TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Po mirties skrodžia rečiau

2010 04 27 0:00
Dabar patologai beveik netiria mirusiųjų: manoma, kad daugumą ligos priežasčių galima išsiaiškinti iki mirties.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Teismo medikų darbas dėmesio sulaukia dėl rezonansinių įvykių, tokių kaip Drąsiaus Kedžio palaikų tyrimas. Pastaruoju metu mirties priežasties nustatymas tampa beveik vien šių specialistų darbu.

Lietuvos patologų draugijos prezidentė prof. Dalia Pangonytė įspėjo nepainioti teismo medicinos ekspertų ir patologų darbo, - esą šie specialistai domisi skirtingomis sritimis: teismo medikai nustato mirties priežastis, o patologai tikslina neaiškias gyvų pacientų diagnozes. Valstybinio patologijos centro (VPC) direktoriaus prof. dr. Arvydo Laurinavičiaus duomenimis, patologai dabar tiria tik 10-15 proc. ligoninėse mirusių pacientų.

Ne viską sau leidžia.

Pasiteiravus apie patologų turimas galimybes, D.Pangonytė buvo itin lakoniška: "Jos tokios, kaip ir visos mūsų medicinos." Anot VPC direktoriaus A.Laurinavičiaus, Lietuvos patologų paslaugų lygis yra pakankamai aukštas, darbo kokybei pagerinti labiausiai trūksta išteklių. "Mirties priežasčių tyrimai Lietuvoje gan prastai finansuojami. Autopsijos (skrodimo) įkainis, nustatytas dar 1996-aisiais, yra 300 litų, bet realiai tai kainuoja apie 1000 litų. JAV šis tyrimas įkainojamas 1-2 tūkst. dolerių, todėl gali būti gerokai išsamesnis. Mes taip pat turime įvairių tyrimo metodų, tačiau ne visada galime juos sau leisti", - teigė A.Laurinavičius.

Pasak jo, mirties priežasties tyrimas įstaigoms yra nuostolingas, tad Valstybinis patologijos centras bei kitos prie ligoninių veikiančios patologijos tarnybos tam išleidžiamas lėšas kompensuoja iš kitų šaltinių. Šiuo metu autopsijos daromos keliolikoje Lietuvos įstaigų. Mirties priežasties tyrimas įprastai atliekamas per mėnesį, esant neaiškumų krapštomasi ilgiau - net ir pusę metų.

Priežastis sužino iki mirties

Tiesa, iš gyvenimo išėję žmonės autopsijos būdu tiriami vis rečiau. Pavyzdžiui, 1984-aisiais Lietuvoje taip tirta apie 80 proc. pacientų, mirusių ligoninėse. Dabar artėjame prie Vakarų valstybių rodiklių, kur ekspertizė atliekama maždaug 10 proc. jų. A.Laurinavičiaus duomenimis, prieš porą metų skrodimas buvo atliekamas apie 20 proc. Lietuvos ligoninėse mirusių pacientų, dabar - tik 10-15 procentų.

"Taip ištobulėjus technologijoms manoma, kad daugumą ligos priežasčių galima išsiaiškinti iki mirties. Tačiau duomenys rodo: kad ir kiek darytume tyrimų, apie 10 proc. atvejų pasitaiko netikėtumų, kuriuos sunku nustatyti net ir pažangiausiomis technologijomis", - pažymėjo A.Laurinavičius.

Jo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 70 patologų, bene 40 - jaunosios kartos. Profesoriaus teigimu, šie specialistai yra paklausūs Europoje, dėl geresnio atlygio bei darbo sąlygų ne vienas "nuteka" į Skandinaviją bei kitas šalis. Tačiau aštraus jų trūkumo Lietuvoje nesą.

Pasitaiko kuriozų

Kadangi patologai dažniausiai atlieka gyvų pacientų tyrimus (pavyzdžiui, VPC pernai atlikta vos 150 autopsijų, o gyvų pacientų tyrimų - net 100 tūkst.), daug mirties priežasčių tyrimų perėjo teismo medikų žinion. Į juos kreipiamasi tada, kai kilus abejonių dėl galimo smurto ar kitų priežasčių šeimos gydytojas atsisako išrašyti mirties liudijimą. Esą baigtis įvyko ne medicinos personalo akyse. Negalėdami palaidoti artimųjų, giminės kreipiasi į policiją. Ji pradeda ikiteisminį tyrimą, o ekspertizę paveda atlikti teismo medikams.

Pasak Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms Romo Raudžio, net 50 proc. jų tyrimų dabar sudaro nesmurtiniai mirčių atvejai. Pasitaiko net tokių kuriozų, kai žmogus miršta prie poliklinikos gydytojo durų, o medikai vis tiek atsisako išduoti mirties liudijimą. "Niekur civilizuotame pasaulyje taip nėra", - pabrėžė pašnekovas.

Tiria daugiau nei kitur

R.Raudžio teigimu, Teismo medicinos institutas turi visas priemones, kurių reikia tiksliai nustatyti mirties priežastį. "Autopsija yra vienoda visame pasaulyje, skiriasi tik ją atliekančių specialistų kompetencija. Papildomiems toksikologiniams tyrimams turime šiuolaikinę aparatūrą. Mūsų darbuotojai tiria daugiau mirties atvejų nei kitų šalių ekspertai, o tai byloja jų kvalifikacijos naudai. Daugiau tyrimų jie atlieka ir dėl įstatymų normų: nors teismo medicinos tyrimai nėra būtini, jie vis tiek skiriami", - pasakojo R.Raudys.

Jis tvirtino, kad nužudymų ar rezonansinių bylų atvejais mūsų šalies teismo medikai padaro viską, kas įmanoma, taip pat toksikologinius tyrimus, histologinį audinių įvertinimą, DNR analizę ir kita. O štai, pavyzdžiui, Vokietijos ekspertų darbas daugiau remiasi rinkos dėsniais, jų teisėsauga labiau taupo lėšas, tyrimų atlieka mažiau.

Pasak R.Raudžio, ekspertizę pradėjus tais atvejais, kai poliklinikos neišduoda mirties liudijimo, smurtinės mirtys nustatomos tik pavieniais atvejais.

"Dažniausiai randame širdies ir kraujagyslių sistemos patologijų. Žmogus nesigydo ar gydosi per mažai - tai ir tampa jo mirties priežastimi. Dažnai pasitaiko ir apsinuodijimų alkoholiu", - sakė R.Raudys. Nustačius mirties priežastį teisėsauga tyrimą nutraukia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"