TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Premija įžiebė ginčus dėl kinų medicinos

2015 10 17 6:00
Gydymas įvairių žolelių deriniais - tūkstantmečius gyvuojanti kinų medicinos tradicija. gradyleach.com nuotrauka

Šiemet Kinija pirmą kartą laimėjo Nobelio premiją už svarbius pasiekimus mokslo srityje, ir nedaug kur būta tokios pakilios nuotaikos – arba sutrikimo dėl tekusios garbės – kaip Kinų medicinos mokslų akademijoje.

Kaip rašo „The New York Times“, šešėliuotoje Pekino senamiesčio gatvėje įsikūrusi Kinų medicinos mokslų akademija pasitinka lankytojus prieštaringu sugretinimu: šešių pėdų aukščio Mao citata ir senovės gydytojų, sumaniusių ezoterines teorijas žmogaus kūnui gydyti, bronzos statulomis.

Šis kontrastas yra dalis didesnės, šimtmetį Kinijoje trukusios diskusijos. Ji vėl įsižiebė Nobelio premijos skyrimo dieną. Kinų medicinos mokslų akademijos mokslininkė dr. Youyou Tu Nobelio premija įvertinta už cheminį junginį artemizininą, išgautą iš vaistažolių Artemisia annua, saldžiųjų kiečių, kovoti su maliarija. Tradicionalistai sako, kad apdovanojimas „fiziologijos ir medicinos“ kategorijoje rodo kinų medicinos vertę, net jei ir pagrįstas labai siaura šios tradicijos dalele.

Saldusis kietis ir tradicija

„Jaučiuosi laimingas ir kartu liūdnas, – sakė istorijos profesorius Changhua Liu. – Laimingas, nes šis vaistas išgelbėjo daug gyvybių, tačiau man liūdna, jei tuo keliu turi eiti kinų medicina.“

Priežastis, pasak mokslininko, yra ta, kad dr. Y. Tu metodai tik šiek tiek skiriasi nuo tų, kuriuos taiko Vakarų farmacijos bendrovės, tyrinėjančios tradicinius gydymo būdus visame pasaulyje ieškodamos naujų vaistų.

Nobelio premijos komitetas pabrėžė, kad apdovanojimu nebuvo pagerbta kinų medicina, nors saldieji kiečiai ištisus šimtmečius buvo naudojami kovoti su maliarija ir kitomis karštligėmis, o dr. Y. Tu tikino supratusi ekstrahavimo metodus skaitydama klasikinius kūrinius. Pasak Nobelio premijos komiteto, dr. Y. Tu buvo apdovanota už konkrečias mokslines procedūras, taikytas išgaunant iš saldžiųjų kiečių veikliąją medžiagą ir sukuriant cheminį vaistą.

Tačiau sudėtingiausia kinų medicinos dalis, kaip patikino dr. Ch. Liu, apima formules nuo 10 iki 20 žolelių ir mineralų derinių, sudaromų praktikuojančio gydytojo per savaitę po paciento konsultacijos. Dar nėra atlikta beveik jokių mokslinių tyrimų, kaip tie deriniai sąveikauja su organizmu, ir vyriausybė, užuot skyrusi lėšų tokiems tyrimams, švaisto pinigus kito artemizinino paieškoms, tačiau nesėkmingai.

„Ar tikrai gerbiame savo kultūrinį paveldą? – klausė dr. Ch. Liu. – Jei mums atrodo, kad kinų tradicinę mediciną reikia modernizuoti ir jai skirtas toks kelias, kokiu eina dr. Y. Tu, manau, kad jokios pagarbos nėra.“

Tačiau daugelis kinų mano, kad ir neturėtų būti. Tokie mokslininkai kaip Zuoxiu He, prestižinės Kinijos mokslų akademijos narys, sakė, kad senovės farmakopėja turėtų būti išsaugota, tačiau pagrindinės teorijos, identifikuojančios augalus, turėjo būti seniai atmestos.

„Manau, kad dėl būsimos kinų medicinos plėtros žmonės turėtų atsisakyti tų teorijų ir daugiau dėmesio skirti žolelių tyrimams šiuolaikinio mokslo požiūriu“, – sakė dr. Z. He per interviu.

Kinų mokslininkė dr. Youyou Tu Nobelio premija įvertinta už cheminį junginį artemizininą, išgautą iš saldžiųjų kiečių kovoti su maliarija./scmp.com nuotrauka

„Basakojai gydytojai“ ir vakarietiška medicina

Šios iš esmės skirtingos nuomonės apie kinų mediciną nubloškia mažiausiai šimtmečiu atgal ir akivaizdžiai parodo, kokią save mato šiuolaikinė Kinija. Po daugybės pralaimėtų karų ir patirto nacionalinio pažeminimo kinų reformatoriai ir revoliucionieriai ėmė atsikratyti beveik visko iš ilgos savo šalies praeities: politinių ir religinių sistemų, architektūros ir miestų planavimo, nacionalinių drabužių ir Mėnulio kalendoriaus. Tradicinė medicina sulaukė ypač atšiaurios kritikos. Kai kurie žinomiausi šalies rašytojai, tokie kaip Lu Xunas, Lao She ir Ba Jinas, viešai pareiškė, kad ji iliustruoja viską, kas klaidinga šioje šalyje: teorijos neaiškios, rezultatai neįrodyti, o svarbiausia – tradicinė medicina „nemoksliška“ šaliai, pradėjusiai garbinti mokslą kaip panacėją nuo visų bėdų.

„Kiekvienas tuo metu sutiko, kad kinų medicina neturi ateities, – sakė Paulas Unschuldas, kinų medicinos istorikas iš Charite universitetinės ligoninės Berlyne. – Tokios idėjos kaip in ir jang ar penki elementai buvo laikomos atgyvena.“

Kai 1949 metais valdžią Kinijoje perėmė komunistai, šalis turėjo kelias vakarietiškas ligonines. Po kelerių metų Mao Zedongas paskelbė, kad „kinų medicina ir farmakologija yra puikus lobynas“. Tačiau pagyrimas nuskambėjo kartu su įspėjimu: jas būtina modernizuoti. Tai reiškė steigti tradicines kinų ligonines, mokyklas ir mokslinių tyrimų centrus, tokius, pavyzdžiui, kaip Kinų medicinos mokslų akademija Pekine.

Vis dėlto pinigai plaukė daugiausia vakarietiškai medicinai. Mao valdymo laikais kaimo sveikatos priežiūros darbuotojai – „basakojai gydytojai“ – dažnai buvo tradicinės kinų medicinos praktikuotojai, padėję jai išlikti. Po Mao mirties, augant šalies gerovei, vyriausybė du kartus pagausino vakarietiškos medicinos pajėgas.

Dabar Kinija turi 1,1 mln. sertifikuotų vakarietiškų gydytojų ir 186 947 tradicinės medicinos praktikus. Šalyje yra 23 095 ligoninės, 2889 iš jų gydoma tradiciniais metodais.

Iš 2000 metų patirties

Mįslingą spaudos konferenciją surengė Kinų medicinos mokslų akademijos Kinų materialiosios medicinos institutas. Jame dirbo dr. Y.Tu, dabar jau išėjusi į pensiją. Kinijos žurnalistai dienų dienas klausinėjo instituto darbuotojų informacijos, kol galiausiai instituto atstovai paskelbė apie spaudos konferenciją. Ji truko valandą. Kinijos žurnalistai iš dviejų instituto atstovų stengėsi gauti bet kokios informacijos apie dr. Y. Tu. Kokia ji buvo? Darbšti. Kiek žmonių dirbo jos komandoje? Penkiasdešimt. Kodėl būtent ji buvo paprašyta vadovauti projektui? Niekas negalėjo pasakyti. Daugiausia klausta, ką dr. Y.Tu padarė per 40 metų nuo savo atradimo. Atsakymas po šiokio tokio sutrikimo nuskambėjo taip: bandė rasti kitų gydomųjų augalų, bet nepavyko.

Kinų medicinos mokslų akademijai priklausančios klinikos gydytojai sakė, kad žino kodėl. Kinų medicina beveik niekada netaiko atskirų augalų ar mineralų. Diagnozės grindžiamas tik gydytojo klausimais, pastabomis ir sumaniu atsižvelgimu į pulsą. Pavyzdžiui, 61 metų vyresnysis specialistas Xin Hu pradėjo mokytis žolininkystės prieš 50 metų iš savo tėvo. Vėliau studijavo universitete, kad gautų aukštesnių laipsnių, tačiau mano, jog kiekvienas geras žolininkas turi studijuoti klasikinius veikalus. Kai kurie jų parašyti prieš 2000 metų. Sėdėdamas savo mažame konsultacijų kambaryje, baigiantis ilgam rytui, dr. X. Hu jau buvo išgydęs 14 pacientų, sergančių tokiomis sunkiomis ligomis kaip žarnyno uždegimas, kiaušidžių cistos, menstruacijų spazmai ir lėtinis bronchitas.Tačiau kad ir geri buvo rezultatai, apie kuriuos praneša jis ir jo pacientai, dr. X. Hu nerimauja dėl išpuolių prieš kinų tradicinę mediciną.

„Dabar, – sakė jis susijaudinęs, – Nobelio premija padės išlaikyti kritikus baimėje. Kaip žmonės galėtų sakyti, kad kinų medicina yra ne mokslas? Negalima neigti, kad ji grindžiama kinų medicinos tekstais ir klinikine patirtimi.“

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"