TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Psichikos sutrikimai sąlygoja neįgalumą

REKLAMA  •  2013 10 10 9:31
Alma Monkauskaitė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

1992 m. Pasaulio psichikos sveikatos federacija pasiūlė ir nuo tada kasmet spalio 10-ąją yra minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. 2001 m. šventę patvirtino Generalinė asamblėja. Ta proga visame pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, kuriais siekiama visuomenei suteikti kuo daugiau žinių bei įtraukti ją į diskusijas psichikos sveikatos klausimais.

Psichikos sveikata – emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Deja, pasigirti puikia psichikos sveikata gali ne kiekvienas. Nėra gerai žinomos psichikos ligas sukeliančios priežastys, tačiau manoma, kad daugiausia įtakos joms atsirasti turi paveldimumas, nuolatinis stresas, nedarbas, skurdas, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis, fizinė negalia. Mažiau galimybių susirgti psichikos liga turi asmenys, gyvenantys sveikai, besilaikantys tinkamo darbo ir poilsio ritmo, psichohigienos, sveikai valgantys, neturintys žalingų įpročių.

Psichikos sveikatos problemos kelią susirūpinimą ir Europoje, ir Lietuvoje. Psichikos sutrikimai sudaro vieną didžiausių lėtinių ligų grupių, kuri sąlygoja neįgalumą. Pirmoji vieta čia tenka depresijai (13,7 proc.), antroji – alkoholio sąlygotiems sutrikimams.

Daugybės įvairių tyrimų duomenimis, Europos Sąjungos šalyse bei Islandijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje 27 proc. (33,2 proc. moterų ir 21,7 proc. vyrų) visų suaugusių žmonių turėjo bent vieną sunkesnį ar lengvesnį psichikos sutrikimą per praėjusius metus. Iš jų 18 proc. turėjo 2, o 14 proc. - 3 ir daugiau sutrikimų. Europoje 5,6 proc. vyrų ir 1,3 proc. moterų turi problemų dėl priklausomybių. Tarp vyresnio amžiaus žmonių daugėja demensijos atvejų: 5 proc. vyresnių kaip 65 m. ir 20 proc. vyresnių kaip 80 m. Vis daugiau žmonių suserga depresija; šia liga moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 100000 gyventojų 2008 m. užregistruoti 5576 nauji psichikos sutrikimų atvejai, 2009 m. – 6495, 2010 m. – 6613, 2011m. – 6996, 2012 m. – 6748 atvejai.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pirminio lygio psichikos sveikatos priežiūros įstaigose gydosi beveik 164 tūkstančiai asmenų (apie 5,5 proc. visų Lietuvos gyventojų). Iš jų apie 103,5 tūkstančiai (3,5 proc.) dėl psichikos sutrikimų, 61,2 tūkstančiai (2 proc.) dėl priklausomybės ligų, 55,5 tūkstančiai dėl priklausomybės alkoholiui ir beveik 6 tūkstančiai dėl priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms.

Lietuvoje pagalbą teikia 107 psichikos sveikatos centrai. Juose yra užimti 164,77 psichiatrų, 34,43 vaikų psichiatrų, 98,44 psichologų etatai. Šių specialistų krūviai nemaži. Vienas gydytojas psichiatras aptarnauja 20000 gyventojų, psichologas – tiek pat (iki šių metų gegužės mėn. – 40000).

Vaizdas mūsų krašte ne koks: sergančiųjų daugėja, o jiems padedančių – ne.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2007 m. patvirtinta „Psichikos sveikatos strategija“, kurios vienu iš principų yra „Psichikos sveikatos stiprinimas ir psichikos sutrikimų prevencija kaip prioritetinė sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos strategijų įgyvendinimo dalis“. Deja, šie žodžiai ir realybė skiriasi.

Daug kalbama apie principą sveikata visose politikose, bet jau metas prabilti ir apie kitą principą – psichikos sveikata visose politikose. Juk žmogaus sveikatai įtakos turi ne tik namų aplinka, bet ir darbo sąlygos, ir laisvalaikis.

Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1000 žmonių. Dauguma tai padaro būdami neblaivūs. Apskritai pagal alkoholio suvartojimą Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungoje. Girtavimas ir alkoholizmas išlieka viena skaudžiausių Lietuvos problemų.

Kalbant apie sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją reikia pasakyti, kad Europos Sąjungoje vienam gyventojui tenkamų lėšų suma šioms problemoms spręsti svyruoja nuo 6,80 eurų Lietuvoje iki 166 eurų Olandijoje. O skirtumas tarp valstybių, skiriančių daugiausiai ir mažiausiai lėšų vienam gyventojui, yra 25 kartai.

Mūsų karta pergyveno ir blogesnių laikų, tačiau anksčiau savižudybių, ligų buvo mažiau. Peršasi mintis, kad padarėme ne viską, kas nuo mūsų priklauso. Politikai strategiją patvirtino, bet ji yra nevykdoma. Psichikos sveikatos centrai veikia, bet ne visuose jų pakanka gydytojų.

Metas pradėti galvoti apie tai, kad visuomenės psichikos sveikata priklauso nuo mūsų visų ir įgyvendinti principą „psichikos sveikata visose politikose“. Padarykime kiekvienas viską, ką galime, kad mes patys ir mūsų artimieji gyventų darnoje su savimi, kad darbovietėse nebūtų priekabiavimo, kad būtų gerbiami pagyvenę žmonės, kad būtų mylimas kiekvienas vaikas. Dėmesio, atjautos, pagarbos kiekvienam žmogui reikia ne tik spalio 10-ąją, bet ir kiekvieną dieną.

Autorė yra Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narė.

Užsakymo Nr. V-3432

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"