TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Pratintis prie karščio reikia palaipsniui

2014 05 25 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Karštas oras – ne tik malonumas, bet ir pavojaus sveikatai šaltinis. Karščiai ypač pavojingi tuomet, kai po vėsoko pavasario organizmas dar nėra prie jų pripratęs.

Kaip primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai, perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, o ypač – esant didelei santykinei oro drėgmei. Be to, žmonės nevienodai toleruoja karštį. Todėl nėra nurodymų, kokia temperatūra jau pavojinga, o kokia dar ne.

Karštu oru svarbu laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais bei išvengti rimtesnių sveikatos problemų.

Svarbiausia – tinkamai apsirengti: dėvėti natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius; vengti drabužių iš sintetinių audinių. Patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius. Dera avėti odinę avalynę. Galvą būtina pridengti kokiu nors apdangalu ar kepure.

Lėčiau ir mažiau

Specialistai pataria riboti fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę. Karštuoju metų laiku fizinius darbus dera atlikti ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti. Pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.

Darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, plušančius lauke: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai prakaitą praleidžiančius drabužius, neleisti dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų.

Kai karšta, svarbu viską daryti gerokai lėčiau negu paprastai. Žmonėms, dirbantiems lauke, darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius. Kuo sunkesnis darbas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kurią reikia išskirti išspinduliuojant pro odą (iki 50-60 proc.) ir išgarinant prakaituojant ir kvėpuojant.

Darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra. Tačiau jos turi būti ne rečiau nei kas 1,5 val.

Į pavėsį

Taip pat patariama riboti buvimo trukmę karštoje aplinkoje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Organizmą pratinti prie karščio reikia palaipsniui. Tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį.

Svarbu kuo daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose. Gerai išvykti iš didmiesčio. Tai ypač patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.

Kas gaivina?

Patariama gerti dažniau nei troškina. Geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.

Labiau išprakaitavus patartina vartoti kalio chlorido, magnio, pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių. Dera vengti alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo.

Specialistai pataria negerti daug iš karto. Verčiau gerti nuolat ar reguliariai (kas 1-2 val.) po truputį, nelaukiant, kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas).

Jei išgėrėte pakankamai daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, geriau malšinti jį drungnu vandeniu, arbata, vandeniu su citrinos sultimis. Arba gerti vandenį kuo ilgiau išlaikant jį burnoje, kad susidrėkintų visa burnos ertmė. Galima tik paskalauti gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai).

Gėrimai su ledu karštyje nemalšina troškulio, o gerdami juos galite peršalti, nes tokie gėrimai atšaldo gerklę ir skrandį, troškulio pojūtis sugrįžta greitai, iškęsti karštį tampa dar sunkiau.

Troškulio nemalšina ir pienas. Atsigaivinti labiausiai tinka vaisių ir daržovių sultys ir arbatos.

Valgyti reikėtų saikingai ir lengvai virškinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių.

Patariama vartoti daugiau skystų produktų arba lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, nevalgyti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

Nenudegti ir neperkaisti

Svarbu kiek įmanoma vengti saulės nudegimų, nes tai sukelia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą: ji mažiau vėsinama, nes laikinai prarandamos prakaito liaukų funkcijos.

Odos apsaugai nuo nudegimų reikia naudoti apsauginius kremus.

Prie tiesioginių saulės spindulių oda pratinama palaipsniui ilginant buvimo atokaitoje trukmę. Akims apsaugoti naudotini akiniai su ultravioletinių spindulių filtrais.

Perkaitimas arba šilumos smūgis – tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra. Galimos jo priežastys: aukšta aplinkos oro temperatūra (dažniausiai 30 ir daugiau laipsnių), didelė santykinė oro drėgmė (dėl jos žmogaus organizmas jaučia keliais laipsniais aukštesnę temperatūrą negu yra iš tikrųjų), didelis saulės aktyvumas, mažas oro srauto judėjimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, nesugebantis išsklaidyti prie žemės susikaupusios šilumos.

Tai ir įvyksta ir dėlto, kad mažai vartojama skysčių, ilgai ir sunkiai dirbama ar intensyviai judama saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje. organizmas nebuvo palaipsniui pratinamas prie karščio. Perkaitimas labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, psichikos būklės. Labai greitai perkaista vaikai, o vyresnio amžiaus žmonėms perkaitimas sukelia skausmus širdies plote.

Perkaitimo simptomai: aukšta kūno temperatūra, odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja), galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas, stiprus ir padažnėjęs (iki 110-160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.), troškulys, mieguistumas, vangumas, nenoras judėti. Užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai sąmonės aptemimą ir trumpalaikį sąmonės netekimą ar net komą.

Jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, pasitelkite pagalbai kitus asmenis.

Jei perkaistama lengvai, padės šiltas dušas, apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena.

Sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos, paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius, nes taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka. Apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, žmogaus veidą vilgykite vėsiu vandeniu. Kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausais ir duokite gerti ko nors vėsaus.

Labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklotyti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį). Jei sidabrinė bus prie kūno, jį šildys. Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"