TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Prieš erkių pernešamų ligų bangą

2016 04 16 6:00
Erkės tyrimams gaudomos vėliavėle. VDU Biologijos katedros archyvo nuotraukos

Sergamumas erkiniu encefalitu, Laimo borelioze ir kitomis parazitų sukeliamomis ligomis pasaulyje per pastaruosius tris dešimtmečius padidėjo beveik keturis kartus, nes, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algimanto Paulausko, išaugo ir pačių erkių populiacija, atsirado naujai infekuotų erkių.

VDU Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros vedėjas prof. A. Paulauskas daugiau kaip penkiolika metų tyrinėja parazitus ir jų pernešamas ligas gyvūnams ir žmonėms. Šiemet mokslininko darbų ciklas „Parazitų ir jų šeimininkų genetinės įvairovės tyrimai“ buvo įvertintas vardine Lietuvos mokslų akademijos Pranciškaus Šivickio premija. Darbų ciklas skirtas erkių pernešamų patogenų bei pačių vektorių (uodų, blusų, erkių) ir šeimininkų molekuliniams genetiniams tyrimams bei patogenų identifikavimui. Prof. A. Paulauskas organizavo ekspedicijas ir rinko medžiagą įvairiose šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Rusijoje. Atlikti tyrimai taikant naujausius molekulinius metodus pirmą kartą leido nustatyti Skandinavijos ir Baltijos šalyse erkių ir kitų ektoparazitų platinamus naujus patogenus, įvertinti jų naujas paplitimo teritorijas, skirtingų rūšių tarpinių ir galutinių šeimininkų genetinės įvairovės vaidmenį platinant įvairius ektoparazitų pernešamus žmogui ir gyvūnams pavojingus parazitinių ligų sukėlėjus.

Erkių Lietuvoje daugėja.

Šiaurės link

„Dėl klimato atšilimo erkių veisimosi zonos iš šiltesnių kraštų stumiasi į šiaurę, nes per palyginti šiltas žiemas parazitai neiššąla, – pasakojo prof. A. Paulauskas. – Anksčiau, pavyzdžiui, pievinių erkių Dermacentor reticulatus buvo aptinkama tik pietiniuose Marijampolės ir Lazdijų rajonuose, o dabar, kaip parodė tyrimai, jų yra visoje Lietuvoje. Net ir pietinėje Latvijoje.“

Erkėms plisti geras sąlygas sudaro ir prastas ūkininkavimas, apleistos pievos, nenušienauta pernykštė žolė. Net ir po Vilniaus apylinkes pavažinėjus, pasak tyrėjo, matyti vien dirvonuojantys laukai, metro aukščio pernykštė žolė, ypač pamiškėse, pievose tarp upelių. Ten ir stambūs elniniai gyvūnai, ir šernai vaikšto, graužikų taip pat netrūksta. Jie visi sudaro ciklą, palaikantį užkratą, kuris vėliau patenka ir į žmogaus organizmą.

Visoje Europoje plačiai paplitusioms iksodinėms erkėms Ixodes ricinus sąlygos veistis Lietuvoje taip pat gerėja, nes dėl kertamų spygliuočių daugėja lapuočių ir jaunų medžių bei krūmų, taip pat žolių plotai. O dėl klimato atšilimo pastebėtas ir žymus gyvūnų – erkių maitintojų – arealo išplitimas. Be to, trumpėja visi erkių vystymosi ciklai, dėl to jų gausėja, daugėja erkių platinamų ligų židinių ir jų užkrėstumas.

Prof. Algimantas Paulauskas per ekspediciją.

Vakcinos ir diagnostika

Erkinis encefalitas yra viena dažniausių erkių pernešamų ligų. Pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito reikėtų vasario pradžioje, nes po mėnesio būtinas dar sustiprinantis skiepas. Tačiau ir dabar, kaip patikino prof. A. Paulauskas, pravartu pasiskiepyti, nes prieš akis dar gegužė, birželis, rugpjūtis – erkių suaktyvėjimo mėnesiai. Po metų skiepą reikėtų pakartoti, o vėliau kas trejus ketverius metus atnaujinti. Vakcinos labai veiksmingos. Pavyzdžiui, Švedijoje daugelis gyventojų yra pasiskiepiję ir kur kas rečiau serga erkiniu encefalitu.

„Vakcinos nuo Laimo boreliozės dar nėra sukurta. Amerikiečiai pamėgino, tačiau ji neefektyvi Europoje, nes JAV yra tik vienos rūšies sukėlėjas, o mūsų žemyne šiuo metu aptinkama iki 18 borelijų rūšių“, – teigė pašnekovas.

Laimo boreliozė yra dažniausiai pasitaikanti erkių pernešama liga Europoje ir JAV. Lietuvoje, tyrimų duomenimis, šiuo metu yra apie 2 proc. Laimo ligos užkratą turinčių erkių. Beržynuose, lapuočių miškuose – apie 18 proc. tokių. Ir kasmet tik gausėja. VDU mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos ir Vokietijos biotechnologais, atlieka tyrimus ir taip pat ieško būdų, kaip sukurti veiksmingus skiepus nuo Laimo boreliozės. Kol kas nuo jos sukėlėjų galime apsisaugoti kuo greičiau atsikratę visų įsisiurbusių erkių.

„Labai svarbi greita diagnostika, kol bakterijos nėra nukeliavusios, pavyzdžiui, į sąnarius ar kitus audinius, – kalbėjo prof. A. Paulauskas. – Todėl kartu su Lietuvos ir Vokietijos biotechnologais ieškome paviršinių baltymų, kuriais būtų galima iškart po erkės įsisiurbimo operatyviai ir tiksliai nustatyti, ar žmogus užsikrėtė ir kokio tipo liga užsikrėtė. Dabar žmogui, ištraukusiam įsisiurbusią erkę, patariama laukti 24 valandas ir stebėti. Tik išryškėjus dėmei, pakilus temperatūrai, pasirodžius kitiems simptomams, pradedamas gydymas.“

Ieškoma priemonių ir nuo kitų ligų sukėlėjų. Nebūtinai skiepų, bet ir veiksmingų gydymo preparatų. Dabar vartojami plataus veikimo antibiotikai. Tačiau gal antibiotikai, pasak tyrėjo, nereikalingi, gal galima sukurti vaistus nuo konkrečios ligos sukėlėjų.

Su grįžtančiais paukščiais

„Pietinėse šalyse erkių sukeliamos ligos dar aktualesnės, nes ten dar didesnė patogenų įvairovė. Dabar patogenų banga iš pietinės Europos dalies ateina mūsų link, į Lietuvą, – sakė mokslininkas. – Pernai buvo surengta ekspedicija Ispanijoje, kad būtų galima palyginti padėtį. Pavyzdžiui, pievinių erkių Dermacentor reticulatus randama Ispanijoje ir Prancūzijoje. Vokietijoje yra tik dviejose vietose: Bavarijoje ir prie Berlyno. Su vokiečių kolegomis prieš kelias savaites svarstėme galimas priežastis. O jos panašios kaip ir Lietuvoje: Rytų Vokietijoje daug apleistų laukų, todėl ir Dermacentor reticulatus banga padidėjo. Mat yra sąlygos joms veistis. Erkės užima vis naujas buveines ten, kur joms palankiausia aplinka.“

Erkių pernešamos ligos plinta, nes pačios erkės užsikrečia nuo skirtingų gyvūnų. VDU mokslininkų darbai – prof. A. Paulauskas vadovauja aštuoniems doktorantams, jau apsigynė iš viso 12 daktarų – daugiausia susiję su patogenų, jų židinių, plitimo vietų gamtoje nustatymu per rezervuarus, gyvūnus. Tiriami visi gyvūnai: šernai, stirnos, briedžiai, elniai. Pavyzdžiui, dabar tiriami migruojantys paukščiai Ventės ornitologijos stotyje. Kaip pasakojo prof. A. Paulauskas, erkė, įsisiurbusi į paukštį, kuris grįžo po žiemos iš Afrikos, ten pasigavęs kokį nors užkratą, užsikrečia pati, o vėliau gali užkrėsti ir žmogų. Naujai infekuotos erkės gali būti atkeliavusios ir iš Pietų ar Vidurio Europos. Grįžtantys paukščiai gali atnešti ligų ir iš Šiaurės Afrikos, ir iš Turkijos.

Prof. Algimantas Paulauskas daugiau kaip penkiolika metų tyrinėja parazitus ir jų pernešamas ligas gyvūnams ir žmonėms. /Alinos Ožič nuotrauka

Europos mastu

Neseniai VDU mokslininkai su kolegomis iš Norvegijos aptarė, kaip reikėtų ištirti visą paukščių skridimo ciklą nuo Pietų iki Šiaurės Europos. Balandžio pabaigoje Lietuvoje lankysis kolegos iš Slovakijos. Gegužės viduryje Ispanijoje organizuojamas visos Europos kongresas, skirtas erkių pernešamoms ligoms, bendram projektui „VectorNet“. Lietuvai jame atstovaus prof. A. Paulauskas ir kiti tyrėjai.

Norima išsiaiškinti ligų plitimo zoną. Kiek jos pernešamos, kiek vietinių erkių palaikomos. Pavyzdžiui, babiozė Lietuvoje pirmiausia aptikta tarp šunų. Vėliau nustatyta, kad jau ir erkės, paplitusios toje vietoje, su šia liga susijusios. Norvegijoje prieš dešimt metų erkinio encefalito nebuvo. Prieš septynerius metus pirmą kartą diagnozuotas pietinėje šalies dalyje. Atkeliavo su erkėmis. Dabar didesnė dalis erkių užsikrėtusios encefalitu.

Tiriamas ir pačių erkių plitimas, kokius patogenus jos perneša, kuo skiriasi tiek erkių, tiek patogenų genetika. Tarkime, Norvegijoje, didžiulėje Hitros saloje, kur veisiasi labai daug elnių, atlikti Laimo boreliozės tyrimai. Nustatytas labai mažas erkių užkrėstumas borelijomis. Miške už įlankos per dviejų kilometrų tunelį Atlanto vandenynu erkių užkrėstumas – jau penki procentai. Mokslininkų patikrinta išvada: elnių organizmas blokuoja Laimo boreliozės vystymąsi. Tačiau saloje didelis užkrėstumas anaplazmoze, kitu patogenu, pernešamu erkių. Dabar visos Europos mastu atliekamas filogeografinis tyrimas. Pavyzdžiui, kiek giminingos Ispanijos ir Lietuvos erkės. Lenkijos vakaruose yra viena erkių populiacija, o šalies rytuose ir kaimynėje Lietuvoje – kita. Per Lenkijos vidurį erkių nėra. Ar tos populiacijos skiriasi? Kas lemia jų genotipus? Yra nustatytas ryšys tarp kai kurių genotipų ir jų pernešamų patogenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"