TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Psichikos sveikatą – į visas politikos sritis

2015 05 23 6:00
Konferencijoje pranešimus skaitė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė (kairėje) ir šio centro specialistė, projektų koordinatorė Jurgita Sajevičienė. Aistės Masionytės nuotrauka

Europos Sąjungoje (ES) siekiama, kad priimant bet kurios srities įvairaus lygio politinius sprendimus būtų atsižvelgiama ir į galimą jų poveikį psichikos sveikatai. Šia tema kalbėta Helsinkyje gegužės 11-12 dienomis surengtoje konferencijoje „Psichikos sveikata visose politikos srityse“.

Pasaulio sveikatos organizacija psichikos sveikatą apibrėžia kaip gerovės būseną, o jos būklei didelę įtaką daro daugelis aplinkybių. Kaskart aiškiau suvokiama, jog „psichinis kapitalas“ lemia individų, bendrovių ir visuomenės klestėjimą. Kita vertus, dėl daugybės stresą keliančių veiksnių psichikos sveikata tapo labiau pažeidžiama. Tarkim, vien dėl mažėjančio darbo karjeros stabilumo būtinas tam tikras psichikos atsparumas, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių.

ES valstybių narių situacija psichikos sveikatos srityje labai skiriasi. Suomija tarp jų – pripažinta lyderė. Ši sritis čia yra vienas sveikatos politikos prioritetų, ne veltui būtent Suomijos sostinėje Helsinkyje surengta konferencija. Ją bendrai organizavo Suomijos socialinių reikalų ir sveikatos ministerija, Suomijos psichikos sveikatos asociacija bei ES Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (CHAFEA) Sveikatos skyrius.

    Vienas – ne karys

    Kaip pabrėžė ES Bendrų veiksmų psichikos sveikatai ir gerovei programos vadovas, Lisabonos universiteto profesorius Jose Miguelis Caldas de Almeida, didžiausia dabarties problema – kaip kuo greičiau įgyvendinti priemones, skirtas psichikos sveikatai gerinti.

    Šiuo metu bendrų ES veiksmų plano tikslas - skatinti psichikos sveikatą darbo vietose bei mokyklose, vykdyti depresijos ir savižudybių prevenciją, įgyvendinti e. sveikatos priemones, bendruomenėse teikti pagalbą sunkių psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms, taip pat psichikos sveikatą integruoti į visas politikos sritis.

    „Pirmiausia, labai svarbu veikti, o tada – bendradarbiauti. Kai nebendradarbiaujame, liekame vieniši, negalime nieko rimto padaryti“, – pabrėžė prof. J. M. C. de Almeida. Jam pritarė Suomijos psichikos sveikatos asociacijos vykdomoji direktorė Marita Ruohonen. „Laikai, kai vienas žmogus galėjo ką nors nuveikti – jau praeitis“, – teigė ji.

    Psichikos sveikatos gerinimas neturi būti vien sveikatos institucijų priedermė. Juk dauguma psichikos sutrikimo rizikos veiksnių (neturtas ir socialinė bei ekonominė nelygybė, smurtas ir patyčios, menkas išsilavinimas ir nedarbas, socialinė izoliacija ir pan.) atsiranda ne sveikatos priežiūros, o švietimo, socialinės apsaugos, darbo, teisingumo institucijų veiklos srityse. Tad reikia sutelkti dėmesį ir į sąlygas, kuriomis žmogus gimsta, auga, mokosi, dirba ir sensta. Šias ES politikos nuostatas ir nusako terminas „psichikos sveikata visose politikos srityse“. Labai svarbu, kad skirtingų sričių institucijos bendradarbiautų, o šį procesą koordinuotų nuolatinės struktūros.

    Pirmieji žingsniai

    Tam tikro bendradarbiavimo užuomazgų galima aptikti ir Lietuvoje. Kalbėdama konferencijoje Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė pabrėžė, jog prieš porą mėnesių Lietuvoje pradėjo veikti tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Šveitimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijų viceministrų. Šiuo metu sprendžiamas vaikų socializacijos institucijų pertvarkos klausimas. Minėtoji grupė nagrinės su vaikais susijusias problemas - nuo jų motinų nėštumo iki pat vaikų pilnametystės (neįgaliesiems – iki 21 metų). Be to, ketinama įsteigti tarpinstitucinio koordinatoriaus pareigybę savivaldybėse.

    Ekonominė nauda

    Lietuvoje beveik nekalbama apie psichikos sveikatos problemų prevenciją darbo vietose, tačiau, kaip jau minėta, ES mastu - tai vienas pagrindinių siekių. Mat dėl pablogėjusios darbuotojų psichikos sveikatos patiriama didelių išlaidų (laikinas nedarbingumas, nedarbas, ankstyvas išėjimas į pensiją ir kt.), gerokai sumažėja produktyvumas. Ne tik darbdavius, bet ir politikus sunku įtikinti skirti daugiau dėmesio bei lėšų psichikos sveikatai. Todėl šiam tikslui tenka pasitelkti ekonominius skaičiavimus. Londono universiteto koledžo profesoriaus Jonathano Campiono teigimu, taikant įvairias priemones visuomenės psichikos sveikatai pagerinti galima nemažai sutaupyti, ir netgi – per trumpą laiką.

    Pavyzdžiui, psichikos sveikatos skatinimo darbo vietose programos sutaupo po 9 eurus per metus už kiekvieną šioms programoms išleistą eurą. Ankstyva depresijos darbe diagnostika ir jos gydymas teikiant psichologines paslaugas sutaupo po 5 eurus už kiekvieną išleistą eurą.

    Elgesio sutrikimų prevencija per mokyklines socialinių ir emocinių mokymų programas sutaupo net po 84 eurus už kiekvieną išleistą eurą. Mokyklose vykdomos patyčių prevencijos programos sutaupo po 14 eurų už kiekvieną išleistą eurą. Vaikystėje patyčias patyrę žmonės turi didesnę psichikos sveikatos problemų riziką būdami jau suaugę. Todėl iš prevencinių priemonių laimi ir užimtumo sektorius.

    Ekspertai sutaria, jog intervencijas, skirtas psichikos sveikatai pagerinti, dera pradėti kuo anksčiau, net motinų nėštumo laikotarpiu. Rizikos veiksniai turi būti mažinami per visą žmogaus gyvenimą.

    Baltijos paradoksas

    Įgyvendinant bendrus ES veiksmus psichikos sveikatos srityje vykdomas ne vienas projektas. Be to, šiuo metu ruošiamas bendras veiksmų planas ir rekomendacijos ES šalims narėms. Joms labai svarbu keistis ir jau esamais geros praktikos pavyzdžiais. Vienas tokių – Estijos patirtis savižudybių prevencijos srityje. Apie sėkmę lėmusias priežastis Helsinkio konferencijoje kalbėjo prof. Merike Sisask iš privataus Talino psichikos sveikatos ir suicidologijos instituto. M. Sisask pažymėjo, jog po Sovietų Sąjungos žlugimo Estija, Latvija ir Lietuva užėmė panašias pozicijas – savižudybių lygis buvo aukštas. Tačiau laikui bėgant savižudybių Estijoje bei Latvijoje nuolat mažėjo, o Lietuvoje išliko daug. M. Sisask pavartojo terminą „Baltijos savižudybių paradoksas“. Jos nuomone, nors Lietuva turi oficialiai patvirtintą savižudybių prevencijos programą, realiai ji mažai nuveikė. Tuo metu Estija, neturėdama oficialiai patvirtintos programos, padarė daug.

    O. Davidonienė pripažino, jog Lietuvoje parengiamos geros prevencijos programos, bet neskiriama pinigų joms įgyvendinti. Dabar parengta nauja savižudybių prevencijos programa, tačiau prevencijai skiriamos lėšos net 25 kartus (!) mažesnės nei Olandijoje.

    ES požiūriu, Lietuva turi gerokai pasitempti psichikos sveikatos srityje. Prastą situaciją patvirtina savižudybių, patyčių, darbe patiriamo streso rodikliai, daug problemų ir visuomenės psichikos sveikatos srityje.

    DALINKIS:
    0
    0
    SPAUSDINTI
    ŠEIMA IR SVEIKATA
    Rubrikos: Informacija:
    AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
    Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
    KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
    KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
    Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
    SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
    Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"