TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Priemonė siekti gyvenimo kokybės ir džiaugsmo

2012 03 01 15:48

Neurolingvistinio programavimo (NLP)  terminas daugeliui nieko nesako. Ši palyginti nauja mokslo ir praktikos  disciplina pradėjo tvirtintis praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje JAV.  NLP pradininkais laikomi JAV psichologas Ričardas Bendleris (Richard Bandler) ir kalbininkas Džonas Grinderis (John Grinder).

Jų  įžvalgos žmonių bendravime padėjo apibendrinti sėkmės ir nesėkmės priežastis bei surasti būdus siekiant palankių rezultatų. NLP aprėpia įvairius bendravimo aspektus, tačiau didžiausias dėmesys kreipiamas jo psichologiniam fonui, partnerių fiziniam stoviui įvertinti, pokalbių turiniui ir pačiam siekiamų  tikslų formulavimui. NLP tik skinasi kelią posovietinėje erdvėje, tame tarpe ir Lietuvoje, nors  apie jį,  kaip efektyvų metodą psichoterapijoje, sužinota Lietuvoje  dar Gorbačioviško atšilimo laikotarpiu. Lietuvos psichologai  buvo pasikvietę iš JAV pačių moderniausių psichologijos metodų  žinovus. Tarpe jų buvo Virginija Satyr - žymi NLP  metodo puoselėtoja, daugeliui žinoma kaip geštalto terapijos atstovė. NLP pradininkai su ja palaikė glaudžius ryšius.Ji buvo viena pirmųjų, kurios bendravimo stilių  buvo pasirinkta modeliuoti.

Svečiai iš JAV pravedė ne vieną seminarą Vilniaus universitete, kur supažindino kolegas su naujoviškomis psichoterapijos priemonėmis tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyje, tame tarpe ir NLP  metodu. Pabrėžtas jo svarbumas  pačiam žmonių bendravimui bei strateginiams asmenybės tikslams, ypač šalinant neurozės priežastis ar kliūtis, trukdančias nepriekaištingai partnerystei. Tačiau praktiniai NLP įgūdžiai ne psichologijos specialistams Lietuvoje pradėti skleisti žymiai vėliau.  Mūsų krašte 1998 m.   platesnio supažindinimo su NLP pagrindinėmis nuostatomis  ėmėsi  anksčiau gyvenęs Lietuvoje, o dabar JAV,  Vadim Dektyar, psichoretapeutas, turintis medicininį išsilavinimą,  palaikantis glaudžius ryšius su NLP pradininkais.

Šiuo metu  mūsų krašte skirtingai nei kaimyninėje Rusijoje pasirodė vos keletą knygų apie NLP. Mūsuose  negausėja ir NLP centrų, kurių vienas pagrindinių tikslų - verslininkų apmokymas  kaip efektyviai užmegzti partnerystės ryšius, geriau pažinti kolegas, spręsti palankiai produkcijos ar paslaugų realizavimo problemas.   Tačiau be ekonominės sėkmės pusės, į kurią pastaruoju metu  kreipiamas bene didžiausias dėmesys NLP, jis labai svarbus ir pačių žmonių gyvenimui, savęs ir supančio pasaulio pažinimui, aiškinantis neakivaizdžius charizmatinių asmenybių bruožus ir gebėjimus. Tenka pažymėti, kad kiekvienas mūsų sąmoningai ar nesąmoningai taikome NLP savo gyvenime, tačiau nepakankamai, nes nežinome jo paprasčiausios abėcėlės.  Susipažinti su NLP abėcėle į V. Dektyar organizuojamus  Lietuvoje seminarus atėjo ir Audra Ukanienė, turinti istorijos  mokytojos diplomą ir savo verslą.  Jai  jau pripažinta NLP praktikės kvalifikacija.  Po savarankiško gilinimosi į   NLP teorijos pagrindus bei  dėka  V. Dectyar praktinių užsiėmimų,  A. Ukanienė pati pradėjo vesti NLP seminarus. Visiškai neseniai pasirodė jos knygelė  „Bendravimo meistriškumas„. Šiame nedidelės apimties leidinyje populiariai  pateikiama NLP pradmenų abėcėlė bei nurodoma, kaip ji gali būti naudojama kiekvieno mūsų gyvenimo kasdienybėje. NLP meistrė sutiko atsakyti į kai kuriuos klausimus.

Kas padrąsino ateiti į V. Dektyar rengiamą NLP seminarą?

Niekam nereikėjo manęs drąsinti. Tai buvo nei atgrasu, nei kvepėjo kokia nors rizika. Todėl neprireikė jokios ypatingos drąsos. Pati apsisprendžiau. Atvirkščiai, jei kas iš šalies būtų drąsinęs būtinai nueiti į NLP seminarą, būtų kilę klausimų, kokios to priežastys. Galėjau suabejoti, ar verta man ten nueiti. Paprasčiausiai  tuo metu pati sau kėliau daug klausimų „kodėl“. Ieškojau atsakymų bei žmonių, galinčių padėti į juos atsakyti. Buvo neaišku, kodėl net patys geriausi ketinimai dažniausiai sulaukia neigiamų vertinimų. Atrodo, viską darai iš širdies, o tavęs ne tik kad nesupranta, bet  padaro vos ne didžiausiu kitų nesėkmių kaltininku. Pastebėdavau, kad net pačios didžiausios pastangos duodavo neigiamą rezultatą. Pasitaikydavo ir taip, kad įdėtos pastangos minimalios, o rezultatai stulbinantys. Kildavo klausimas, kodėl taip atsitinka.

Kas esminio Jums užsifiksavo iš NLP?

Analizuojant bendravimo rezultatus ar gyvenimo  situacijas, kai jie mūsų netenkina, dažniausiai keliame klausimą „kodėl“.  Tačiau jis  ne tik, kad neatskleidžia priežasčių, dėl kurių nepasiekėme norimo rezultato, bet veikiau padeda surasti begalybę logiškai pagrįstų ir svarių pasiteisinimų ar pateisinimų, kodėl taip atsitiko. Tačiau visiškai skirtingai atrodo gvildenamas rezultatas, kai klausimas „kodėl?“,  pakeičiamas kitu: „ kaip?“,  kai mėginama pasiaiškinti, kaip aš elgiuosi, kaip kalbu, kokius žodžius parenku, kai noriu, kad mane suprastų aplinkiniai. Mums patiems palikta spręsti, kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje.  

Paanalizavus rezultatus, galima suprasti, kad patys esame atsakingi už savo sprendimus ir pasirinkimus. Pamenu, kai sūnus paauglystėje nenorėjo mokytis. Aš jo pastoviai klausinėdavau: kodėl tu nesimokai? Kodėl tu toks neatsakingas? Ir kokių tik  man neteko išgirsti nesimokymą pateisinančių versijų. Tai jam galva skaudėjo, tai ranką susitrenkė, kad mokomo dalyko gyvenime neprireiks. Neiti į  pamokas skatino ir mokytojos rėkimas, kuri, anot sūnaus, pati nieko neišmano mokymo dalyke. Iš tiesų sūnaus įvardintos nesimokymo priežastys buvo svarios. Ilgainiui visa tai susiklostė į iš anksto žinomą klausimų ir atsakymų ritualą. Tai nieko gero nežadėjo. Tačiau esminė priežastis, kuri paskatino giliau susidomėti NLP, buvo supratimas, kad prie savo nesėkmių (jas kiekvienas vertina individualiai, todėl kas vienam nesėkmė, kitam gali būti dar viena tinkamai neišnaudota galimybė) aktyviai prisidedi pats. Linkęs kartoti tuos pačius žingsnius, kurie jau  ne vieną kartą atvedė prie nepageidaujamo rezultato. Dažnai mes tai vadiname atkalumu, užsispyrimu.  Nesvarbu, kad  nepasisekė,  vis vieną stengiamės kartoti tą patį iš esmės nieko nekeisdami. Siekiant gyvenimo kokybės ir įvairiapusės raiškos pravartu  pasiaiškinti, kad ir tokį dalyką: kaip man pavyksta sėkmingai kurti nesėkmes.  Tik iš šalies  gali pasirodyti, kad tai nieko nereiškiantis žodžių žaismas. Labiau įsigilinus į  žodžius,  gali pamatyti,  ką reikėtų pakeisti ir ko atsisakyti.  Tik  tada susikuria palanki veikimo erdvė. Jei  gali  sėkmingai kurti nesėkmes, tai kas trukdo šį gebėjimą panaudoti kuriant tokį gyvenimą, kuriame  būtų smagu ir saugu ne tik pačiam, bet artimiesiems.

 Ar žmonės gali naudoti  savo gyvenime NLP metodus neįtardami, kad jie tai daro?

Jūsų vadinami „NLP metodai“ - ne žmonių fantazijos vaisius. Jie buvo kruopščiai rengiami stebint ir analizuojant sėkmingų žmonių elgseną, kalbėseną, vertybes ir įsitikinimus. Išsiaiškinta, kaip veikia  tokie metodai, leidžiantys  pasiekti užsibrėžtus tikslus, sutarti su aplinkiniais, tapti žymiais savo profesijos žmonėmis.  NLP –  iš dalies  aprėpia ir elgesį, kuris jungia į darnią visumą vertybes ir žinias bei nusako jų, atliekančių instrumentų vaidmenį, naudojimosi procedūrą. Kiekvienas mūsų ką nors vertina, kuo nors tiki,  t.y. turi savo vertybes ir įsitikinimus ir jais vadovaujasi  gyvenime.  Tokia sistema  gali iššaukti kivirčus ir jų taikų išsprendimą, susitikimus ir išsiskyrimus bei visą begalę kitokių bendravimo ir gyvenimo reiškinių. Neretai pasakai, kad kai kuriais gyvenimo momentais ir pats galvoji, elgiesi taip, kaip rekomenduoja NLP.

Taigi, galima sutikti, kad žmonės naudojasi vienokiomis ar kitokiomis NLP nuostatomis net  nesusimąstydami, kaip jos tarpusavyje susijusios  ir kokį vaidmenį  atlieka kiekviena iš jų. Pavyzdžiui, mano kaimynė skundžiasi, kad jos sūnus išlaidus – visą savo stipendiją išleidžia kompiuteriniams žaidimams, cigaretėms ir alui. Ji ne vieną kartą su juo kalbėjosi, bet šis  ir toliau taip elgiasi. Kai aš paklausiau, kaip kalbėjosi, kaimynė atsakė: O kaip galima kalbėtis? Garsiai išsakiau, ką manau, ir susipykome.  Šiuo atveju įvyko ne pokalbis, o barnis, kuris buvo  bendravimo procesu, o balso intonacija, žodžiai, gestai –  jo instrumentai.  Kaimynei taupumas – vertybė.  Todėl, jos įsitikinimu, sūnus turi  būti taip pat taupus,  mokėtų apdairiai leisti pinigus. Gaila, kad tokių bendravimų rezultatas niekinis su prastomis motinos sveikatai pasekmėmis. Jai po barnio pakilo kraujospūdis. Sūnus trenkęs durimis išėjo pas draugus alaus gerti. Motina ir toliau pasiryžusi tokiu pat būdu „auklėti“ jau beveik suaugusį sūnų.

Kaip Jūsų pastebėjimu pasikeičia praktinių NLP užsiėmimų dalyviai?

 Jų dalyviai įgyja gebėjimą ne tik žiūrėti, bet ir pamatyti, pažvelgti į situaciją ar įvykius ne tik savosiomis, bet ir aplinkinių akimis, išmoksta ne tik klausyti, bet ir išgirsti. Jie pradeda justi žodžių poveikį, atsargiai ir apgalvotai juos rinktis bei reikšti, skiria ketinimus nuo elgesio. Visa tai  jiems padedama geriau sutarti su artimaisiais, kolegomis.

Ar žmogus gali individualiai, be meistro pagalbos, studijuodamas ir praktikuodamas  NLP,  pasiekti  jo aukštumas?

Kas mokėsi vairuoti automobilį, tas puikiai prisimena, kaip vyko pirmieji pasivažinėjimai. Prie šono buvo instruktorius, kuris mokė,  kaip tik dabar  atrodo, labai paprastų dalykų – kada nuspausti reikalingą pedalą,  kaip vairu palaikyti ar keisti automobilio važiavimo kryptį, mokė kaip naudotis  veidrodėliais ir pan. Greta sėdintis instruktorius ne tik mokė vairavimo įgūdžių, bet ir atsakė už Jūsų, kitų eismo dalyvių saugumą. Tam jis turėjo pakankamai kompetencijos ir patirties.  Pradedantys mokytis vairuoti privalo matomoje vietoje  prisilipinti ženklą, rodantį  judėjimo greitį, kuris mažesnis nei  galimas  įgudusiems vairuotojams.  Pabandykite įsivaizduoti, kas gali Jums nutikti turint išsamiai parašytą vairavimo automobiliu  instrukciją, bet pirmą kartą į jį įsėdus, be praktinių įgūdžių. Tik išlaikius pravažiavimo egzaminą, išduodamos teisės, rodančios, kad galite be niekieno pagalbos saugiai  vairuoti automobilį.

Ar NLP yra mistikos?

Turiu nuvilti. Jokios mistikos nėra.

Ne paslaptis, kad kai kuriais atvejais NLP įjungiama į hipnozės seansus? Ar tai

nepavojinga žmogui?

Siūlau trumpam sugrįžti į NLP istoriją ir prisiminti žymų amerikiečių terapeutą, taikiusį savo darbe hipnozę, Miltoną Eriksoną, kuris po dviejų stiprių poliomielito priepuolių  buvo priverstas  daug ko iš naujo mokytis, tame tarpe ir vaikščioti.  Mokytis gyvenimo iš naujo atrodė beviltiška.

Tačiau jis įveikė pesimistines aplinkinių prognozes ir sugebėjo „atsistoti ant kojų”. Turėdamas klasikinį klinikinės hipnozės specialisto išsilavinimą, ėmėsi kurti netiesioginės hipnozės mokyklą. M. Eriksonas  teigė, kad transo būseną patiria kiekvienas žmogus. Jis išmoko virtuoziškai sukurti šią būseną ir naudotis ja gydymo seansuose, ir taip jis dažnai  pagelbėjo „nepagydomiesiems“. Dž. Grinderis ir R. Bendleris, laikomi NLP pradininkais, norėdami perprasti M. Eriksono darbą, apsiginklavę diktofonu dalyvaudavo jo seansuose. Jie ketverius metus analizuodami regimąją  ir girdimąją  seansų medžiagą bei  bendraudami su M. Eriksonu, stengėsi  aprašyti jo darbo ir bendravimo stiliaus modelį, kuris tuo  laikotarpiu aprėpė labiau fiziologiją, elgesį, gebėjimus ir strategijas. Beveik  nebuvo liečiamos vertybės, įsitikinimai, asmeninis savitumas bei žmogaus  tikslai gyvenime. Pats toks modeliavimas prasidėdavo nuo informacijos rinkimo, vėliau  būdavo įjungiama praktika:  panaudojami užtikti „instrumentai“.  Jie būdavo tikrinami praktikoje iki tol, kol būdavo pasiekiami teigiami rezultatai. Praktinio mokymosi metu modelis buvo perteikiamas kitiems. Vėliau tie, kurie  buvo modeliuotojais,  keisdavosi su kitais  šio proceso dalyviais, mokydavo pastaruosius to,  ką patys buvo išmokę. Tokiame procese būdavo sprendžiama: kas tame ar kitame modelyje yra svarbu, ko galima atsisakyti, kuo reikėtų jį papildyti.

Susidomėjimas M.Eriksono darbais  padėjo susiformuoti  kai kurioms NLP nuostatoms, svarbioms siekiant teigiamų bendravimo ir gyvenimo kokybės rezultatų. Tarpusavio supratimo atmosferos kūrimas, kvėpavimo ir balso reikšmė, požiūrio keitimo būdas, žodžių poveikis ir nemažai kitų dalykų buvo įtraukta į NLP iš M. Eriksono darbo stiliaus. Neliko pastebėtas šio garbaus žmogaus esminis įsitikinimas,  kad kiekvienas žmogus yra unikali ir gerbtina asmenybė.

Ar NLP metodų taikymas negali prasižengti su elementariausios etikos normomis?

NLP mokslas rekomenduoja mąstyti ir elgtis pasirenkant ne tik kontrastines spalvas – juodą ir baltą, bet atkreipti dėmesį į tarpinių spalvų atspalvius,  jų intensyvumą.  Norint apibrėžti, kas yra elementariausios elgesio normos,  susidarytų nemažas jų sąrašas. Bet iškiltų viena problema, tokių sąrašų būtų daugybė. Kiekvienas mūsų, norime to ar nenorime, turime ilgesnį ar trumpesnį  savosios etikos normų sąrašą, padedantį  suprasti, kas  padoru, o tai ne, kas dera, o kas nedera vienu ir kitu momentu ir t. t. Tačiau reikėtų susitarti, kurio sudarytojo sąrašu remtis.   Visi mes ribojami pačių įvairiausių gyvenimo reikmių. Daugelis psichologų stengėsi jas išvardinti. Galiausiai apsistota  prie vieningo motyvų, skatinančių veikti, sąrašo. Jų manymu, pagrindinės  gyvenimo  reikmės yra šios: gyventi, mylėti ir būti mylimam, justi savo reikšmingumą bei įvairovę. Galvojama, kad  žmogaus  ir gyvūno gyvenimas, mirtis priklauso nuo šių faktorių – oro, maisto, vandens, būsto. Meilė gyvenimui – stiprus instinktas. Manoma, kai  žmogaus fiziniam egzistavimui iškyla grėsmė, norėdamas išlikti  jis deda daug pastangų. Reikmė mylėti nemažiau stipri nei noras gyventi. Ji ženkliai prisideda prie  kokybiškų tarpusavio santykių kūrimo.

Reikmė justi savo reikšmingumą -  susijusi su aplinkinių pripažinimu ir asmenybės  savimone. Suaugusieji šią reikmę linkę slopinti, bet ji išlieka visą gyvenimą ir įtakoja mūsų elgesį.  Kita taip pat svarbi gyvenimo kokybės reikmė -  reikmė įvairovei.  Mes kasdieniame gyvenime stengiamės valgyti įvairų maistą, keisti rūbus ir pan. Nepatirdami įspūdžių įvairovės, prarandame gyvenimo skonį, degraduojame kaip individualybės.  Nors išvardytas reikmes kiekvienas  tenkiname taip kaip išmanome, tačiau turime skirtingus rezultatus. Čia  NLP nuostatos ypatingai svarbios.  NLP rekomenduoja planuojant savo ateitį, ruošiantis ką nors keisti arba nieko nekeisti, savęs paklausti: kaip tai  gali paliesti  mus supančius žmones?  Pasverti, ką  iš to gausime  ir ką prarasime. Pavyzdžiui, jei nusprendei siekti karjeros,  svarbu pagalvoti, kaip tai atsilieps santykiams šeimoje? Greičiausiai daugiau laiko teks skirti darbui, o šeimai liks tik trupinėliai!

Kodėl daugeliui daug kuom  galintis pagelbėti NLP metodas taip lėtai skinasi kelią Lietuvoje?

Nei lėtai, nei greitai. Tiesiog jis turi savo tempą ir savo kelią.

Ar matote NLP platesnio taikymo perspektyvas mūsų krašte?

Ne tik matau perspektyvas. Jis jau yra  praktiškai taikomas.

Dėkoju už pokalbį

Angelė Šarlauskienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"