TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Porcija antibiotikų - ir iš vaistų, ir iš maisto

2011 12 13 7:58

Dėl didėjančio atsparumo antibiotikams kartais tenka gelbėtis vieninteliais labai toksiškais, daug šalutinių poveikių sukeliančiais vaistais. Pavojų kelia gausus jų vartojimas ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams bei augalams gydyti.

Ligos sukėlėjų, dėl kurių ligoninėse susergama plaučių uždegimu ir šlapimo takų infekcijomis, atsparumas vaistams didėja visoje Europos Sąjungoje. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus specialistė dr. Jolanta Miciulevičienė patvirtino, kad Lietuvoje irgi jau registruojamos bakterijos, atsparios net plačiausio veikimo antibiotikams. Laboratorija renka duomenis apie dažniausius infekcijų, taip pat tokio sunkaus atvejo kaip sepsis, sukėlėjus. Gal tuoj nebeliks jokių vaistų kraujo užkrėtimui gydyti? "Taip gali nutikti, nes jau dabar išskiriamos ypač atsparios ligos sukėlėjų padermės, jautrios tik vienam ar dviem antibiotikams. Dėl tokių padermių sukeltų hospitalinių infekcijų miršta net jauni žmonės - tiesiog nėra kuo jų gydyti", - paaiškina mikrobiologė.

Prašyte prašo

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2006-aisiais buvo išrašyta 713 tūkst. receptų antibiotikams įsigyti, 2010-aisiais - 632 tūkstančiai. Jei šių vaistų skiriama mažiau, o perspėjimai dėl jų atsargaus vartojimo jau tapo abėcėle, kodėl vis didėja mikroorganizmų atsparumas?

"Priežasčių labai daug, - pasakoja J.Miciulevičienė. - Žmonės mano, jog antibiotikai padės sumažinti kosulį ar karščiavimą, nepaiso, kad jie skirti bakterijoms, o ne virusams naikinti. Šaltuoju sezonu pacientai daugiausia į medikus kreipiasi būtent dėl virusinių infekcijų, tačiau vis tiek prašo antibiotikų. Gydytojai paklūsta, nors iš tiesų turėtų gerai apsvarstyti, ar skirti jų, ar ne."

Kaip vertinti specialistus, kurie išrašo vaistų pagal paciento pageidavimą? Mikrobiologės teigimu, medikai jaučiasi nesaugūs ir nori apsidrausti. Ji pateikia vieną naujausių pavyzdžių, kai, nuo meningokokinės infekcijos staiga mirus sostinės gimnazistui, šeimos gydytoja buvo apkaltinta neskyrusi antibiotikų. "Bet gydytoja laikėsi tinkamos taktikos. Medikė turėjo tik informuoti tėvus, kada jiems kreiptis, kokie yra grėsmingi simptomai", - sako J.Miciulevičienė.

Neturi testų

Dažnoje Europos šalyje bendrosios praktikos gydytojai gali atlikti greituosius testus, pagal kuriuos objektyviai sprendžiama, ar tikrai reikia antibiotikų, ir kokių. Tačiau mūsų ligonių kasos šių testų nekompensuoja, gydytojai jais nesinaudoja. Kai ligos sukėlėjas neaiškus, telieka skirti plataus poveikio antibiotikų. Bet šie sykiu su tikruoju ligos sukėlėju išžudo ir niekuo dėtus mikroorganizmus. Kaip rodo VLK duomenys, pernai receptai, išrašyti plataus poveikio antibiotikams įsigyti, sudarė net 96 proc. visų receptų antibiotikams.

Kaip išmano, taip ir daro

Lietuvoje nėra registruoti antibiotikai, kurie kituose kraštuose laikomi pirmo pasirinkimo. Arba, pavyzdžiui, penicilinas, kuris labiausiai tinka gerklės uždegimui gydyti, o ir kompensuojamas 100 proc., tačiau mūsų gydytojai - ne be farmacininkų įtakos - labiau pamėgę rezervinį klaritromiciną, nors jis kompensuojamas kur kas mažiau. Šis preparatas skirtinas tada, kai pacientas alergiškas penicilinui, bet Lietuvoje jau tapo pirmo pasirinkimo antibiotiku. Klaritromicino vartojimas susijęs su kitų bakterijų atsparumo antibiotikams atsiradimu.

Problema ta, kad Lietuvoje parengtos vos kelios nacionalinės antibiotikų vartojimo rekomendacijos, taikytinos esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms ir pneumonijai. "Gydymo antibiotikais taisykles patvirtinus įstaigos viduje būtų aiškiai reglamentuota, kaip gydytojui elgtis", - įsitikinusi J.Miciulevičienė.

Sukčiautojų yra visur

Vis dažniau perspėjama ir dėl gausaus antibiotikų vartojimo veterinarijos bei žemės ūkio srityse. Jie taikomi augalams, gyvūnams gydyti, ligų profilaktikai, skiriami kaip augimo skatintojai.

Lietuvoje tikrinama, ar gyvulių ir galvijų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje nesama antimikrobinių medžiagų liekanų. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Irenos Pečiulienės, daugiausia rūpesčių kelia pienas. Tačiau antibakterinių medžiagų ar antibiotikų likučių leistinos koncentracijos viršijimas nustatomas vos 0,4-0,5 proc. tiriamų mėginių. Tokį pieną privalu sunaikinti. VMVT duomenimis, šiemet iki lapkričio buvo sunaikinta 8906 kg, pernai - 20 065 kg, 2009-aisiais - 10 873 kg, 2008-aisiais - 27 263 kg pieno.

J.Miciulevičienė pamini praktiką dėti antibiotikų į ką tik pamelžtą pieną, kad jis nerūgtų. "Neatmestina, jog tai irgi gali daryti įtaką bakterijų atsparumo didėjimui", - priduria mikrobiologė.

Tačiau VĮ Pieno tyrimų direktorius Saulius Savickis tikina, kad toks piktnaudžiavimas - bene 5-10 metų senumo praeitis. "Per tą laiką sumažėjo pieno gamintojų, o jo kokybė, įsigijus modernių šaldytuvų, pagerėjo. Be to, šiandien yra gana jautrių pieno tyrimo metodų", - pažymi S.Savickis.

Jo teigimu, antibiotikų į pieną patenka tik dėl to, kad gydant gyvulius nesilaikoma nustatyto laikotarpio, per kurį vaistai turi visiškai pasišalinti iš organizmo. "Tokių gamintojų buvo ir yra visame pasaulyje. Panašių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje", - sako S.Savickis.

Ne veltui dabar bandoma sukurti tokius antibiotikus, kurių skilimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis, nereikėtų laukti tų 3 parų. Naujų vaistų ieškoma ir todėl, kad kai kuriais atvejais karvių mastito net šiandien neįmanoma išgydyti.

Atmintinė pacientams

* Jei įmanoma išvengti infekcijų skiepais - pasiskiepykite.

* Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų. Netinkamas jų vartojimas skatina atsparių bakterijų atsiradimą, naikina gerąsias organizmo bakterijas, sukelia šalutinių reiškinių.

* Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmia kvėpavimo takų infekcija ar gripu, kai krečia šaltis. Šie vaistai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.

* Antibiotikus vartokite tik pagal gydytojo receptą, o ne jų likučius arba tuos, kuriuos įsigijote be recepto.

* Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam asmeniui, nors diagnozė būtų ir identiška. Jie, kaip ir dauguma kitų vaistų, išrašomi žmogui individualiai.

* Paklauskite vaistininko, kaip sunaikinti antibiotikų likučius.

Gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams

* Skirkite antibiotikų tik esant reikalui, vadovaudamiesi mokslinėmis rekomendacijomis.

* Jei įmanoma, nustatykite sukėlėją, jo jautrumą antibiotikams ir skirkite ne plataus spektro antibiotikų, o vaistų, padedančių įveikti tam tikrą infekciją.

* Jeigu nėra galimybės nustatyti sukėlėjo ir jo jautrumo antibiotikams, prieš skirdami tokių vaistų vadovaukitės netiesioginiais bakterinės infekcijos rodikliais.

* Paaiškinkite pacientams, kaip palengvinti peršalimo ir gripo simptomus be antibiotikų.

* Konsultuokite žmones, kodėl svarbu tinkamai vartoti antibiotikus.

Lietuva - tarp vidutiniokių

Europos antimikrobinio atsparumo priežiūros tinklo duomenimis, antibiotikams atsparūs mikroorganizmai daugiausia paplitę Pietų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Graikijoje, Italijoje. Mažiausiai - Šiaurės Europoje, tarkime, Švedijoje, Norvegijoje. Europoje ypač padidėjo bakterijos Klebsiella pneumoniae, sukeliančios sveikatos priežiūros įstaigose hospitalines infekcijas, kurios dažniausiai pasireiškia pneumonija, atsparumas trečios kartos cefalosporinams. Lietuvoje šios bakterijos atsparumas minėtiems antibiotikams 2006-aisiais siekė 23 proc., o 2010 metais - net 51 procentą. Mūsų valstybė taip pat išsiskiria dideliu Pseudomonas aeruginosa - bakterija, sukelianti šlapimo ir kvėpavimų sistemų, virškinimo trakto, kaulų ir sąnarių, minkštųjų audinių infekcijas, dermatitą, bakteremiją, taip pat įvairias sistemines infekcijas, - atsparumu karbapenemams, rezervinei plataus veikimo spektro grupei antibiotikų.

Gamtiniai antibiotikai

Kaip teigia fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas, natūraliais antibiotikais galima vadinti augalus, turinčius stiprių eterinių aliejų. Tarp tokių pirmiausia minėtini svogūnai ir česnakai. Stipriai veikiančių eterinių aliejų turi ir mėtos, ugniažolės, medetkos. Ar gali šios augalinės priemonės pakeisti antibiotikus? Pasak J.Vasiliausko, ne itin pavojingus mikrobus gamtinės medžiagos veikia, bet rimtų infekcijų negydo. Vis dėlto ir daug eterinio aliejaus turinčias gamtos dovanas reikia vartoti atsargiai. Patarimas kasdien suvalgyti po 3 skilteles česnako, J.Vasiliausko žodžiais, - tikra beprotybė. Tiek daug jų vartojant eterinių aliejų poveikis gali būti pernelyg stiprus, net sukelti kepenų vėžį. Profilaktiškai skiltelę česnako reikėtų gerokai pakramtyti ir palaikyti burnoje. Tą patį galima daryti ir su svogūnu. O iš eteringų žolelių tiesiog vertėtų išsivirti arbatos.

Antibiotikus pakeis nanodalelės?

Apie tai pranešė, kaip rašo "New Scientist", JAV gynybos ministerijos agentūros DARPA atstovai, atsakingi už naujų technologijų kariuomenei kūrimą. Specialistų nuomone, užuot beprasmiškai švaisčius pinigus naujiems antibiotikams, kurie veikia tik tol, kol bakterijų štamai tampa jiems atsparūs, kurti, verčiau naudoti lengvai prisitaikančias nanoterapines priemones.

DARPA siūlo kovai su bakterijomis naudoti mažus interferuojančius genetinio kodo fragmentus, ieškančius veidrodinio savo atspindžio patogenų ląstelėse ir blokuodami jas. Taip sustabdoma baltymo gamyba ir sukeliama ląstelių mirtis. Dabar DARPA ekspertai planuoja kurti nanodaleles, kurios gerai adaptuotųsi ir kurias būtų galima perprogramuoti. Specialistai prognozuoja, kad ateityje tokia inovacinė priemonė galėtų tapti modeliu imtis masinės vaistų gamybos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"