TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Psichiatrė: kaip ištverti žiemą

2014 12 13 6:00
Bloga nuotaika reiškia neigiamų emocijų perteklių. LŽ archyvo nuotrauka

Kasmet, atėjus šaltajam sezonui, kai didžiąją paros dalį būna tamsu, vėl dūsaujame dėl prislėgtos nuotaikos ir nuovargio. Pasak psichiatrės Dianos Meškauskaitės, šiuo metų laiku derėtų pasitelkti daugiau kūrybingumo siekti gerų emocijų, o šviesos ir žvalumo galima pasisemti bent jau per pietų pertrauką pasivaikštant.

"Tai, jog reaguojame į aplink esančius dirgiklius – šaltį, tamsą, kitų žmonių nuotaiką – visiškai natūralu", – pabrėžė psichiatrė. Tik vieni žiemos negandas bando tiesiog iškęsti, o kiti ieško būdų, kaip pasigerinti gyvenimą. D. Meškauskaitė priminė vieno Norvegijos kaimelio, įsikūrusio kalnų slėnyje, pavyzdį. Jo gyventojai visą dieną nematydavo saulės, mat ją užstodavo kalnai. Todėl sumanyta aukštai kalnuose iškelti didžiulius veidrodžius, ir šie į centrinę kaimelio aikštę atspindėjo tekančios saulės šviesą. Žmonės tuo metu rinkdavosi aikštėje, bendraudavo ir pasijusdavo kur kas smagiau.

Pasivaikščiojimo nauda

Žinoma, yra ne vienas būdas gauti daugiau šviesos. D. Meškauskaitė rekomenduotų šaltuoju sezonu atrasti galimybę pabūti tuose kraštuose, kur saulės daugiau. "Labai tikiu šiuo savijautos pagerinimo metodu. Tokios atostogos tikrai padeda atsigauti", – sakė psichiatrė.

Ką galima dar nuveikti? "Bent jau pasistengti per pietų pertrauką išeiti kur nors papietauti ar šiaip pasivaikščioti pusvalandį ar valandą, pabūti gryname ore. Šiltuoju sezonu esame labiau pratę vaikštinėti vakarais, o šaltąjį metą derėtų tai daryti būtent dienos viduryje, kai šviesu. Juk dažnas į darbą (mokyklą) išeiname, kai dar tamsu, o grįžtame, kai jau sutemę. Natūralios šviesos gauname nebent būdami prie lango. Vis dėlto dažnoje darbovietėje yra gana tamsu. Aišku, jei nuotaika labai bloga, žmogus ir prie oro prikibs sakydamas: ko čia eiti į lauką, vis tiek saulės nėra. Tačiau saulės šviesa, nors ir ne tokia intensyvi, sklinda ir pro pilkus debesis. Todėl svarbiausia yra nusiteikti, kad galime save pradžiuginti net ir tokiu nedideliu malonumu kaip pusvalandis ar valanda pasivaikščiojimo lauke. Juk kartu įkvepiame ir gryno oro. Be to, vaikščiojimas, kaip ir apskritai judėjimas, suteikia papildomos naudos. Išėję keliese, drauge ir pabendraujame. Visi šie dalykai gerai veikia", – tikino D. Meškauskaitė.

Kada reikia šviesos terapijos

Norėdami gauti daugiau šviesos namie, netamsinkime langų sunkiomis užuolaidomis. Svarbus ir langų dydis. Dabar jau ir Lietuvoje mėgstama įstatyti didelius langus - Vakarų šalyse tai seniai įprasta.

D. Meškauskaitė pažymėjo, jog pirmiausia verta pasistengti gauti kuo daugiau natūralios šviesos, o tik tada mąstyti apie dirbtinės šviesos terapiją. Mat natūrali šviesa visada veikia geriau. Lempos gali mirguliuoti, nors mūsų akys kartais to ir nefiksuoja. Kai kuriems žmonėms dėl dirbtinės šviesos atsiranda migrena, galvos skausmai ir pan. "Todėl, prisistatę daug lempų, nebūtinai pasijusite labai gerai", – tvirtino psichiatrė.

Specialistės teigimu, dėl šviesos terapijos visada reikia tartis su gydytoju. "Jeigu žmogus nuolat blogai nusiteikęs, prislėgtas, pirmiausia derėtų pabendrauti su psichologu ar psichiatru. Specialistas pasakys, ar tai tik nuotaikos svyravimas, ar jau galima kalbėti apie sezoninę depresiją. Esame labai linkę blogą nuotaiką iš karto pavadinti depresija, nors tai ne tas pats. Sezoninė depresija yra ilgiau trunkantis sutrikimas, kai prislėgta nuotaika išlieka visą sezoną. Užklupus tikrajai depresijai, šviesos terapija tikrai naudinga", – tikino pašnekovė.

Diana Meškauskaitė. / LŽ archyvo nuotrauka

Tokia terapija Lietuvoje taikoma sanatorijose, kai kuriuose psichikos sveikatos centruose. Užsienyje dienos šviesos lempas žmonės įsigyja ir asmeniškai naudoti. Tačiau Lietuvoje tai kol kas menkai paplitę. Šios lempos yra mažesnės, tad norintieji pasiekti efektą, prie jų turėtų ilgiau sėdėti.

"Pačiam įsigijus tokią lempą, su gydytoju vertėtų aptarti, kaip, kada ir kiek ją naudoti. Mat yra speciali šviesos lempų naudojimo metodika, kad terapija turėtų poveikį smegenims. Pavyzdžiui, rytą jų apšviestiems reikia išbūti 45 minutes. Be to, lempa turi būti bent 0,5 metro atstumu nuo žmogaus, kad šviesa kristų į akis", – vardijo D. Meškauskaitė.

Trūksta ne tik šviesos

Gydytoja pabrėžė, kad šviesos terapija yra tik viena nuotaiką ir savijautą gerinančių priemonių, tad jai nereikėtų pernelyg teikti reikšmės. "Bet ši priemonė nepadeda būti fiziškai aktyvesniems. O aš linkusi, kad ir žiemą žmonės būtų kuo aktyvesni, sportuotų, eitų į lauką slidinėti", – teigė D. Meškauskaitė.

Psichiatrė priminė, jog nuotaiką neigiamai veikia ir šaltis. Dėl jo žmonės norom nenorom tampa susigūžę, nejudrūs. "Jeigu labai taupysi, prisukęs radiatorius sėdėsi šaltame kambaryje, tai ir lempas užsidegus vis tiek bus nemalonu. Išėję į lauką netinkamai apsirengę, taip pat kenčiame. Tas kančios pojūtis tikrai neprideda geros savijautos", – atkreipė dėmesį specialistė.

Anot D. Meškauskaitės, jei žmogus jaučiasi pervargęs, pirmiausia turi galvoti ne apie šviesos terapiją, o apie tai, ar paisoma pusiausvyros tarp darbo ir poilsio. Ją praradus, visos pagalbinės priemonės, kad ir kokios jos būtų – lempos ar atpalaiduojanti muzika, – nekompensuoja trūkstamo poilsio. Būtina atsižvelgti į miego poreikį. Tamsiuoju periodu dažnam norisi ilgiau pamiegoti, tad reikia įsiklausyti ir į šį organizmo pageidavimą.

Vengti rutinos

"Pats žmogus geriausiai žino, kas tinkamiausiai atkuria jo vidines galias. Vienam tai bus skambinti pianinu, kitam jėgas grąžins jodinėjimas žirgais, plaukiojimas baseine ar kitos procedūros, tarkim, masažas. Kiekvienas gali rasti būdą pagal savo kišenę. Pavyzdžiui, jei mėgstate skaityti knygas, galbūt geriau tai daryti ne namie, o, sakysim, kavinėje, kartu ir kavos puodelį išgerti. Taip pabūnama kitoje, netradicinėje aplinkoje, tada ir efektas geresnis. Svarbu paieškoti nerutininių atsigavimo būdų, tad derėtų pasitelkti daugiau kūrybingumo. Po darbo žiūrėdami televizorių visavertiškai nepailsime. Darant tai, kas įprasta, kas atliekama beveik automatiškai, "įsikrauti" nepavyksta. Todėl kiekvienas turėtų geriau pažinti save, suvokti, kas jam labiausiai tinka. Bendros formulės nėra – vieniems tinkamesni vieni dalykai, kitiems – kiti. Tačiau principai, taikomi apėmus nuovargiui, naudingi bet kurį sezoną", – vardijo D. Meškauskaitė.

Reikia labiau stengtis

"Bloga nuotaika reiškia neigiamų emocijų perteklių. Taip yra tada, kai žmogus jaučia, kad jam liūdna, kad viskas dirgina, piktina, kad yra pavargęs, kad niekas nedžiugina. Neigiamas emocijas gali atsverti teigiamos. Vasarą tų teigiamų emocijų gauname natūraliai ir daug pastangų nereikia – išėjai, šilta, šviečia saulė, tad ir smagu. Tamsiuoju metų laiku, kai aplinka nesuteikia tiek teigiamų emocijų, reikėtų labiau stengtis jų gauti. Dera aktyviai kurti situacijas, kurios leistų maloniau pasijusti. Vienas jau minėtų būdų – pasiimti atostogų ir išvažiuoti į kelionę. Jei liekame Lietuvoje – dažniau paklausyti muzikos, pasirinkti gerai nuteikiančią knygą, susikurti gražią aplinką", – apibendrino D. Meškauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"