TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Po kelionės – dovanėlė lyg iš siaubo filmo

2013 09 28 6:00
Atostogos Kosta Rikoje nežadėjo rūpesčių dėl sveikatos. Asmeninio albumo nuotrauka

Iš atostogų egzotiškoje šalyje galima parsivežti ne tik infekciją, bet ir parazitų "bagažą". Taip nutiko kaunietei Kristinai K., šią vasarą poilsiavusiai Kosta Rikoje. Kodėl negyja šlapiuojanti ir kraujuojanti žaizda, paaiškėjo praėjusią savaitę - keliautojos kūne buvo apsigyvenusios muselės Dermatobia hominis lervos. Su tokiu atveju Lietuvos medikai nebuvo susidūrę.

Atostogų į Kosta Riką moteris išvyko liepos viduryje, ten svečiavosi dešimt dienų. Kelionė po augalijos bei gyvūnijos gausią šalį praėjo sklandžiai, moteris nepastebėjo įkandimų, nejuto skausmų ar kitų nemalonių simptomų. Tačiau grįžusi namo juosmens ir sėdmens srityje ji aptiko dvi raudonas žymes, panašias į uodo dūrius, bet gerokai didesnes. Iš pradžių Kristina nekreipė į tai dėmesio. Bene po savaitės žaizdelių vietoje moteris išvydo kraują ir tai, jog žaizda išsiplėtusi iki plaštakos dydžio. Iš paraudusio, ištinusio ir sukietėjusio odos ploto sunkėsi ne tik kraujas, bet ir pūlingas skystis. Pažeistą plotą ėmė siaubingai skaudėti.

"Visiems medikams, į kuriuos kreipiausi, sakiau, kad buvau tolimoje kelionėje ir kad greičiausiai visi šie negalavimai – dėl įkandimo", – teigė Kristina. Negana to, sutapimas ar dėsningumas, tuo pat metu moteriai prasidėjo ir kairės ausies uždegimas, smarkiai paūmėjo išsėtinė sklerozė. Dėl jos Kristina atsidūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikoje. Medikai žadėjo kartu ištirti ir problemas dėl ausies bei žaizdos.

Kaunietė pasakojo, kad atlikę echoskopijos tyrimą žaizdos vietoje medikai pamatė maždaug 1 cm gylio, 6 mm skersmens "tunelius", atrodė, tarsi toje vietoje būtų įdurta adata. Tačiau jokių kitų darinių neaptikta, tad nuspręsta, kad pažeistoje vietoje kaupiasi pūliai, todėl skirta specialių skysčių žaizdai tepti.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos poskyrio vedėjos J.Žiliukienės teigimu, toks atvejis – greičiausiai pirmas Lietuvoje./LŽ archyvo nuotrauka

Netikėti radiniai

Klinikose praleidusi 10 dienų, Kristina išvažiavo į Birštono "Eglės" sanatoriją, kur jai skirtos procedūros dėl išsėtinės sklerozės. Ir ten moteris teiravosi dėl atsiradusios žaizdos.

Kristinos teigimu, gydytoja Aušra Šilanskienė, turbūt vienintelė iš visų ją apžiūrėjusių medikų (o šių buvo tikrai daug), nusistebėjo žaizdos vietoje matomų skylučių dydžiu. Medikė patarė moteriai kartoti echoskopiją, esą paprastos žaizdos negali taip ilgai negyti. Nors ir buvo skirta vaistų, pažeista vieta negijo ilgiau nei mėnesį, nuolat keisdama pavidalą. A.Šilanskienė rekomendavo po reabilitacijos iš karto kreiptis į infektologus. Kristina taip ir padarė. Laukdama, kol pateks konsultuotis į Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų kliniką, pacientė sumanė pati pakeisti ant žaizdos užlipdytą pleistrą. Po kiek laiko moteris pamatė kažką kyšant iš žaizdos skylučių. Nepaisydama nei didžiulio išgąsčio, nei aštraus skausmo, moteris ištraukė dvi maždaug 2 cm ilgio, 7-8 mm storio lervas. Vieną gyvą, kitą – jau nebe. Iki tol Kristina nejautė, kad kas nors žaizdoje būtų judėję, toje vietoje tiesiog niežtėjo.

Istorijos finalas

Pagaliau pakliuvus pas infektologus, šie susitarė, kad parazitai būtų perduoti tirti į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyrių Vilniuje. Netrukus kaunietė sulaukė šios įstaigos specialistės skambučio - taip ji sužinojo, kad kūne parazitavo muselės Dermatobia hominis lervos. Dar kartą nuvykusi į Kauno klinikas ir atlikusi echoskopiją bei punkciją, moteris įsitikino, kad parazitų lervų joje daugiau nėra, žaizdos per keletą dienų baigė užsitraukti.

Dermatobia hominis pasinaudojo žmogumi kaip būstu savo palikuonims.

Apsigyvena ilgam

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio vedėjos Jolantos Žiliukienės teigimu, toks atvejis – greičiausiai pirmas Lietuvoje. Tai muselės Dermatobia hominis sukelta miazė (liga, kai musių lervos parazituoja žmogaus audiniuose). Ligos sukėlėjas paplitęs Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Musė padeda kiaušinėlių ant kraujasiurbio uodo ar erkės, šiems mintant krauju, lervutės pajunta šilumą, įsiskverbia per žmogaus odą ar plauko folikulą ir toliau auga žmogaus kūne, maitindamosi audinių skysčiu. Besivystydamos lervos pereina tris stadijas. Medicinos literatūroje rašoma, kad žmogaus organizme jos gali gyventi net iki šešių mėnesių. "Parazitai sukelia vietinį uždegimą, pasireiškiantį skausmu bei niežėjimu. Žaizdelė gali infekuotis, tačiau kitų labai pavojingų sveikatai padarinių nėra", – teigė J.Žiliukienė.

Keistenybės iš užsienio

Iš savo ilgametės praktikos specialistė prisiminė tik keletą miazės atvejų, tačiau tuomet ligą sukėlė kiti parazitai. Prieš devynerius metus miazė buvo diagnozuota Lietuvoje gylio sugeltam vaikui. Pasak J.Žiliukienės, ši bėda paprastai pasitaiko naminiams gyvuliams (dažniausiai – karvėms), jiems atsiranda poodinių mazgų. Susirgęs vaikas labai daug laiko praleido kaime su veršeliais.

Kitas atvejis – įvežtinis, iš Pietų Amerikos. Tada ligą sukėlė smėlio blusa, kuri maitinosi, augo ir dėjo kiaušinėlius po oda.

J.Žiliukienės teigimu, žmonėms pradėjus daugiau keliauti padažnėjo dar vienos ligos – leišmaniozės - atvejų. Ją perneša moskitai (smėlinės musės). Daugiausia šios ligos atvejų buvo iš Pietų Amerikos, bet pasitaikė ir iš Afrikos, vienas – iš Azijos. J.Žiliukienės duomenimis, šiemet, pernai ir užpernai Lietuvoje nustatyta po vieną leišmaniozės atvejį. Nuo 2008-ųjų šalyje iš viso registruoti devyni susirgimo šia liga atvejai, nors anksčiau kelis dešimtmečius nustatyti tik pavieniai atvejai.

Pernai laboratorijos specialistams dar teko tirti įvežtinį nekatoriazės atvejį, kurį sukėlė žarnyno helmintai – apvaliosios kirmėlės Necator americanus, kurios prisisiurbia prie žarnyno gleivinės. Šios ligos sukėlėjų lervutės gali įsiskverbti per odą vaikštant po žolę basomis. Lietuvos gyventojas ligą pasigavo Pietų Amerikoje.

Uodų sukeliama maliarija bent jau skamba ne taip egzotiškai. Laboratorijos medikams šiemet teko tirti du įvežtinės maliarijos atvejus.

Repelentus pirkti svetur

"Prieš vykstant į tolimą kelionę reikėtų pasidomėti, kokios ligos paplitusios toje šalyje, dėl apsaugos priemonių pasitarti su šeimos gydytoju ir infekcinių ligų specialistu, jis galbūt skirs tam tikrus profilaktinius skiepus ar vaistų nuo maliarijos. Ypač rimtai reikia ruoštis kelionei į tropikus ir subtropikus. Apsauga – tai ir tinkami drabužiai, ir vabzdžius atbaidančios priemonės. Reikia žinoti, kad ne visi mūsų šalyje parduodami repelentai bus efektyvūs ir svetur. Tinkamai veiks tik purškalai, turintys pakankamą aktyvios medžiagos koncentraciją", – pabrėžė J.Žiliukienė.

Kristina tikino, kad prieš vykdama į Kostą Riką buvo deramai apsisaugojusi nuo galimų ligų. Moteris jau lankėsi ne vienoje egzotinėje šalyje, tad yra pasiskiepijusi visais būtinais skiepais, veikiančiais iki 10-20 metų.

"Vykdama į Kosta Riką buvau apsirūpinusi ir priemonėmis nuo vabzdžių įkandimų, jomis purškiausi, bet man tai nepadėjo. Keliautojams patarčiau purškalus nuo visų įmanomų vabzdžių ar gyvačių įkandimų įsigyti šalyje, į kurią vykstate, nes ten jie gaminami atsižvelgiant į krašto specifiką. Kosta Rikoje kai kurie mano bendrakeleiviai iš Lietuvos taip ir padarė", – sakė Kristina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"