TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Poveikis senėjimui, kai sėkmė įrodyta

2015 05 16 6:00
Yra moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad tam tikri kompiuteriniai žaidimai gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių kognityvinius gebėjimus. Complex.com nuotrauka

Žmonės visame pasaulyje gyvena ilgiau, ir prekiautojai naudojasi kiekviena galimybe parduoti įvairių gydymo priemonių, kurios, kaip teigiama, gali sustiprinti atmintį bei kitas kognityvines funkcijas, galbūt atitolinti senstančių žmonių demenciją.

Kaip rašoma "The New York Times", tarp tokių priemonių - ir "visiškai natūralūs" žolelių papildai, turintys antioksidanto alfa lipoinės rūgšties, tariamo smegenų stimuliatoriaus ginkmedžio ir huperzino A, skatinančio, kaip tikinama, neurotransmiterio acetilcholino susidarymą; taip pat ir kompiuteriniai žaidimai smegenų mankštai bei visi galvosūkiai, įskaitant kryžiažodžius ir dėliones, skirtus smegenims mankštintis, kai pats žmogus sėdi.

Deja, nedaug tokių stebuklingų vaistų ar kitų priemonių, kurių reikšminga ir tvari nauda ne tik pardavėjų kišenėms buvo įrodyta. Prieš investuojant reikėtų būti išmintingiems ir ieškoti tokių preparatų, kurių gebėjimą skatinti jaunatvišką atmintį ir kitas kognityvines funkcijas patvirtina placebą kontroliuojantys tyrimai.

Suabejota net plačiai pripažinta kryžiažodžių verte - dėl jų neginčijamos naudos kaip šifro žinių įvairovei. Nors yra tam tikrų įrodymų, kad kryžiažodžių sprendimas gali padėti atitolinti atminties silpnėjimą, neurologė Molly Wagster iš Nacionalinio senėjimo instituto sakė, kad jie labiausiai skirti asmeniniam malonumui, o ne smegenų sveikatai. "Žmonės, kurie visą gyvenimą sprendė galvosūkius, neturi kokio nors ypatingo kognityvinio pranašumo prieš kitus", - pabrėžė neurologė.

Būti savarankiškiems, džiaugtis gyvenimu

Nacionalinis senėjimo institutas yra vienas iš kelių mokslinių organizacijų, remiančių griežtus tyrimus, susijusius su smegenų gebėjimu generuoti naujas ląsteles ir jungtis. Vienas toks tyrimas truko 10 metų ir apėmė 2832 žmones nuo 65 metų.

Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes ir atsitiktinai priskirti vienai iš trijų lavinimo - atminties, argumentavimo, greito informacijos apdorojimo - programų, sudarytų iš 10 sesijų, arba kontrolinei grupei, kuri nebuvo nieko mokoma. Po 11 ir 35 mėnesių buvo surengti keturi papildomi lavinimo kursai.

Praėjus dešimtmečiui, vidutiniškai 82 metų tyrimo dalyviai - 60 proc. iš mokymo programų ir 50 proc. iš kontrolinės grupės - išlaikė ar net pagerino gebėjimus tvarkytis kasdieniame gyvenime. Taip pat geriau gebėjo atlikti lavintas funkcijas. Argumentavimo ir informacijos apdorojimo grupės nariai išlaikė įgytus gebėjimus 10 metų, tačiau atminties lavinimo poveikis galiausiai buvo prarastas.

Nors šie rezultatai nėra labai įspūdingi, atsižvelgiant į gyventojų senėjimą net ir maža mokymo programų nauda gali smarkiai prisidėti, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių išsaugotų galimybę gyventi savarankiškai ir džiaugtis gyvenimu. Pasak dr. M. Wagster, tokios programos gali būti įgyvendinamos senjorų centruose, bažnyčiose ir kitose bendruomenės susibūrimo vietose.

Negarantuota panacėja

Yra taip pat moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad tam tikri kompiuteriniai žaidimai gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių kognityvinius gebėjimus. Neurologas dr. Adamas Gazzaley, dirbantis Kalifornijos universitete San Franciske, su kolegomis pademonstravo, kaip kompiuterinis žaidimas "NeuroRacer" sustiprina daugiafunkcinius gebėjimus, paprastai mažėjančius su amžiumi. "NeuroRacer" žaidėjas turi kairės rankos nykščiu valdyti automobilį, važiuojantį vingiuotu, kalvotu keliu, ir stebėti atsitiktinai iššokstančius ženklus, kad pašalintų juos dešinės rankos pirštu.

Žurnale "Nature" išspausdintame straipsnyje tyrėjai rašo, kad 60-85 metų tyrimo dalyviai, mokomi žaidimo keturias savaites, pagerino gebėjimą susitelkti ne blogiau kaip 20 metų nesitreniravę jaunuoliai ir išlaikė įgytą pažangą ne mažiau kaip šešis mėnesius. Mokymo poveikis tokiems kognityviniams gebėjimams kaip dėmesio išlaikymas ir paskirstymas ar darbinė atmintis su amžiumi mažėja. Be to, pateiktas fizinis pasiektos pažangos įrodymas: elektroencefalografu išmatuota smegenų veikla, rodanti kognityvinę kontrolę.

Nepaisant to, dr. A. Gazzaley įspėjo neskubėti daryti prielaidos, kad vaizdo žaidimai yra "garantuota panacėja" menkstant kognityviniams gebėjimams.

Dideliais raudonais skaičiais

Nors paprastai manoma, kad vyresnio amžiaus žmonėms nepatinka mokytis naudojantis naujomis technologijomis, Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai pažymėjo, kad kompiuterizuotas mokymo programas baigę vyresnio amžiaus žmonės teigiamai vertino savo patirtį. Pasak tyrėjų, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių turi kompiuterius ir prieigą prie interneto, todėl reikia "labiau panaudoti šias mokymo programas kognityviniams gebėjimams gerinti ir atidėti jų nuosmukį kaip įmanoma vėlesniam gyvenimui." Vis dėlto tokioms išvadoms patvirtinti reikėtų daugiau ir didesnių tyrimų.

Medicinos institutas perspėjo vartotojus saugotis apgaulingų ar menkai išbandytų produktų, nors ir tvirtinama, kad jie padeda "išvengti, sulėtina senėjimo poveikį pažinimui." Pirmiausia reikėtų klausti, ar tokie teiginiai grindžiami "aukštos kokybės moksliniais tyrimais", kurių rezultatati patvirtinti nepriklausomų ekspertų. Ir, svarbiausia, kaip tariamą naudą būtų galima palyginti, pavyzdžiui, su fizinio aktyvumo, socialinės ir intelektinės veiklos poveikiu.

Atminties stiprinimo strategija turėtų apimti ir kasdienę fizinę veiklą, sveiką mitybą, septynias valandas miego naktimis, ir pastangas įsiminti sutiktų žmonių vardus ar kuo dažniau rinkti telefono numerį iš atminties. Taip pat yra praktinių priemonių, kad ko nors nepamirštume: pirkinių ar būtiniausių virtuvės darbų sąrašai, numatyti susitikimai su garsiniu perspėjimu išmaniajame telefone ir artėjančios reikšmingos datos, užrašytos dideliais raudonais skaičiais.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"