TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Profesionalumo, gailestingumo ir atsakomybės ištakos

2013 09 14 6:00
Profesorius habil. dr. V.Triponis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė lietuvių mirties priežastis. Žmogaus kraujagyslės – tarsi organizmo veidrodis, kuriame atsispindi jo gyvenimo klaidos. „Arterijos dažniausiai susiaurėja arba užanka rūkantiems ir sergantiems cukriniu diabetu žmonėms“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos klinikos profesorius habil. dr. Vytautas Jonas Triponis.

Ko verta frazė „Sveikata – brangiausias žmogaus turtas“? Kai žiūri į kraujagyslių chirurgijos skyriuose besigydančius ligonius – dar nesenus, tvirtai atrodančius vyrus rateliuose, ima graužti abejonės: „Ar tikrai visi žmonės suvokia, kokia dovana – gyvenimas? Ar žmogus turi teisę elgtis su savo sveikata ir gyvenimu savo nuožiūra, jo beatodairiškai netausoti, pasiduoti abejotiniems malonumams, griaunantiems sveikatos pamatus, o paskui gvieštis aukščiausio lygio medicinos paslaugų? Ar pagrįstos jo pretenzijos į visuomenės solidarumą bei įsitikinimai, jog gydytojai privalo gydyti, gelbėti ir sugrąžinti veltui iššvaistytas jėgas? Juk tiesa ta, kad nemaža dalis tų žmonių nedirba ir nesistengia, gyvena iš pašalpų...“

Lietuviai - paskui blogiausias tendencijas

Medicinos mokslas, šiuolaikinės modernios technologijos gali tikrai labai daug, tačiau netgi ekonomiškai stiprioms valstybėms šios išlaidos tampa pernelyg brangios. Gydytojai kasdien prisiliečia prie pačios šių medicininių ir socialinių problemų esmės. „Medikų misija - padėti žmogui, nesiaiškinant, dėl ko jam blogai. Mums gaila ligonių, sergančių kraujotakos sutrikimais, nes jie labai kenčia, - prof. V. Triponio pozicija – nepajudinama. – Mes gelbstime juos nuo mirties, darome viską, kad sumažintume neįgalumą. Nesakau, kad nematome tikrųjų kraujotakos sutrikimo priežasčių: 80 proc. mūsų pacientų arterijos užanka dėl aterosklerozės. Beveik visi čia besigydantys žmonės yra rūkaliai arba serga cukralige. Jei pacientas nerūko, tai jis dažniausiai serga cukriniu diabetu. Nerūkančių pacientų – vienetai. Nemaža dalis – disocialūs, labai sunkiai suprantantys mūsų aiškinimus, kas su jais vyksta ir kaip mes jiems padėsime, tačiau jie – patys reikliausi ir neretai turintys daugiausia priekaištų. Ypač jeigu juos kas nors „užveda ant kelio“ ir jie pajunta, kad pavykus apkaltinti gydytojus galėtų pasipelnyti. Nėra Lietuvoje statistikos, ar rūkymas plinta, tačiau aišku, jog sparčiai vejamės prasčiausias tendencijas. Tarkime, Ispanijoje apie pusę angiochirurgijos skyrių pacientų yra moterys, pas mus jų taip pat gana sparčiai daugėja, nes daugėja ir rūkančių moterų. Jau nebenuostabu ryte sutikti merginą, traukiančią cigaretę. O tai liudija apie priklausomybę, kurią lengva įgyti, tačiau kurios ne taip paprasta atsikratyti. Kraujagyslių chirurgijos skyriuose daugėja žmonių, sergančių cukralige. 1969–1975 metais tokių sutrikimų buvo 4-5 proc., o šiuo metu – apie 16 procentų. Mokslas tvirtina, kad II tipo diabetas plinta daugiausia dėl nejudrumo. Netaisyklinga mityba čia taip pat turi didelę reikšmę. Daugelis iš mūsų pacientų nesaikingai vartoja alkoholį.

Kur veda skanėstais grįstas kelias

Ką pats žmogus gali nuveikti, kad nesusirgtų? Profesorius sako, kad gydytojai kraujagyslių chirurgai gali pateikti daug pavyzdžių, kai metus rūkyti kraujagyslių liga nustojo progresavusi. „Tai pavyksta valingiems ir sąmoningiems žmonėms, - įsitikinęs profesorius. - Kraujagyslių chirurgų patyrimas rodo, kad besaikis alkoholio vartojimas yra dar viena reikšminga greitai progresuojančios aortos ir periferinių arterijų aterosklerozės priežastis. Būtina dar kartą paneigti mitą, jog alkoholis netgi naudingas kraujagyslėms, atseit jas praplečia ir t. t. Skandinavai alkoholiku laiko žmogų, kuris per dieną išgeria 8 g absoliutaus alkoholio, vadinasi, per savaitę - 150 g, o per mėnesį – 600 g degtinės. Jis neatrodo panašus į alkoholiką, priešingai, gali sudaryti netgi labai kultūringo, respektabilaus piliečio vaizdą, tačiau pagal įvairių psichologinių testų rezultatus akivaizdu, kad toks žmogus neturi kūrybinių galių.“ Smegenims apnuodyti per dieną pakanka 8 g alkoholio. Ar reikia stebėtis, jog pagal inovatyvumą Lietuvai tarp kitų Europos šalių tenka viena iš paskutinių vietų?

O ką kalbėti apie tuos, kurie beveik kasdien neapsieina be „kultūringų pasilinksminimų“, per kuriuos išgeria kur kas didesnes stipraus alkoholinio gėrimo dozes? Jie dažniausiai mažai juda, jų skrandis reikalauja daug ir riebaus maisto. Taigi, alkoholis ir netiesiogiai skatina aterosklerozės procesą.

„Vartojančių daug alkoholio pacientų kraujagyslės praranda elastingumą, tampa kietos, sukalkėjusios. Atkurti tokio žmogaus kraujotaką labai sunku, - sako prof. V.Triponis. – Teko kalbėtis su kolegomis iš JAV, ir jie taip pat sutiko, kad alkoholio poveikis kraujagyslėms - labai aktuali, tačiau dar per menkai ištyrinėta tema.“

Ar gydytojas ir pacientas - išvien prieš ligą?

Plyštančios, disekuojančios aneurizmos, galūnių išemija (skausmai, išopėjimai, gangrenos), gresiantis insultas, embolijos ir tromboembolijos, kraujagyslių sužalojimai, lėtinis venų nepakankamumas, opos, kraujagyslių displazijos – tai ligos, gydomos Kraujagyslių chirurgijos klinikoje. Kasmet atliekama daugiau kaip 1000 operacijų, iš kurių daugiau kaip pusė – rekonstrukcinės, atkuriančios kraujotaką: pilvo aneurizmų rezekcijos, aortos ir klubinių arterijų protezavimo, arterijų šuntavimo ir t. t. „ Kurios nors kūno dalies ar organo kraujotakos sutrikimas nėra lokali problema. Tai – bendra viso organizmo liga. Labai svarbi ligos profilaktika. Manau, kad šioje srityje daug nuveikti galėtų švietimas, žiniasklaida. Prisimenu, kaip prieš keletą dešimtmečių lankydavomės įvairiuose Lietuvos miesteliuose, kaimuose, nemokamai skaitydavome paskaitas, bendraudavome su žmonėmis. Tuomet beveik nepasitaikydavo klausimų apie vaistus. Dabar žmonėms atrodo, kad gyventi galima bet kaip, o susirgus pakaks išgerti „stebuklingą“ piliulę, ir sveikata vėl sugrįš. Tai – blogiausias dalykas, prie kurio daug prisidėjo ir žiniasklaida, beatodairiškai reklamuodama vaistus, o ne propaguodama sveiką gyvenimo būdą, saikingą mitybą, judėjimą. Pagyrimo nenusipelno ir mokykla, nors kūno kultūros pamokos galėtų tapti sveikos gyvensenos pamokomis, - įsitikinęs prof. V.Triponis. - Dabartinis visuomenės ir gydytojų susipriešinimas atspindi tas nepasitvirtinusias viltis - suvokus, jog tabletės nėra stebuklingos, o gydytojai negali sugrąžinti to, ką pats žmogus sugriovė.“

Profesorius su meile prisimena savo veiklos pradžioje gydytus pacientus – inteligentiškus lietuviškojo kaimo žemdirbius, jų pagarbą ir pasitikėjimą gydytoju. Jie rūkydavo, kai kada ir taurelę išlenkdavo, tačiau alkoholikų tarp jų nebuvo. Alkoholis dažniau pakenkdavo amatininkų, kalvių sveikatai. Tik vėliau, pasibaigus aštuntajam dešimtmečiui, kai nebeliko senolių, gimusių XIX - XX amžiaus sandūroje, pacientų mentalitetas ėmė keistis ir keičiasi iki šiol. Deja, ne į gera. Daugėja pacientų, su kuriais medikams sunku susikalbėti...

Mokytojas - Mokinys - Medicina

Gal todėl, kad medicina – viena sunkiausių, tačiau reikalingiausių profesijų, o kelias į jos aukštumas grįstas atkakliu darbu, nuolatiniu tobulėjimu, kuriam nėra pabaigos, ši profesija visais laikais laikoma neeiline, prestižine. Gydytojas, mokytojas, kunigas. Požiūris į šiuos šviesuolius visuomet buvo grįstas pagarba. Ir daugelis visuomet stengėsi ją pateisinti. Pasitraukusių iš medicinos ir pasukusių visai kita kryptimi žmonių – nedaug. Galbūt dėl to, kad šią profesiją jie renkasi iš pašaukimo. Profesorius V.Triponis sako į mediciną ėjęs norėdamas būti panašus į žmones, palikusius jam vaikystėje ir jaunystėje didelį įspūdį. „Utenoje dirbo toks vaistininkas Kuprionis, stebėdavau, kaip jis bendrauja su žmonėmis, geba juos paguosti, padrąsinti, jiems patarti. Į jį žmonės kreipdavosi ne tik su receptais, bet ir dėl konsultacijų. Didelį įspūdį paliko gydytojas pediatras Povilas Lastauskas. Utenoje buvo daug gerų gydytojų, norėjau būti panašus į juos", - pasakoja profesorius.

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, paprastai vadinama Antakalnio klinikomis, ypatinga. Ją galima sulyginti su versme – atidaus, šilto požiūrio į pacientą, tikrojo pašaukimo palytėtų talentingų medikų, kurie, net ir dirbdami kitose šalies gydymo įstaigose, išsaugo čia puoselėtas vertybes, drąsos gelbėti sunkiausius pacientus, kuriems kartais nesuteikia vilties kitos gydymo įstaigos.

Čia - ir daugelio medicinos laimėjimų, garsinančių Lietuvą, pradžia. Didžiausias šios ligoninės kraujagyslių chirurgų nuopelnas, jog ši sritis tapo svarbia Lietuvos medicinos dalimi, išauginusia didelį būrį garsių chirurgų, puikių specialistų, atliekančių pasaulinio lygio operacijas. „Tokią ligoninės dvasią suformavo prof. Pranas Norkūnas, prof. Chackelis Kibarskis, prof. Liubomiras Laucevičius, prof. Algimantas Marcinkevičius ir kiti, kuriuos prisimename su didele pagarba ir kurie yra pavyzdys kelioms gydytojų kartoms, - teigia V.Triponis, džiaugdamasis, kad mediciną renkasi intelektualūs ir aukštos kultūros studentai: - Tiesa, jie kitokie, nei buvome mes. Daug drąsesni. Jeigu žmogus domisi, klausinėja, vadinasi, jis mąsto ir tobulėja. Jie nori dirbti įdomiai, nenori rutinos, standartų. Tai – žavintis dalykas, verčiantis pasitempti ir vyresniuosius, išlaikyti lygį, kad jauniems būtų patrauklu dirbti mūsų klinikoje.“

Moksliniai tyrimai, darbas su studentais įtraukia daugelį mūsų gydytojų, ypč jaunųjų, nesvarbu, ar tikslas apsiginti disertaciją, ar ne. Kiekvienas gydytojas turi mokėti moksliniu metodu apibendrinti savo ar kolektyvo darbą. Daugelyje Europos ligoninių, nebūtinai universitetinių, į darbo sutartį įeina dalyvavimas nors viename moksliniame projekte. Jaunimas gali labai daug nuveikti, svarbu, kad būtų palanki aplinka. Daugelis jaunų gydytojų, pasirinkusių šią ligoninę, lieka, neieškodami lengvesnės arba pelningesnės duonos svetur, pasiryžę tęsti ir puoselėti tai, kas sukurta. Labai svarbu, kad šioje ligoninėje yra išlikęs labai geras tarpusavio supratimas ir noras pagelbėti vienas kitam tiek profesiniu, tiek ir žmogiškuoju požiūriu. Tai vadinama kolegialumu. „Prieš keliolika metų Anglijoje buvo atlikta apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti, kodėl žmonės myli Angliją. Dažniausias atsakymas - todėl, kad per krizių, sukrėtimų, imigrantų antplūdžio metus nepakito žmonių santykiai. Tai – vienas iš tautos tvarumo, išlikimo pamatų. Kad taip lietuviai galėtų atsakyti į panašų klausimą...“ - sako profesorius.

Užs.nr. 2414

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"