TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Priklausomybė nuo alkoholio. Ar gydysime prievarta?

2015 12 14 12:00
Specialistų duomenimis, Lietuvoje nuo alkoholio priklausomas kas dešimtas vyras ir kas penkiasdešimta moteris. rehabcenterforwomen.org nuotrauka

Alkoholio vartojimas mūsų šaliai kasmet kainuoja daugiau kaip 200 mln. eurų. Nustolius sudaro gėrybių, kurių nepagamina nusigėrę ir be laiko pasiligoję, mirę, nusižudę, vertė, taip pat gydymo išlaidos bei socialinės pašalpos, smurto aukų gydymas ir reabilitacija, našlaičiais likusių vaikų auginimas. Epidemijos mastą įgauna pavojingos psihikos būsenos – alkoholinės psichozės.

Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovo dr. Emilio Subatos duomenimis, Lietuvoje nuo alkoholio priklausomas kas dešimtas vyras ir kas penkiasdešimta moteris. Gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga teigia, jog įvairių studijų rezultatais net 48 proc. 20 – 64 metų vyrų ir 16 proc. moterų pasižymi rizikingu alkoholio vartojimu. Per pastaruosius 15 metų moterų alkoholio vartojimas išaugo dvigubai. O dalis jų nenustoja gerti netgi nėštumo laiku ir gimdo kūdikius su alkoholiniu vaisiaus sindromu. Vadinasi, mūsų visuomenė į alkoholio liūną klimpsta vis gilyn. Stebina visuomenės abejingumas šiai dešimtmečiais blogėjančiai padėčiai ir ypač – politikų negebėjimas suvokti realią situaciją. Net tokio sukrėtimo kaip Kražiuose, kai girtuoklis recidyvistas dėl alkoholio nužudė keturias moteris, poveikis – tik trumpalaikis. Vos keletas politikų pasisakė už tai, jog priklausomybę nuo alkoholio reikėtų gydyti prievarta.

Liga ar ydingas gyvenimo būdas

„Kol žmogus gali suvokti, kiek išgerti ir kada sustoti, tai galima vadinti yda, – sako dr. E. Subata. – Tačiau ilgainiui alkoholis paveikia smegenis, ir galimybių laisvai rinktis labai sumažėja. Tuomet priklausomybė tampa liga. Kaip ir II tipo cukrinis diabetas, jis kurį laiką progresuoja be akivaizdžių simptomų. Šių lėtinių progresuojančių ligų priežastys – genetinė predispozicija ir gyvenimo būdas. Genetinis polinkis nulemia 60 proc. priklausomybės. Jei žmogus laiku susiima ir nustoja gerti, liga sustoja. Didžioji bėda, kad alkoholis iškreipia smegenų struktūrų, kurios reguliuoja gyvybiškai svarbius, tokius kaip alkio, troškulio centrus, veiklą. Toli pažengusiomis terminalinėmis ligos stadijomis akivaizdūs alkoholio sukelti organiniai smegenų pakitimai: smegenų pusrutulių skilveliai labai padidėję, iš neuronų sudarytos pilkosios medžiagos, kuri lemia intelektinės veiklos aktyvumą, sluoksnis suplonėjęs, todėl žmogus palaipsniui praranda gebėjimą mąstyti, tampa irzlus, aikštingas, depresyvus, negeba valdyti emocijų. Jis vartoja alkoholį, norėdamas nusiraminti, tačiau tik dar labiau sau kenkia. Be to, alkoholis pažeidžia ir skrandį, kepenis, kitus vidaus organus. Kyla ir socialinių problemų: priklausomas nuo alkoholio žmogus ilgainiui praranda darbą, šeimą, atsiduria visuomenės užribyje. Čia veikia ta pati taisyklė kaip kitų lėtinių ligų atveju: juo anksčiau liga diagnozuojama, tuo sėkmingiau ji gali būti gydoma.“

"Kol žmogus gali suvokti, kiek išgerti ir kada sustoti, tai galima vadinti yda, - sako dr. Emilis Subata. – Tačiau ilgainiui priklausomybė tampa liga."/LŽ archyvo nuotrauka

Alkoholinė psichozė ir abstinencijos būklė

„Lietuvoje yra sukurta sistema, suteikianti žmogui galimybę padedant teisėsaugos ir sveikatos priežiūros specialistams pasveikti ir grįžti į normalų gyvenimą, – teigia dr. E. Subata. – Tarkime, jeigu alkoholį arba narkotikus vartojantis žmogus padaro nesunkų nusikaltimą ir nuteisiamas lygtinai, teismas gali jį įpareigoti gydytis nuo priklausomybės. Teisėsaugos ir sveikatos priežiūros įstaigose jam gali būti taikomi įvairūs detoksikacijos bei reabilitacijos metodai, vėliau – darbo biržos profesinio mokymo kursai ir pan. Jei toks žmogus tvirtai apsisprendžia laikytis specialistų rekomendacijų ir sulaukia artimųjų palaikymo sunkiausiais – atkryčio – momentais, jis atsitiesia.“

Lygtinis nuteisimas su teismo įpareigojimu savanoriškai dalyvauti gydymo nuo priklausomybės programose – viena gana plačiai įvairiose šalyse taikomų išorinės motyvacijos keisti savo elgesį formų. Tam reikia bent formalaus asmens sutikimo. Lietuvoje priverstinai hospitalizuojami ištiktieji alkoholinės psichozės bei bandžiusieji nusižudyti. Kas yra alkoholinė psichozė? Po daugiadienio vartojimo negavusįjį įprastos dozės ištinka abstinencijos būklė, kuri pasireiškia smarkiu širdies plakimu, prakaitavimu, drebuliu, baime, nemiga, epilepsijos priepuoliais. Ilgiau negavus alkoholio, ši būklė gali peraugti į baltąją karštinę (delyrą). Jis gali ištikti, pavyzdžiui, kai girtaujantis žmogus dėl traumos patenka į ligoninę. Tuomet jis tampa pavojingas aplinkiniams ir sau. Alkoholinė psichozė – sunki psichikos būsena, kai sutrinka asmens orientacija, jis nebežino, kur yra ir kas su juo vyksta, atsiranda regos, klausos haliucinacijų, jis tampa agresyvus ir pavojingas. „Priverstinio hospitalizavimo tikslas – per 1 – 2 savaites medikamentais padėti žmogui išeiti iš abstinencijos būklės, gresiančios peraugti į psichozę, kuri gali komplikuotis mirtimi dėl didžiulio krūvio širdies ir kraujagyslių sistemai. Per 48 val. teismas turėtų spręsti, ar patenkinti ligonio artimųjų prašymą dėl jo tolesnio priverstinio gydymo psichiatrijos ligoninėje, – pabrėžia dr. E. Subata. – Deja, daugelis sulaukia atsakymo, jog mūsų šalyje reglamentuotas savanoriškas gydymasis psichiatrijos ligoninėje, todėl jeigu ligonis nėra psichozės būsenos ir pats nesutinka, teismas šeimai negalėtų padėti. Tą situaciją būtina spęsti įstatymo pataisomis.“

Būtini požiūrio ir pagalbos sistemos pokyčiai

Išgriebtasis iš girtos mirties nagų turėtų sąmoningai keisti savo elgesį ir siekti, kad tokia sunki būsena nepasikartotų. Jam skiriami vaistai, psichologo konsultacijos psichikos sveikatos centre, gydymas reabilitacijos centruose arba socialinės globos įstaigose. „Dabar veikiančios sistemos, deja, nepakanka, – įsitikinęs E. dr. Subata. – Prieš 20 metų vykdant sveikatos apsaugos reformą, kiekvienoje savivaldybėje buvo numatyta steigti po detoksikacijos centrą, bet vėliau tie dalykai iš įstatymų kažkodėl išnyko. Dabar pradėta svarstyti iš naujo, nes akivaizdu, kad nesprendžiama problema tik didėja. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose tas darbas priklauso psichikos sveikatos centrams, kuriuose sergantieji priklausomybe turėtų būti gydomi ambulatoriškai. Tačiau realiai tie centrai nepajėgūs atlikti to darbo, nes turi per mažai darbuotojų. Jie užsiima tik abstinencijos gydymu, bet ne tolesne ligonio reabilitacija. Labai svarbus būtų teisėsaugos ir sveikatos apsaugos institucijų bendradarbiavimas. Vienas pavyzdžių: teisė į vaikų priežiūrą turėtų priklausyti nuo geriančių tėvų gydymosi rezultatų. Išorinė motyvacija galėtų paveikti ir kitais atvejais: probacijos priemones papildant priverstiniu hospitalizavimu ir tolesne psichosocialine reabilitacija ir atkryčio prevencija. Efektyvu būtų į gydymo sistemą nukreipti neblaivius vairuotojus bei kitus asmenis, kurie dėl alkoholio vartojimo tampa profesiškai nepatikimi.“

Gydytojo įsitikinimu, gerų rezultatų būtų galima pasiekti kompleksinėmis priemonėmis, per ilgalaikį sergančiojo priklausomybe kontaktą su teisėsaugos, sveikatos ir socialinės paramos sistemomis, nepaliekant jo be dėmesio. Pašnekovo teigimu, nereikia tikėtis greito rezultato, asmens gydymas ir reintegracija gali užtrukti net keletą metų. Jau vis daugiau savivaldybių sudaro sutartis su priklausomybės centrais ir siunčia savo bendruomenės narius gydytis. Kartais tai yra geriausias problemos sprendimas. „Tie priklausomi žmonės nėra laimingi. Laiku sulaukę dėmesio ir profesionalios pagalbos ne vienas jų pasveiksta. Esu įsitikinęs, jog dabartinę situaciją Lietuvoje galėtų keisti keletas dalykų: pirmiausia, požiūris į priklausomybę kaip į ligą, kurią laiku diagnozuoti ir gydyti galėtų šeimos ir psichikos centrų gydytojai. Tuomet būtų galima išvengti sunkių pasekmių. Viena įstatymo pataisa dėl priverstinio hospitalizavimo, kai kenčia artimieji, padėtų greičiau apsispręsti, kas geriau: gražiuoju sutikti vykti gydytis nuo abstinencijos ar būti išvežtam policijos su antrankiais. Tai, beje, atitiktų ir ES nuostatas. Labai svarbus dalykas sukurti nuoseklią alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimo sistemą bei pagalbos sergantiesiems priklausomybėmis sistemą, veikiančią visais lygmenimis – nuo valstybės iki savivaldybių ir bendruomenių. Priemonių tikrai esama, reikia tik jomis kompleksiškai naudotis,“ – sako dr. E. Subata.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"