TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Psichologas O.Lapinas: "Studijuojant būtinas balansas"

2013 04 04 11:49
Olegas Lapinas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ko gero ne vienas studentas pastebėjo, kad pavasarį susikaupti ir palinkti prie konspektų yra ganėtinai sunku. Šilti orai viliote vilioja palikti auditoriją ir mėgautis gamta ar laisvalaikio pramogomis. Tačiau psichologas Olegas Lapinas perspėja, kad per didelis atsipalaidavimas gali kenkti ne tik studijų procesui, bet ir studento psichologinei būsenai.

- Kodėl studentams pavasarį sunkiau susikaupti, nesinori lankyti paskaitų, sudėtinga prisiversti ruoštis egzaminams?

- Tokia būsena yra suprantama. Saulė yra smegenų stimuliatorius, ji tarsi atblokuoja mūsų gyvybingumą. Sustiprėja visi poreikiai, emocijos ir t.t. Todėl normalu, kad ypač jauniems žmonėms sunku tramdyti save, susikaupti, kai yra alternatyva – galima pramogauti, leisti laiką kitaip, ne mokantis. Tai pastebima tiek iki sesijos, tiek ir sesijos metu.

- Ar visus vienodai veikia pasavariškas oras?

- Nors saulės, orų pokyčius daugiau ar mažiau jaučiame visi, jie mus valdo skirtingai. Jei studentas yra karjeristo tipo žmogus, tokia asmenybė turi stiprią vidinę motyvaciją, kuri nugali pavasario pagundas ir jis prisiverčia mokytis be didesnių sunkumų.

- Kaip į pokyčius reaguoja mažiau pareigingi studentai?

- Tie studentai, kurie yra mažiau pareigingi ar nėra karjeristai, dažnai pasiduoda sezono vilionėms. Vietoj paskaitų jie renkasi pramogas, klubus. Dažnas studentas nevengia alkoholio. Tai sukelia įvairių problemų. Visų pirma, studentai, nesimokę semestro metu, patiria didelį stresą, kylą baimės dėl egzaminų ir t.t. Atsiranda ir kitų psichologinių problemų – kylą nusiminimas, nepasitenkinimas savimi, kaltės jausmas. Taip pat dažnai gailima prarasto, iššvaistyto laiko, per kurį nieko gero nepavyko nuveikti.

- Ar tai reiškia, kad su šia problema gali susidoroti tik karjeristai?

- Manau, studijuojant geriausia siekti balanso. Vien tik apie karjerą galvoti irgi nėra gerai, nes tokie žmonės mano, kad psichologiškai pailsės po studijų. Tačiau taip nebūna, nes atsiranda naujų įsipareigojimų: šeima, paskolos, darbas nebeleis atsipalaiduoti.

Savo ruožtu per didelis atsipalaidavimas gali privesti ne tik prie nebaigtų studijų, bet ir prie rimtų psichologinių problemų. Taigi išvada viena – reikia balanso. Studijuojant svarbu stropumas, tačiau nereikia užmiršti ir laisvalaikio, pramogų. Studentas turi būti kažkiek nerūpestingas, nes toks gyvenimo etapas.

- Kaip studentams susikurti kokybišką laisvalaikį?

- Mūsų studentų tarpe vis dar trūksta tos pereinamos grandies tarp karjeristų ir vien pramogaujančio jaunimo. Tarkim JAV nuolat matome studento, kuris stropiai mokosi, tačiau tuo pačiu metu dalyvauja universiteto sporto komandoje, įvaizdį. Pas mus tai pasitaiko retai, nes dauguma studentų pramogas supranta kaip vakarėlius, klubus, svaiginimąsi. Tai nėra gerai. Tačiau malonu stebėti, kad atrandamas ir kitoks laisvalaikis – populiarėja savanoriška veikla ir kt. Taigi abiems studentų tipams patarčiau negyventi vienpusiškai, realizuoti save įvairiose srityse.

- Ar studentų problemos atspindi visuomenės situaciją?

- Dabartiniai studentai jau skiriasi nuo tų, kurie studijavo anksčiau. Dabar yra daug galimybių pamatyti pasaulio, pažiūrėti, ką gero galima pritaikyti iš kitų šalių patirties, kokiems pavojams būtina atsispirti.

Be abejo, didelis pavojus pasiduoti įvairioms pagundoms visada išlieka. Tuo labiau, kad dauguma studentų nesugeba subalansuotai priimti tos laisvės, kurią gavo išvykę studijuoti ir savarankiškai gyventi. Taip yra tiek Vakaruose, tiek pas mus. Lietuvoje, kaip ir minėjau, dar nemaža problema yra kokybiškas laisvalaikio leidimas, supratimas apie jį. Vis dar vyrauja alkoholio kultas visuomenėje bei studentų tarpe. Taip pat pavojų kelia ir narkotikai. Vis dėlto situacija keičiasi ir studentai vis labiau sąmoningėja.

- Ar studentiškų laikų požiūris išlieka ir pabaigus studijas?

- Jei studentas mėgdavo praleidinėti paskaitas, rinkdavosi pramogas, gamtą vietoj auditorijos ir konspektų, gali būti, kad ir pabaigus studijas bei įsidarbinus norės gyventi panašiai. Čia iškyla ir kita problema – tik pusė jaunų specialistų teigia, kad dirba mėgstamą darbą.

Tai reiškia, kad dirbant ne itin mėgstamą darbą, dar pridėjus polinkį rinktis ne tai, kas reikalingas, o kas malonu, gali kilti nemažai problemų. Vis dėlto, dirbančiųjų situacija kiek kita. Net tokio tipo žmogus, kuris studijų metais nebūdavo itin stropus, darbą vertina kitaip, nes jis iš darbo gyvena. O studijos yra ne tiek įpareigojantis dalykas. Be to, dabartiniai darbdaviai tikrai greit atleistų tokius, kurie mieliau žvalgosi pro langą į gamtą, o ne dirba palinkęs prie kompiuterio.

- Jei studentas vis dėlto nesugeba susibalansuoti ir kyla psichologinių problemų, ką tuomet galite patarti?

- Jei iš tikro yra problemų, patarčiau nebijoti kreiptis į psichologus. Dažnai pasitaiko, kad studentai gavę tinkamą psichologinę konsultaciją, pagalbą, sugeba įveikti kilusius sunkumus, sėkmingai baigti studijas. Todėl niekada nereikia užsidaryti savyje. Galima kreiptis ir į įvairias jaunimo linijas, teikiančias psichologines konsultacijas, į poliklinikose dirbančius specialistus.

"Šiaulių universiteto" laikraščio informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"