TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Po KT nutarimo sveikatos apsaugai papildomai reikės 1,5 mlrd. litų

2013 05 22 13:24
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl privalomojo sveikatos draudimo išaiškinimo, valstybei reikės sveikatos sistemai rasti papildomai 1,5 mlrd. litų, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas.

"Iki šiol iš valstybės biudžeto buvo apmokama tik nedraustiems ar atvykusiems iš užsienio piliečiams, o likusiems piliečiams buvo apmokama iš Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad visa būtinoji pagalba turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad vėliausiai kitų metų biudžete valstybė turės surasti papildomai iki pusantro milijardo litų, kad būtų užtikrintas privalomos pagalbos draudimas visiems Lietuvos gyventojams, nebus galima būtinosios pagalbos paslaugų apmokėti iš PSD biudžeto", - trečiadienį per spaudos konferenciją steigė A.Matulas.

Konservatorius tokį KT nutarimą vertina teigiamai: esą tai bus proga padidinti sveikatos apsaugai skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai gydytojai įvertino, kad vien stacionarinių būtinosios medicinos pagalbos paslaugų apdraustiesiems suteikta už 932,3 mln. litų, o neapdraustiems asmenims - už 23 mln. litų.

"Norint pereiti prie kitokio finansavimo modelio, reikia tikslesnės būtinosios pagalbos apskaitos, nes ne visi medikai vienodai supranta, kaip turi būti apskaitoma būtinoji medicinos pagalba. Šiuo metu tai neturi įtakos mokant už paslaugas PSDF lėšomis, tačiau pereinant prie kitokio finansavimo gali turėti įtakos, - teigiama BNS atsiųstame Ligonių kasos atsakyme. - Todėl labai svarbu tiksliai sutarti, kaip būtinoji medicinos pagalba turėtų būti traktuojama. Reikėtų sutarti, ar būtinoji pagalba - tai yra pagalba nuo "durų iki durų", ar pagalba, kol nebegrės pavojus sveikatai, gyvybei."

Anot Ligonių kasos, nuo tokio susitarimo priklausys, kiek perėjus prie kitokio finansavimo modelio valstybei per metus reikėtų papildomai lėšų būtinosioms medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti.

A.Matulas trečiadienį per spaudos konferenciją sakė nesuprantąs, kodėl sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis džiaugiasi esą buvo tenkintas jo ieškinys ir teig4, kad ministras sprendimą linkęs interpretuoti savaip.

"Negalime mes lenktyniauti, kas nugalėjo: net formaliai žiūrint, iš aštuonių nagrinėjamų straipsnių septyniais atvejais nėra jokio prieštaravimo Konstitucijai ir tik vienu atveju, kurį atrado pats KT, nustatytas nedidelis prieštaravimas. Ministro interpretacijos dėl privačių įstaigų veiklos, neva KT pirmiausia leido apmokėti paslaugas valstybinėse įstaigose ir tik po to privačiose, visiškai yra klaidingas. Nes KT labai aiškiai tą įvardijo: sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, gali būti teikiamos tiek valstybės ir savivaldybių įstaigose, tiek privačiose įstaigose. Vadinasi, visi tie gąsdinimai, neva piliečiams bus atimta teisė rinktis, kur gauti paslaugas, yra niekuo nepagrįstos", - tvirtino A.Matulas.

Kalbėdamas apie KT išaiškinimą, V.P.Andriukaitis teigė, jog tapo akivaizdu, kad pirma turi būti finansuojamos valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos.

"Tai reiškia, kad jei žmogus apsidraudęs privalomu sveikatos draudimu, jis paslaugas galės gauti tik tose įstaigose, kurios sudariusios sutartis su PSDF. Ir jis negalės pasakyti, kad aš noriu gydytis bet kur ir iš PSDF jūs galite man pervesti pinigus, kur aš noriu", - praėjusią savaitę teigė sveikatos apsaugos ministras.

KT praėjusią savaitę paskelbė, kad Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantija įpareigoja valstybę užtikrinti jai įgyvendinti būtinas sąlygas, t. y. ne tik sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti šios pagalbos teikimo išlaidas.

Pasak KT, valstybinėse gydymo įstaigose piliečiams teikiamos nemokamos, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos, medicinos pagalbos apimtį turi nustatyti įstatymų leidėjas.

Taip pat KT teigia, kad "siekis užtikrinti kuo geresnį nemokamos gyvybiškai būtinos medicinos pagalbos prieinamumą lemia ir tai, kad tais atvejais, kai tokia pagalba dėl tam tikrų aplinkybių negali būti laiku ir kokybiškai suteikta valstybinėse gydymo įstaigose, ji gali būti teikiama ir kitose kokybiškai ir saugiai ją suteikti pajėgiose sveikatos priežiūros įstaigose; jų patiriamos šios pagalbos teikimo išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų".

Teismas pabrėžė, kad valstybė gali prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus, tačiau valstybės biudžetui negali būti užkrauta valstybės finansinių galimybių neatitinkanti našta, dėl kurios valstybė negalėtų įgyvendinti kitų savo funkcijų arba jai taptų daug sunkiau jas vykdyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"