TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Prieskonių žiupsnis gerina savijautą

Lietuviškas krienas niekuo ne blogesnis už atvežtinį imbierą. Kita vertus, ir šiedu, ir visi kiti šildantys prieskoniai - dabar patys tinkamiausi.

"Žolinčių akademijos" prezidentė, knygos "Mityba pagal metų laikus" autorė Danutė Kunčienė sako, kad renkantis prieskonius įtakos turi metų laikas. Vasarą paprastai vartojame šviežius lapelius, o žiemą - daugiausia šakneles ar sudžiovintas sėklas. 

Krienas, imbieras ir česnakas, čiužutės ir juodųjų garstyčių sėklos, pipirai, kardamonas ir cinamonas - visi jie šildo. 

Ne veltui sakoma, kad maistas - vaistas. Tinkamais prieskoniais pagardintos sriubos, troškiniai, kiti patiekalai yra ir gardesni, ir sveikesni.   

Česnako galia  

D.Kunčienė vardija ir labai populiarius, ir mažai žinomus prieskonius. Vienas tokių - čiužutės sėklos. Savo skoniu jos primena česnaką, bet neturi jo aitrumo. Čiužutės sėklas mūsų senoliai sugrūsdavo ir dėdavo į dešras, skilandžius. 

Aišku, česnakas, taip pat turintis šildomąjį poveikį, - vienas pagrindinių žiemos prieskonių. Šąlant galūnėms D.Kunčienė rekomenduoja pasigaminti česnakų aliejaus. Tam reikia paimti du šaukštus tarkuotų česnakų, 5 šaukštus aliejaus, visa tai padėjus prie radiatoriaus pašildyti ir nuspausti per marlę. Sušalusias kojas galima įtrinti tokiu aliejumi ir temperatūra tuoj pakils. 

Danutei teko padėti žmogui, kurio kūno temperatūra buvo nukritusi iki 34 laipsnių. Liaudies medicinos žinovė visą jo kūną išmasažavo česnakų aliejumi ir šiltai apvyniojo. Normali kūno temperatūra grįžo kaipmat.       

Paverkti - gerai

Dar viena gėrybė - krienai. Vasarą iš tiesų nelabai norisi jų vartoti, bet žiemą - pats tas. "Tik kažkodėl šį nuo seno įprastą augalą esame nustūmę į šalį, noriau perkame atvežtinį imbierą, nors šis irgi labai naudingas", - apgailestavo D.Kunčienė. 

Rudenį rinktų krieno šaknų vertėtų užsišaldyti šaldiklyje. Jei neužsiauginote patys, galima paieškoti turgelyje.

"Krieną reikia susitarkuoti pačiam, paverkti, tada dar geriau veikia", - šypsosi D.Kunčienė. Žinoma, jei žmogus jautrus šiam augalui, turėtų pasisaugoti. Beje, krieną rekomenduojama tarkuoti lauke ir pavėjui. 

"Krienai puikiai valo gleives iš organizmo, sausina. Ir visi kiti prieskoniai, kurie mus kaitina, kartu truputį sausina. Dėl to ir nesinori jų vartoti vasarą, kai dar ir saulė kepina", - paaiškina žinovė.               

Daržo antibiotikas 

Pasak D.Kunčienės, truputį tarkuoto krieno galima įdėti į daržovių sriubas - burokėlių, pupelių ir kitas. Jos bus maloniai aštrios ir turės šildomąjį poveikį. Jei nosis tarsi užgulta, bevalgant iš karto atlaisvės. 

Šaltuoju metų laiku patartina pasidaryti tokį organizmą stiprinantį mišinį. Jam imama viena dalis trintų spanguolių, viena dalis tarkuotų krienų ir keturios dalys medaus. Anot D.Kunčienės, tai išbandytas ir patikimas receptas.  

Krieną ji vadino tikru daržo antibiotiku. Yra užrašyti senolių liudijimai, kai plaučių uždegimą žmonės išsigydė krienų sultimis. Aišku, jei skrandis jautrus, sulčių geriama pavalgius. Jei virškinimas veikia gerai - galima ir prieš valgį. 

Kai oda nėra jautri, galima naudoti tarkuotų krienų, suvyniotų į drobelę, kompresus. Jie dedami ant krūtinės, prieš tai patepus ją riebaliukais, kad nebūtų nudeginta oda. Dar galima krienų sultimis įtrinti padus ir užsimauti kojines. 

Kamuojant migreniniams skausmams, patariama keletą kartų įkvėpti tarkuoto krieno kvapo. Eteriniai aliejai patenka į kraujotakos sistemą, praplečia kraujagysles. Tai ir gelbsti nuo migrenos priepuolių. Žinoma, su sąlyga, jei žmogus nėra alergiškas krienui.

Juodųjų garstyčių gabumai

D.Kunčienė labai gyrė juodųjų garstyčių sėklas. Ūkininkai dabar jau augina šias garstyčias Lietuvoje, nebereikia dairytis atvežtinių. Bet kol Lietuvoje šis prieskonis nėra gerai žinomas, ūkininkai siunčia jį į kitus kraštus - Lenkiją, Vokietiją. 

"Šios sėklos visiškai neaštrios, net švelnios. Pakepinus jas su sviestu, pasklinda riešutų aromatas. Juodosios garstyčios suteikia tobulą skonį ryžiams, košėms, visiems troškiniams. Jos ramina, stiprina nervų sistemą, tinka esant migrenai, nes gerina kraujotaką. O kai ji gera - mums nešalta. Ne veltui juodųjų garstyčių aliejus Ajurvedoje naudojamas masažams, trynimams, kai ateina liesesnio sudėjimo žmonės, kurie visą laiką šąla. Šios sėklos puikiai tinka ir hormoninei būklei reguliuoti. Be to, juodųjų garstyčių nuoviras puikiai atpalaiduoja raumenis", - vardija D.Kunčienė.

Kardamono vaistai

Žiemiški, šildantys prieskoniai yra ir cinamonas, gvazdikėliai, kardamonas, imbieras. Štai ir atsakymas, kodėl vasarą nekepami meduoliai, nesiūlomas karštas vynas. 

Kardamonas priklauso imbierinių šeimai. Kokybiškas kardamonas - vienas brangiausių pasaulyje, panašiai kaip šafranas. Ajurvedoje šis prieskonis vadinamas tridoša - mat tinka visų trijų tipų žmonėms. 

Kardamonas puikiai veikia nervų sistemą, naudingas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, mažina pilvo pūtimą. Net kai kurie vaistai gaminami su šiuo prieskoniu.  

Labai tinka kardamono paberti į saldžius patiekalus - blynelius, pyragus. Arba tiesiog paskaninti bananą. 

Dar kardamono galima įkišti į skaudamą dantį, - tuokart pagelbės.

Arbata su pipirais

Šildomojo poveikio turi ir pipirai. D.Kunčienė pagal žinomo vaistininko ir žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus receptą pasigamina šildomojo kvapniųjų pipirų gėrimo. Jam reikia 4 dalių sumaltų laukinės gudobelės vaisių ir vienos dalies kvapniųjų pipirų. Gudobelės vaisiai 5 minutes verdami piene, nuskalaujami, tada gerai paskrudinami orkaitėje, sudžiovinami ir sumalami į miltelius. 

Kvapniųjų pipirų galima įsiberti ir į paprastą arbatą.  

Cinamono antidepresantai

Cinamonas taip pat labai vertingas. Sumaišius jį su kardamonu, pravartu pabarstyti šiuo mišiniu bananą. "Net švieži kopūstai su cinamonu yra skanu", - teigia D.Kunčienė. Jei kamuoja nemiga, dera pasigaminti pieno gėrimo, rekomenduojamo Ajurvedoje. Pieną reikia pašildyti, įdėti sutrinto banano, truputį kardamono ir cinamono. 

Galima pasigaminti ir prakaitavimą skatinančios arbatos su trupučiu cinamono, kardamono, gvazdikėlių. Komponentai tie patys, kaip ir karštam vynui, tik gydomojo gėrimo pagrindas - vanduo.

Be to, cinamonas mažina cholesterolį, gerina dvasinę būseną, išsklaido sielvartą, tad yra puikus antidepresantas. 

D.Kunčienė taip pat ragino nepamiršti čiobrelių, raudonėlių, bazilikų, mairūnų, šalavijų, lauro lapų, cikorijos šaknies - prieskonių pasirinkimas bet kokiam skoniui ir atvejui tikrai yra nemažas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"