TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Psichiatrijos ligoninių duona - poliklinikoms

Pagalba psichikos problemų turintiems pacientams, kurią iki šiol buvo galima gauti tik specializuotose ligoninėse, vis labiau perkeliama į poliklinikas.

Psichikos sveikatos dienos stacionarai kuriami keturiose didžiosiose Vilniaus poliklinikose. Pirmasis jau nuo praėjusių metų rugsėjo veikia sostinės Šeškinės poliklinikoje. Dar du stacionarai šių metų pradžioje bus atidaryti Antakalnio ir Centro poliklinikose, o kiek vėliau - Karoliniškių poliklinikoje.  

Ambulatorinės paslaugos valstybei kainuoja pigiau negu teikiamos ligoninėse. Be to, žmonės gaus pagalbą netoli savo gyvenamosios vietos, jausis kaip ir kiti pacientai. Specialistai pabrėžia, kad panašūs procesai psichikos sveikatos srityje vyksta visame pasaulyje.

Ištirpsta bendrame sraute

Dienos stacionare teikiamos panašios paslaugos, kaip ir gydantis ligoninėje. Tik pacientai čia nenakvoja, kasdien grįžta namo. Iki šiol tokios paslaugos labiausiai buvo išplėtotos sostinės centre įsikūrusiame Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, kuris dažniau vadinamas "Vasaros" ligonine. Viename atkampiausių sostinės pakraščių - Naujojoje Vilnioje - esančioje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje veikiantis dienos stacionaras dažnam ligoniui yra pernelyg toli.  

"Kurdami psichikos sveikatos dienos stacionarą savo poliklinikoje siekėme, kad mūsų pacientams nebereikėtų ieškoti pagalbos toli nuo gyvenamosios vietos, - aiškino Šeškinės poliklinikos vadovas Jonas Kairys. - Pas mus ateinantys žmonės džiaugiasi, nes jie tarsi ištirpsta bendrame sraute. Ir niekam nelabai svarbu, dėl ko tu lankaisi poliklinikoje. O juk ne vienam, išėjusiam iš Vasaros g. 5, tekdavo dairytis, ar kas nors jo nematė."

Lietuva pirmauja pagal mirties priežastis ne dėl ligos, t. y. pagal paskendusių, nužudytų, žuvusių keliuose ar gatvėse ir nusižudžiusių žmonių skaičių. "Žuvusiųjų avarijose dabar gerokai sumažėjo. O štai mirčių dėl savižudybių 1000 gyventojų tenka dvigubai daugiau negu dėl traumų, patirtų per eismo įvykius. Bet apie tai garsiai nekalbama. Tačiau svarbiausia - po truputį daromi darbai, turintys padėti spręsti problemą. Svarbu, kad prireikus žmogus gautų tinkamą pagalbą", - pabrėžė J.Kairys. 

Papildoma pagalba

15 vietų dienos stacionaras įsikūręs atskirame Šeškinės poliklinikos aukšte. Jam vadovaujanti gydytoja psichiatrė Rasa Jasaitė teigė, jog tiek vietų visiškai užtenka. Pasak medikės, stacionare galima gydytis sergant visomis ligomis, turinčiomis psichiatrinį kodą, tačiau paprastai jame lankosi žmonės dėl lengvesnių sutrikimų - vidutinio sunkumo depresijos.

"Pacientai gauna pagalbą, kuri čia lig šiol nebuvo teikiama. Tai ir audiovizualinė relaksacija, šviesos terapija žmonėms, sergantiesiems depresija tamsos metu, individuali bei grupinė psichoterapija", - vardijo R.Jasaitė. 

Tiesa, gydytoja abejojo, ar kuriant dienos stacionarus sutaupoma. "Pacientų ligoninėse turbūt nesumažėjo. Tačiau pas mus ateina papildomai žmonių, kreipiasi tie, kurie nenori važiuoti į ligoninę. Be to, jiems čia patogiau, arčiau namų", - kalbėjo R.Jasaitė.                 

Yra įvairių būdų

Sostinės Centro poliklinikoje psichikos sveikatos dienos stacionarą planuojama atidaryti vasarį. "Svarbu, kad norint gauti gydymą nebereikės vykti į specializuotą ligoninę", - sakė įstaigos direktorius Kęstutis Štaras. 

Gydymosi poliklinikoje variantų gali būti įvairių. "Viena, kai pacientas dėl savo problemų kreipiasi į psichiatrą. Tada šis pasiūlo aktyvesnį gydymąsi dienos stacionare, o jei ir tai nepadeda, siunčia žmogų į ligoninę. Kita, kai asmuo dėl ūmios ligos jau buvo gydomas ligoninėje. Išleistas iš jos pacientas savaitę kitą lankosi poliklinikos dienos stacionare, paskui eina pas savo psichiatrą ir galų gale integruojamas į bendruomenę. Pasitaiko atvejų, kai vartojantys narkotines medžiagas ar alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės patenka į ligoninių toksikologijos skyrius. Iš reanimacijos išleistiems tokiems asmenims dienos stacionare kasdien lašinamos lašinės, vėliau jie gydomi priklausomybių centre ar kur kitur. Taigi variantų yra tikrai nemažai, bet gal dar trūksta patirties, kaip ta schema turėtų veikti", - svarstė K.Štaras.

Direktorius mano, kad poliklinikose atsiradus psichikos sveikatos dienos stacionarams ligoninės gali šiek tiek "nukraujuoti", nes ten bus gydoma mažiau pacientų. Tačiau jose ir toliau vyraus pagalba ligoniams, kuriems reikalingas gydymas visą parą.

Nori į poliklinikas

K.Štaras prisiminė laikus, kai pagalbą žmonėms, ištiktiems psichikos bėdų, teikė tik Vasaros gatvėje ir Naujojoje Vilnioje esančios gydymo įstaigos. Regis, 1998-aisiais, kai buvo priimtas sprendimas kurti psichikos sveikatos centrus poliklinikose, kilo didžiulis pasipriešinimas: kaip čia dabar psichikos ligoniai vaikščios drauge su visais! "Bet juk ir tada, kai dar nesirgo, jie vaikščiojo kartu su visais. Šie žmonės yra mūsų visuomenės dalis ir kaip nors ypatingai išskirti jų negalima", - pažymėjo Centro poliklinikos vadovas.

K.Štaro žodžiais, psichikos problemų turintys asmenys nori gauti paslaugas savo poliklinikose. Tai rodo ir poliklinikos informacinės sistemos duomenys. Iš jų matyti, kad pas psichiatrą galima patekti užsirašius prieš dvi ar tris dienas. 

"Visi baiminasi reorganizacijos. Bet pažiūrėkime, kaip tvarkomasi, tarkime, Italijoje. Ten veikia didžiuliai ambulatoriniai psichikos sveikatos centrai, turintys ir dienos stacionarą. Taip pat yra specializuota ligoninė paūmėjimams gydyti. O Lietuvoje iki šiol buvo taip: jei tik kas, guldoma į ligoninę - ir ūmios būklės apimtus, ir tik pradinės ligos stadijos pacientus. Visi būdavo sukišami į vieną palatą, - lygino pašnekovas. - Dienos stacionarų naudą įžvelgiu ir dėl lėšų taupymo (neteikiamos nakvynės paslaugos), taip pat dėl to, kad žmogus neišplėšiamas iš bendruomenės. Jis kaskart grįžta į šeimą, o rytą vėl ateina." 

Anot K.Štaro, naujam psichikos sveikatos dienos stacionarui Centro poliklinikoje irgi bus skirtas atskiras plotas. Čia turėtų dirbti visai kiti gydytojai, socialiniai darbuotojai ir psichologai nei pirminiame psichikos sveikatos centre.  

Ir gydys, ir mokys

Sostinės Antakalnio poliklinikoje 13 vietų psichikos sveikatos dienos stacionarą tikimasi atidaryti jau sausį. Jam taip pat yra skirtos atskiros patalpos, įrengti bendravimo su namiškiais, pacientų poilsio, atsipalaidavimo kambariai. Pasak poliklinikos direktoriaus pavaduotojos medicinai Genės Grikevičienės, paslaugos nuo teikiamų ligoninėse skirsis nebent tuo, jog čia nebus maitinimo. 

"Kūrėme šį padalinį todėl, kad yra pacientų, kurie mielai lankytų tokį stacionarą, o dirbantys namiškiai turėtų kur palikti artimuosius. Svarbu tai, jog čia bus teikiamas ne tik medikamentinis gydymas. Žmonės galės išmokti ir visokio užimtumo - tapyti, groti akordeonu, skambinti gitara, naudotis kompiuteriu, virti valgyti, užpildyti mokėjimų už paslaugas knygeles. Šiek tiek atlaisvinsime ligonines. Taigi nuo šiol problemų turintys žmonės galės gydytis ir čia, ir ten", - dėstė G.Grikevičienė.         

Sveikintina tendencija

Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja prof. Danutė Gailienė dienos stacionarų steigimą poliklinikose vertina labai palankiai. "Tai sveikintinas dalykas. Tvirtinu taip vadovaudamasi moderniąja psichikos sveikatos strategija ir savo praktiniu patyrimu. Žmonėms labai svarbu, kad nebereikia vykti į Vasaros gatvę, kad jų artimiesiems nebebūtina keliauti į Naująją Vilnią. Ir jei kokie nors siaurai mąstantys psichiatrai bijo šių pokyčių, tai kaip tik rodo, jog tendencija labai gera", - tikino D.Gailienė. 

Svarbiausia - paslaugų kokybė

Viena pacientė, norėjusi likti neįvardyta, apibendrino: "Svarbiausia, kad dienos stacionare būtų realus užimtumas, kad su ligoniu iš tiesų dirbtų specialistai. Nes kartais tas dienos stacionaras tėra laiko stūmimas - kokie nors užsiėmimai vyksta tik valandą per pusdienį." 

Pasak moters, ligoninėse šiuo metu veikiantys dienos stacionarai turi pliusų ir minusų. Štai viename duoda ir pusryčius, ir pietus, nereikia mokėti už vaistus, tačiau trūksta užimtumo ir reikia labai toli važiuoti. Kitur esama daugiau veiklos, kvalifikuotos specialistų pagalbos, bet tenka susimokėti už vaistus, tik kartą maitinama. Užtat ši įstaiga įsikūrusi miesto centre.     

"Psichologinis dalykas, ar vykti į ligoninę, ar į polikliniką, man nėra toks svarbus. Dabar daug žmonių eina į tas įstaigas. Nors, aišku, jei paslaugos būtų teikiamos arčiau namų, būtų geriau", - kalbėjo LŽ pašnekovė.  

Tradicinių ligoninių mažėja

Sveikatos apsaugos ministro patarėjo, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (Vasaros g. ligoninės) direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus komentaras:

"Dienos stacionarų kūrimą poliklinikose vertinu labai teigiamai. Tai atitinka ir visos sveikatos apsaugos sistemos koncepciją - kuo daugiau ambulatorinių paslaugų, kuo mažiau stacionarinių. 

Kalbant apie psichinę sveikatą tai ypač svarbu ir dėl specifinio dalyko: ilgiau pabuvę stacionare mūsų pacientai atpranta nuo savo kasdienės aplinkos, jiems tampa sunku grįžti ten, kur laukia tos pačios problemos, sunkumai. Juk ligoninėje žmogus nuo daug ko izoliuotas, taip pat ir nuo elementarių buitinių reikalų. 

Kita vertus, esama rizikos, jog dienos stacionarai perims tik lengvus pacientus, kurie ir taip nepatekdavo į ligonines. Svarbu, kad jie perimtų ir dalį sunkesnių ligonių, sumažintų pacientų srautus į ligonines. Antraip nėra prasmės mokėti už teikiamas naujas paslaugas. 

Sunkesnius pacientus visada lengviau siųsti į ligonines, nei vargti su jais vietoje, - juk tada baiminamasi dėl savižudybės rizikos, kitų dalykų. Juolab jog mokėjimas už sunkesnį ir už lengvesnį ligonį yra vienodas. Kad tikrai galėtų duoti tai, ką duoda ligoninė, dienos stacionarams poliklinikose derėtų turėti pajėgų personalą, įvairių užimtumo, psichoterapijos, kitų procedūrų galimybių. 

Kai prieš 4-5 metus Lietuvoje buvo pristeigta nemažai psichiatrijos skyrių prie bendrojo profilio ligoninių, iš pradžių tai vertinome labai teigiamai. Tačiau po kelerių metų atlikta statistinė analizė parodė, kad sunkių pacientų srautas į specializuotas psichiatrijos ligonines išliko toks pats. Taigi į atidarytus naujus skyrius guldavo tie žmonės, kuriems iš esmės pakakdavo ambulatorinės pagalbos. Todėl atsirado ir tam tikro nusivylimo. 

Vis dėlto tradicinių psichiatrijos ligoninių po truputį mažėja visame pasaulyje. Viena, gydydamiesi su visais pacientais psichikos ligoniai nebesijaučia išskirtiniai blogąja prasme. Kitas dalykas - medicina tampa vis labiau integruota. Sergančiam asmeniui dažnai prireikia ir kitų specialistų konsultacijų, tyrimų, ypač kai siekiama atskirti, ar tai iš tiesų psichikos liga, ar organinis smegenų pakenkimas.   

Pernai ir šiemet Lietuvoje vyko reforma, nemažai psichiatrijos ligoninių buvo integruotos į daugiaprofilines. Kita vertus, niekur pasaulyje taip nėra, kad visai nebeliktų specializuotų ligoninių. Turi būti įvairovė. Šiandien Lietuvoje jau net 70-80 proc. psichikos ligomis sergančių žmonių gydomi bendrojo profilio ligoninėse. Tai net europiniu mastu geras rezultatas. Prieš penkerius metus bendrojo profilio ligoninėse gydyta tik apie 25 proc. šių pacientų. Per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos psichiatrijos ligoninėse lovų sumažėjo apie tris kartus. Svarbiausia, kad pacientai turėtų daugiau galimybių rinktis."  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"