TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pozityviai mąstantieji išlieka sveiki

2010 11 09 0:00
Asmeninio albumo nuotrauka

Raimundas Alekna: "Sveiko gyvenimo taisyklė - saikas. Dirbant, sportuojant ir linksminantis."

Jeigu rytą atidžiau pažvelgtume į skubančiųjų veidus, pamatytume, kad daugelis jų paženklinti rūpesčio, įtampos, liūdesio ir nuovargio. Net mokinukai, sulinkę po sunkiausiomis kuprinėmis, nesišypso... Paklausę žmogaus, kaip jis gyvena, taip pat retai sulaukiame optimistinio atsakymo. Skundžiamės teigiamų įvykių ir naujienų stygiumi, tačiau patys - prisipažinkime - irgi esame labiau linkę dalytis nuoskaudomis, piktintis ir teisti...

Ministro pirmininko patarėjo, psichoterapeuto Raimundo Aleknos teiraujamės, kas atsitiko mūsų visuomenei, kokia liga mus užklupo, kad praradome gebėjimą džiaugtis gyvenimu?

- Siūlyčiau rytais nubėgti į parką, pasimankštinti, pakvėpuoti gaiviu oru ir eiti į darbą šiek tiek pavargus nuo mankštos, spindinčiomis akimis, nes judėdamas organizmas gamina džiaugsmo hormoną serotoniną. Vilnius - gana žalias miestas, tačiau jame besimankštinančių žmonių beveik nesutiksi... Pagrindinė mūsų gyventojų problema - nemokame džiaugtis. Vaikus gebame išmokyti atsakomybės, rūpinimosi, nerimo, siekio būti geresniais už kitus. Džiaugtis nors ir nedideliais dalykais, kuriuos turime, draugais, žmonėmis, esančiais šalia, neišmokome. Maža to, laimėjimų džiaugsmą užgožiame stereotipais: jeigu dabar pasisekė, kitąkart lauk nesėkmės, jeigu esi sveikas, lauk, kad netrukus išlįs kokia liga. Eidami tikrintis sveikatos ieškome ligų. Sužinoję, jog tyrimų rezultatai geri, kad tik kai ką turėtume pakoreguoti keisdami mitybą, gyvenimo būdą, net nesiruošiame nieko daryti. O jeigu gydytojas randa kokią ligą, gailime savęs, graužiamės ir nuoširdžiai remiame farmacijos pramonę. Rūkome, taurelę kilnojame, aišku, irgi dažniausiai iš širdperšos... Ir net nesirengiame tų įpročių atsisakyti, kad ir kiek medikai kalbėtų apie jų žalą bei propaguotų sveiką gyvenimo būdą. Tai požiūrio į žmogų, kaip į vertybę, problema.

Mėgstame lygintis su geriausiomis pasaulio valstybėmis: Vokietija, Skandinavija. Tačiau turėtume pažiūrėti, kaip elgiasi vakariečiai, ir kokių šalių pavyzdžius nejučia perimame mes. Bent jau mitybos papročiai su antsvorio bėdomis gana greitai atplaukė iš Amerikos...

Tarkime, vakariečių dantys gražūs, balti, bet ką jie daro, kad tokie būtų? Vokietijoje, regis, prieš daugiau kaip 20 metų pradėta vykdyti karieso profilaktikos programa. Jau prieš 10 metų tie, kurie laikėsi visų programos reikalavimų, išsaugojo ir sveikus dantis, tačiau jei 18 metų jaunuoliams prireikdavo protezuoti dantis, tekdavo mokėti patiems. Dalijamasi atsakomybe: nesinaudojai profilaktinėmis priemonėmis, neišsiugdei įgūdžių rūpintis sveikata nuo vaikystės - mokėk.

Suomijos gyventojų sveikata akivaizdžiai pagerėjo, keliskart sumažėjo mirtingumas ne tik nuo širdies ir kraujagyslių sistemos, bet ir nuo onkologinių ligų, kai buvo įgyvendintas Šiaurės Karelijos projektas, kurio vienas autorių - lietuvis prof. Vilius Grabauskas, tuomet dirbęs Pasaulinėje sveikatos organizacijoje (PSO). Tokių rezultatų jie pasiekė, kai sveika mityba suvaldė cholesterolio kiekį kraujyje, aukštą kraujospūdį ir rūkymą. Tai mes įsivaizduojame, kad bet kokie draudimai - žmogaus laisvių varžymas. O ten draudimai rūkyti daugelyje vietų - visai normalus dalykas. Rūkymas yra pati žiauriausia priklausomybė, ardanti žmogaus sveikatą, kenkianti ne tik aktyviems rūkaliams, bet ir aplinkiniams. Deja, mūsų krašte tai vis dar nepakankami suvokiama... Kaip ir riebaus, nesveiko greitojo maisto žala. Visos ligos susijusios - ir širdies, ir kraujagyslių, ir onkologinės, ir dvasinės. Suomija taip pat yra išgyvenusi didelę savižudybių problemą. Kai žmonės pradėjo sveikai maitintis, atsisakė žalingų įpročių, ėmė aktyviai sportuoti, optimistiškiau žvelgti į gyvenimą, jiems tapo lengviau spręsti ir kitas bėdas. Manau, dėl to susitvarkė ir daugelis ekonominių dalykų.

- Suaugusiesiems atrodo, kad tik jie "velka visų gyvenimo problemų naštą". Tačiau mūsų vaikai jaučiasi neką geriau. Kaip rodo tarptautinių tyrimų rezultatai, Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingi, nesuprasti, pernelyg apkrauti reikalavimais. Net mokytojai pripažįsta, jog įsiminti visas žinias, kurios pateikiamos mokyklos programoje, yra tiesiog neįmanoma. Kasmet savo noru iš gyvenimo pasitraukia tiek paauglių, kad jų beveik užtektų vienai klasei sudaryti... Per žiniasklaidą nusirita banga diskusijų, bet kaltų paprastai neatsiranda. Kai prakalbama apie būtinybę mažinti mokyklinių dalykų apimtį, protestuoja mokytojai. Ir ratas vėl užsidaro...

- Mūsų paaugliai, jaunimas tik atrodo šaunūs ir savarankiški. Iš tiesų daugelis jų jaučiasi vieniši, sunkiai susiranda draugų, nes jiems stinga bendravimo įgūdžių. Buvo įdomu klausytis vieno lietuvio, baigusio mokslus Lietuvoje, bet gyvenančio Švedijoje. Jį nuoširdžiai nustebino ir net šokiravo tai, ko pradinukai mokomi Švedijos mokyklose. Vyras, kaip ir visi lietuviai, jaudinosi, kad tik vaikas viską išmoktų, kad būtų geras mokinys. O ten pradinukai mokosi pasakyti, jog myli, nebijoti būti šalia ir draugauti. Mūsų jaunimas sako, kad mokyklose pernelyg daug dalykinio mokymo ir per mažai dalykų, kurie turėtų pritaikomąją vertę. Jaunas žmogus sutrinka, kai reikia susiorientuoti institucijose, valstybės sandaroje, ieškoti darbo arba kurti darbo vietą. Jam sunku susipažinti, bendrauti. Tyrimų nėra atlikta, tačiau darau prielaidą, kad nemaža dalis jaunimo nori emigruoti ne dėl ekonominių dalykų, o dėl saugumo, nes užsienyje gali jaustis komfortabiliau. Vakarų valstybėse gyvenančių žmonių gebėjimas bendrauti atviriau ir pagarbiau suteikia jiems saugumo jausmą.

Asmenybės pagrindai formuojami vaikystėje, iki 12 metų. Esu įsitikinęs, jog tas spragas, kurių neužpildo tėvai, varginami egzistencinio nerimo, dinamiškumo, užimtumo, privalo kompensuoti mokykla. Čia vaikai privalo suvokti tikrąsias tautos vertybes ir įgyti bendravimo įgūdžių.

Nedraugiški tarpasmeniniai santykiai ir nesusiformavusi vertybių sistema - kai nėra išsiugdyta besąlygiška artimo meilė, gebėjimas priimti kitą žmogų kaip lygiavertį Dievo kūrinį, elgtis su juo taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi, yra pagrindinės priežastys, kodėl nejaučiame, jog gyvename sveikoje ir saugioje visuomenėje.

- Nuolat randame ką kaltinti dėl prastos situacijos - tai krizę, tai klimatą... Ką reikėtų daryti, kad situacija imtų keistis?

- Turime išeiti iš to užburto rato ir kalbėti, jog norime sukurti sveiką ir pozityviai mąstančią, bendruomenišką visuomenę, jaučiančią dvasinę pusiausvyrą, o tai reiškia - gyvenančią darnoje ir santaikoje su savimi. Prisiminkime Ericho Frommo "Turėti ir būti"... Tam, kad galėtum didžiuotis, jog esi lietuvis, nereikia nieko ypatinga. Užtenka būti ir gebėti džiaugtis tuo buvimu. Suvokti, kad gyvenimas duotas vienas, ir sveikata privalu rūpintis pačiam, neperduoti to medikams. Tam geriausiai tinka saikas - dirbant, sportuojant, linksminantis. Subalansuotas gyvenimas ir pozityvus mąstymas - nuo to turime pradėti kiekvienas. Tuomet būsime sveika, brandi, žinanti, ko nori, ir mokanti pasiekti išsikeltus tikslus visuomenė. Nuo pozityviai mąstančiųjų "atšoka" bet kokie virusai.

- Ačiū už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"