mažesnė, o nervinis audinys daug jautresnis. Be to, dėl lėtesnės inkstų funkcijos ir vaistų pašalinimas vyksta lėčiau.

Mato nervą ir adatos judėjimą

– Jūs taikote ir Lietuvoje dar naują periferinio nervo blokados (anestezijos) būdą, kai tai atliekama kontroliuojant echoskopu. Papasakokite apie šio metodo pranašumus.

- Norint anestezuoti ranką ar koją labai svarbu tiksliai aptikti nervą. Ieškodami jo, vadovaujamės anatominiais orientyrais. Žinodami, kur šis nervas turi būti, surandame jį ir šalia suleidžiame vaistų.

Tačiau vien anatominių orientyrų neužtenka, todėl dar naudojamas elektrinis nervų stimuliatorius – prie adatos prijungiamas aparačiukas. Kai adata atsiduria šalia nervo, jis siunčia elektrinį impulsą.

Elektrinė nervų stimuliacija yra senas, bet geras metodas, todėl iki šiol naudojamas. Bet vis tiek šis metodas yra aklas: taikydami jį nematome, kur keliauja adata: o gal ji pradūrė kraujagyslę, gal nuėjo ne ten, kur norėjome.

Pasaulyje jau prieš 10-15 metų pradėta taikyti naujovė, kai anestezijos metu naudojamas echoskopas. Pridėjus jo daviklį galima matyti, kur eina nervas ir kur keliauja adata, artėjanti prie to nervo.

Pacientams šis būdas daug saugesnis. Anesteziologas neįdurs į nervą ir nesuleis ten vaistų. Juk tada nervas gali būti pažeistas, gali atsirasti tirpimų, sutrikti to nervo funkcija. To labai vengiame.

Echoskopu kontroliuojama anestezija atliekama greičiau, pacientui anksčiau atlėgsta. Reikia durti mažiau kartų, tad žmogui mažiau ir skauda. Be to, naudojama mažiau vaistų, todėl nepasireiškia jų toksiškumas. Vaistų dozė mažesnė, nes stebint echoskopu galima matyti, kaip medikamentai teka aplink nervą, kaip vyksta nervo anestezija– vadinasi, galima jų nebeleisti. Dirbdami aklai dėl tikrumo stengiamės suleisti daugiau vaistų. Juk šiuo atveju nematome, ar vaistai jau pasklido aplink nervą.

Labai džiaugiamės, kad jau dvejus metus nervų blokadą galime atlikti kontroliuodami echoskopu. Lietuvoje tai dar labai naujas metodas. Echoskopas yra labai brangus, tad daugelis gydymo įstaigų negali jo įsigyti. Taikančių šį metodą specialistų kol kas tikrai nedaug, rajonuose šio metodo turbūt niekas nenaudoja.

Echoskopu kontroliuojamos anestezijos metodas itin praverčia vaikų chirurgijoje. Mažam vaikui negalima daryti nervų blokados, nes jam skauda, ir su tuo jis nesutiks. Todėl vaikai iš pradžių užmigdomi, tik tada atliekama nervų blokada. Naudojant echoskopą matoma adata ir nervas, tad galima tiksliai, nepažeidžiant nervo, suleisti vaistus. Vaikų chirurgijos skyriuose šį metodą anesteziologai taiko jau keletą metų.

– Kitose medicinos srityse daug ką pakeitė atsiradę modernūs vaistai. Ar taip yra ir anesteziologijoje?

– Tiek bendrajai, tiek vietinei nejautrai naudojame pačius naujausius vaistus, šiuo požiūriu nė kiek neatsiliekame nuo pasaulio. Modernūs medikamentai yra saugesni, daug mažesnis nepageidaujamas šalutinis jų poveikis. Taigi menkesnė tikimybė, kad atsiras pykinimas, vėmimas, neigiama įtaka širdžiai. Tai ypač aktualu žmonėms po infarkto, turintiesiems krūtinės anginą, problemines širdies vainikines kraujagysles.

Naudojant modernius vaistus pacientai greit pabunda po operacijos. Jie gerai jaučiasi, nes nebūna pykinimo ar vėmimo, ne taip skauda galvą, ne toks didelis mieguistumas. Taigi jaučiasi kaip po kieto miego, po kurio gerai išsimiegojo ir pailsėjo.

Neleidžia kentėti

– Ar daugėja diagnostinių ir gydomųjų procedūrų, kurių metu taikoma anestezija?

– Epidurinė nejautra dabar taikoma kone kiekvienai nėščiajai. Moterys nebenori gimdyti be anestetikų. Net dauguma tų, kurios planuoja gimdyti natūraliai, užėjus dideliems skausmams persigalvoja. Epidurinė nejautra tikrai saugi tiek vaikučio, tiek motinos sveikatai. Moterys nusiramina, labiau atsipalaiduoja, todėl gimdymo veikla kartais vyksta dar geriau nei tuomet, kai patiriamas didžiulis stresas.

Dabar ir odontologijoje vaikai gydomi taikant bendrąją narkozę. Atliekant diagnostines procedūras, kurių metu anksčiau prašydavo pakentėti, stengiamasi, jog pacientai patirtų mažiau diskomforto, – į veną suleidžiama raminamųjų, stiprių vaistų nuo skausmo. Sakyčiau, tai ne tiek anestezija, kiek sedacija.

Kai kada daroma ir visa intraveninė narkozė. Sakykime, atliekant kolonoskopiją dabar beveik visur taikoma nejautra. Gastroskopija su narkoze daugiau atliekama privačiose įstaigose. Manau, kad ateityje gausės procedūrų, kur bus naudojama nejautra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"