TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Proveržį medicinoje lemia ne tik naujausi atradimai

2016 09 08 12:08
pixabay.com nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas 3-ias vaikas ir kas 10-as suaugęs pasaulio gyventojas serga alergija, tačiau kasmet Lietuvoje tik apie 15 000 gyventojų atliekami in vitro alergijų tyrimai.

Nediagnozuotos ir netinkamai gydomos alerginės ligos palaipsniui progresuoja nuo nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, slogos ar niežtinčių akių iki sveikatai pavojingų būklių, pavyzdžiui, astmos.

Biomedicinos mokslų daktarė Asta Miškinienė buvo pirmoji pasirūpinusi, kad laboratoriniai kraujo tyrimai alerginėms ligoms nustatyti būtų prieinami visiems Lietuvos pacientams. Tačiau pastaruoju metu žengtas dar vienas žingsnis siekiant palengvinti alergiškų žmonių gyvenimą.

Lietuvos mokslininkų, medikų bei IT specialistų komanda sukūrė analogų šalyje neturinčią „Allergomedica“ programą, kuri leidžia pacientui pažinti savo alergiją nuotoliniu būdu. Įmonės „Imunodiagnostika“ sukurtoje programoje yra sujungta el. prekybos platforma, naujausios pasaulio in vitro alergijų diagnostikos technologijos bei mokslininkų sukaupta patirtis.

Internetu programą įsigijęs žmogus keliauja į laboratoriją viename iš 12-os Lietuvos miestų priduoti kraujo, o per savaitę gauna el. paštu atsakymą, kurį įvertina ir pakomentuoja gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, bei pateikia savo pirmines įžvalgas ir personalizuotas rekomendacijas.

„Allergomedica“ programos metu kiekvieno kliento mėginys ištiriamas dėl įsijautrinimo 38-iems dažniausiai Lietuvos gyventojams alergijas sukeliantiems alergenams iki molekulinio lygmens. Tik molekulinio tyrimo metu išsiaiškinami individualūs kiekvieno kliento alerginės ligos mechanizmai.

Pasak įmonės „Imunodiagnostika“ vadovės, biomedicinos mokslų daktarės Astos Miškinienės, mediciną į priekį veda ne tik nauji vaistai bei eksperimentai laboratorijose, bet ir efektyvus jau sukurtų technologijų, atradimų panaudojimas, pritaikymas visuomenei.

„Inovatyvus sprendimas – tai ne tik naujų technologijų kūrimas. Tai gebėjimas pastebėti kiekvienos iš naujausių technologijų privalumus ir trūkumus, bei pažvelgti į jas kitu kampu. Šviežias požiūris leidžia sukurti visapusišką problemos sprendimo būdą ir pasiūlyti klientui pilnavertį produktą. Subūrę į komandą mokslininkus ir kitų sričių specialistus, galime vystyti laboratorijose sukurtus unikalius produktus, kurie labiausiai atitinka pacientų poreikius“, – teigė dr. A.Miškinienė.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei naujų produktų komercializavimas išsamiai bus aptartas per kitą savaitę Vilniuje „Verslios Lietuvos“ organizuojamą tarptautinį gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltics 2016“.

Šiandien Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimas nėra gerai išplėtotas. Daugelis mokslininkų idėjų ir išradimų dažnai neapsaugomi patentais arba patentuoti išradimai netampa inovacijomis.

Todėl forume „Life Sciences Baltics 2016“ apie mokslo komercializavimo svarbą kalbės ir savo patirtimi dalinsis Nobelio premiją chemijos srityje pelnęs mokslininkas Dan Shechtman, Kanados Regeneracinės medicinos komercializavimo centrui vadovaujantis Michael H.May, Harvardo medicinos mokyklos dėstytojas ir investuotojas Teo Dagi bei kiti ekspertai iš įvairių pasaulio šalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"