TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Priklausomybių gydytojai – be pinigų, pacientai – užribyje

2013 06 07 6:00
Vilniaus priklausomybės ligų centras Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) darbuotojai ir ligoniai tapo sostinės savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nesutarimų dėl finansavimo įkaitais - centro darbuotojai du mėnesius dirbo be atlygio, o pacientų skaičius gerokai apribotas iki šiol. Politikai šią įstaigą stumdė tarsi karštą bulvę: vieniems jos jau nebereikia, kitiems – dar nereikia.

Vilniaus savivaldybė vietoj 5,5 mln. litų, kaip paprastai, VPLC šiemet skyrė išlaikymą tik pirmajam metų ketvirčiui, iš viso 1,5 mln. litų. Tad jau balandį šią įstaigą ištiko finansinė sausra. Dar praėjusią savaitę VPLC darbuotojai nežinojo, kada jie gaus už du mėnesius neišmokėtus atlyginimus. Per tą laikotarpį keletas specialistų jau paliko darbą šiame centre, kai kurie ketino tai padaryti. "Ypač skaudu, kai išeina jauni, rezidentūros studijas baigę gydytojai. Kiekvienas jaunas specialistas mums labai brangus", – apgailestavo VPLC direktorius Emilis Subata.

"Mūsų nuotaikos liūdnos, juk reikia gyventi, mokesčius mokėti, yra ir kitų įsipareigojimų", – sakė LŽ pakalbinta VPLC socialinė darbuotoja Irina Petruk. Vos 1100 litų gaunanti moteris vis dėlto neketino palikti savo darbo vietos. Specialistė kantriai laukė uždirbto atlyginimo. "Jeigu visi mūsų darbuotojai išeitų iš darbo, nebeliktų jokio šių paslaugų prieinamumo. Mūsų darbas psichologiškai sunkus, jo rezultatai išryškėja ne iš karto. Tačiau jis labai reikalingas net tik pacientams, bet ir visuomenei. Dėl mūsų pagalbos turintieji priklausomybę neina vogti, nedaro kitų nusikaltimų. Deja, daugelis neįvertina mūsų darbo svarbos, kol pačių arba artimųjų neužgriūva priklausomybės ligų problemos", – sakė I.Petruk.

VPLC direktorius E.Subata apgailestauja, kad ir pacientai, ir darbuotojai tapo kovos, vykstančios tarp Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės, įkaitais.

Liko be pagalbos

Socialinė darbuotoja teigė, kad dėl nutrūkusio finansavimo apribojus paslaugas centre pasipylė skambučiai. Žmonės klausinėjo, kodėl nepriimami pacientai, darbuotojams teko aiškinti, kad tam nėra galimybių. Pasak VPLC direktoriaus E.Subatos, teko labai apriboti pacientų guldymą į valstybės apmokamas paslaugas teikiančius stacionaro skyrius. Pavyzdžiui, gerokai apribotas abstinencijos gydymas, kuriuo siekiama nutraukti alkoholio ar narkotikų vartojimą. Viename VPLC skyrių beliko ketvirtadalis pacientų, iš 30 lovų užimtos vos 8.

Taip pat nutrauktas naujų asmenų priėmimas į gydymo metadonu programą, jie nebeįrašomi į laukiančiųjų eilę. "Užuot ėję į taborą, žmonės norėtų gydytis pas mus, bet šiuo metu negali to daryti", – sakė E. Subata. Tiesa, tebegalima gauti nemokamą ambulatorinį abstinencijos gydymą, taikomą esant lengvesnėms būklėms, ambulatoriškai tebegydomi teismo sprendimu į VPLC siųsti pacientai, tebekonsultuoja psichologai, socialiniai darbuotojai, prieinamos mokamos paslaugos.

Nuskriaustieji

"Mūsų darbdavė - Vilniaus savivaldybė, tačiau ji mūsų nebefinansuoja. Sveikatos apsaugos ministerija gegužės 8-ąją skyrė 1 mln. litų, tačiau dėl biurokratinio mechanizmo tie pinigai dar nepasiekė darbuotojų. Iš jų galėsime sumokėti 3-4 mėnesių atlyginimus. Tačiau ši finansinė injekcija tik laikinai išspręs problemą, tepadės išgyventi iki metų vidurio", – sakė įstaigos vadovas E.Subata, du mėnesius taip pat gyvenęs be algos. Vakardienos žiniomis, šią savaitę pagaliau pervestos algos už balandį, tačiau gegužės pinigų dar nematyti.

Vilniaus priklausomybės ligų centre išsaugota paskutinė viltis.

"Mūsų darbuotojai, sąžiningai atliekantys nelengvą darbą, tapo kovos, vykstančios tarp Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės, įkaitais", – apgailestavo E.Subata.

Mat sostinės merijos vadovai įsitikinę, kad šį priklausomybės ligų centrą turi išlaikyti SAM, finansuojanti keturis kitus Lietuvoje veikiančius priklausomybės ligų centrus - Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje. Visi jie taip pat priklauso šių miestų savivaldybėms, tačiau esą skriaudžiami tik vilniečiai.

Pasak sostinės savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Rimantos Rožanskaitės, merijai išlaikyti VPLC -"per sunki našta". Ji neigė, kad savivaldybė tiesiog kratosi jai nemielų paslaugų. "Tai iš tikrųjų labai sudėtingas ir skaudus klausimas. VPLC teikiamos paslaugos žmonėms labai reikalingos. Jei mums suteiktų finansavimą, gal ir nenorėtume šio centro atiduoti", – teigė R.Rožanskaitė.

Nusprendusi VPLC skirti lėšų tik iki balandžio, sostinės savivaldybė tikėjosi, kad šią naštą vėliau perims SAM. Mat pagal pernai patvirtintą Priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sukūrimo koncepciją numatyta reorganizuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio priklausomybės ligų centrus ir įsteigti Valstybinį priklausomybės ligų centrą su filialais minėtuose miestuose, valstybei perduodant šių centrų turtą. Tačiau pagal SAM planus tai turėtų įvykti ne anksčiau kaip 2014-ųjų sausio 1 dieną.

Vilniaus priklausomybės ligų centro perdavimo ministerijai klausimas vakar buvo teiktas sostinės tarybai, tačiau iki galutinio sprendimo laukė ilgos procedūros.

Trūksta ir kokybės, ir prieinamumo

Vilniaus merija siekia atsikratyti VPLC, o SAM neskuba jo perimti.

E.Subata svarsto, esą būtų geriausia, kad priklausomybės ligų gydymo, reabilitacijos ir prevencijos klausimai kuo greičiau atsidurtų SAM žinioje. "Tai būtų naujas šansas šių ligų gydymo įstaigoms. Į mūsų sritį ilgai nebuvo kreipta dėmesio, ji apleista, atsidūrusi pačioje prioritetų sąrašo apačioje. Įstaigos labai nustekentos, atlyginimai tiesiog juokingi. Pavyzdžiui, gydytojos alga – vos 1400 litų. Tikimės, kad visiems penkiems centrams perėjus SAM žinion, bus galima juos tinkamai reorganizuoti, atlikti funkcijų auditą, o pagalbą pacientams padaryti prieinamesnę ir kokybiškesnę. Priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų asmenims reikalingos paslaugos kol kas tikrai nelengvai prieinamos", – teigė E.Subata.

Šiuo metu Lietuvoje visiškai finansuojamas tik sunkiausių pasekmių – alkoholio ir narkotikų sukeltų psichozių, apsinuodijimo šiomis medžiagomis gydymas. "Labai rimtų komplikacijų gydymas kompensuojamas, bet tęstinės priežiūros nėra. Žmogus 4-5 dienas palaikomas psichiatrijos ligoninėje, grįžta namo ir iš naujo pradeda gerti. Po poros mėnesių jis vėl patenka į psichiatrijos ligoninę. Tam, kad po psichozės ar apsinuodijimo žmogus būtų siunčiamas tęstinio gydymo, pavyzdžiui, į Minesotos programą, pacientų perėmimo nėra. Tikiuosi, kad bus bent suvokta, jog visos priklausomybės ligos yra lėtinės, joms būdingi krizės laikotarpiai bei paūmėjimai, ir joms reikia nuolatinio gydymo. Labai svarbu sudaryti sąlygas pagalbos kreiptis kuo anksčiau, kad žmonės gautų ilgalaikes, tęstines paslaugas", – įsitikinęs E.Subata.

Priklausomybės ligų centrų paslaugos ne vieną sugrąžino nuo bedugnės krašto.

Nėra kur kreiptis

Psichiatras, priklausomybių gydymo specialistas Aurelijus Veryga šių ligų gydymo prieinamumą vertino labai blogai. "Tokių vietų, kur galima gydytis nuo priklausomybės, yra labai nedaug. Kita vertus, žmonėms labai nesmagu eiti pas psichiatrą, o šeimos gydytojai tokių paslaugų neteikia. Didelių miestų gyventojams paprasčiau gauti tokį gydymą, o rajonų - labai sudėtinga", – teigė A.Veryga. Jis priminė, kad kadaise, sumanius kurti psichikos sveikatos centrus poliklinikose, buvo numatyta, jog ten dirbs priklausomybės ligų psichiatrai. Tačiau vėliau liko tik gydytojai psichiatrai bei vaikų ir paauglių psichiatrai, kurie ne itin nori gydyti alkoholikus, narkomanus ar turinčiuosius kitą priklausomybę. "Kadangi jokių kompensuojamųjų vaistų šioms ligoms gydyti niekada nebuvo, o gydytojai tokių pacientų dažniausiai vengia, gal tik keliolikoje iš esamų 102 psichikos sveikatos centrų šiandien įmanoma gauti nemokamą specializuotą pagalbą", – sakė ir E.Subata.

Privačiai teikiamos tokios paslaugos yra tikrai brangios. Pavyzdžiui, abstinencijos gydymas privačiose ligoninėse kainuoja nuo 200 litų už parą, o medicinos įstaigoje reikia išbūti 3-4 dienas. Todėl palaikiai priklausomybės ligų centrai daugeliui lieka vienintele viltimi išbristi iš priklausomybės liūno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"