TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Psichologinės atakos irgi smurtas

2014 09 06 6:00
Labai svarbu nustatyti ribas. Jeigu šaukdamas, daužydamas duris žmogus pasieks tikslą, jis ir toliau taip elgsis. femside.com nuotrauka

Jūratės Upskutės-Šeporaitienės specialybė – fizinės agresijos valdymo instruktorė. Specialistė pasakojo, kaip užkirsti kelią agresijai, kol ji dar netapo smurtu.

J. Upskutė-Šeporaitienė pabrėžė, kad pirmiausia reikia suvokti, koks elgesys yra sveikas. O toks jis tuomet, kai siekiant savo tikslų išlaikoma pagarba asmeniui ir aplinkai. Kai ši pagarba prarandama, jau reiškiasi agresyvumas. Pradinį jo lygį rodo sujaudintas elgesys, kuriam būdingas susierzinimas ir įtampa. Pavyzdžiui, dėl ko nors susinervinęs žmogus negali atiduoti darbui visų jėgų, todėl dalį savo pareigų užkrauna kolegoms, o tai jau nepagarbu jų atžvilgiu.

Antrasis agresijos lygis – gąsdinantis, žeminantis elgesys, pasireiškiantis žodžiais ar veiksmais. Tik čia dar nesikėsinama į kitą asmenį. Tačiau svaidomasi priešiškais komentarais, pašaipomis, grasinama materialinei gerovei, šeimos nariams, trankomos durys, kviečiama į kovą ir kt.

Trečiasis lygis – fizinis smurtinis elgesys, tiesiogiai nukreiptas į aplinkos naikinimą (pavyzdžiui, svetimos nuosavybės gadinimą) arba pasireiškiantis siekiu sužaloti kitą žmogų. Čia jau dažnai prireikia profesionalų, mokančių sutramdyti agresorių, įsikišimo.

“Deja, mes labai dažnai taikstomės su agresyviu elgesiu. Paklausus, koks yra šis elgesys, dauguma atsako – tada, kai bėga kraujas. Apie psichologinį smurtą nė nesusimąstoma. Juk jei nepatenkinti klientai kasdien grasina darbuotojui ką nors padegti ar sudaužyti – tai irgi smurtas”, – pažymėjo specialistė.

Jos nuomone, kiekviena įstaiga turėtų pasikabinti ženklą, kuris reikštų "agresijai – ne". Šis ženklas rodytų, kad smurtas netoleruojamas nei tarpusavio santykiuose, nei bendraujant su klientais, o kelias agresijai užkertamas iš karto. Žinoma, pretenzijas galima reikšti, bet ginčus dera spręsti su pagarba vienas kitam, bendraujant. Kumščiai ir šaukimas – netoleruotini.

Neatsiranda iš niekur

Pasak J. Upskutės-Šeporaitienės, pagrindinės agresyvaus elgesio priežastys yra baimė ir bejėgiškumas. Pavyzdžiui, jei prie gydytojo kabineto stovintis žmogus baiminasi diagnozės, jau vien dėlto jis gali elgtis neadekvačiai.

Agresyvų elgesį provokuoja ir grėsmė savivertei. Tarkime, kai darbuotojas menkinamas klientų akivaizdoje. Tokį elgesį gali sukelti ir pavojus asmens vertybinėms nuostatoms, pagrindiniams dalykams, kuriais jis tiki.

Žmogus tampa agresyvus ir tuomet, kai nepatenkinami fiziniai poreikiai, – jis alkanas, sušalęs, jaučia skausmą.

J. Upskutė-Šeporaitienė priminė, kad agresyvumas iš niekur nekyla, visada yra priešistorė. Ji gali būti labai trumpa, bet kartais tai lemia ilgai trunkantis nepasitenkinimas nuolatiniu žeminimu.

J. Upskutė-Šeporaitienė/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Svarbiausia – kalbėtis

J. Upskutės-Šeporaitienės teigimu, svarbu mokėti atpažinti piktai nusiteikusį asmenį ir elgtis su juo atidžiai. Reikia suvokti, kad viduje kylanti baimė yra natūrali reakcija į agresyvumą. Kai esame įsitempę, ir patys galime pradėti elgtis neadekvačiai. Tad, įvertinę savo baimės lygį, turime nuspręsti, ar pajėgsime tinkamai sureaguoti. Išgirdus grasinimų reikia numatyti saugų atsitraukimo būdą ir kviesti pagalbą. Siekiant atremti smurtą būtinas komandinis darbas.

Jeigu agresyviai nusiteikęs pranašesnis, pavyzdžiui, fiziškai stipresnis asmuo ar viršininkas, reikia apsispręsti: ar taikstysimės su tokiu elgesiu, ar ilgai jį kęsime ir dėl ko tai darysime. "Patariu netoleruoti agresyvaus vadovo elgesio, o ramiu balsu pasakyti, kaip tuo metu jaučiatės. Labai svarbu išlaikyti kiek įmanoma ramesnį toną ir, pavyzdžiui, paaiškinti: “Kai šaukiate, negaliu susikaupti ir dirbti” arba “Šiuo metu negaliu kalbėtis, nes jūs ant manęs rėkiate, todėl esu įsitempęs.” Kai tai pakartos keletas kolegų, žmogus greičiausiai pasvarstys prieš pakeldamas balsą. Koziriu gali tapti ir žodžiai, kad “mes turime bendrą tikslą, todėl kartu ieškokime būdų, kaip jį pasiekti, šaukimas čia nepadės”, – vardijo specialistė.

Kai kuriems žmonėms savo jausmus patogiau reikšti raštu. “Bet kuriuo atveju pagrindinis sprendimo būdas, siekiant sumažinti agresyvaus elgesio apraiškas, yra bendravimas”, – pabrėžė J. Upskutė-Šeporaitienė.

Informavimas ir alternatyvos

Taikstydamiesi su agresyvumu tik dar labiau jį skatiname. Mažai tikėtina, kad agresyvus žmogus susivoks pats ir pradės elgtis kitaip. Juolab jei aplinka toleruoja tai.

“Jeigu darbinantis būsimas viršininkas perspėja – bus visokių situacijų, aš jus galbūt ir aprėksiu, patarčiau išvis neiti į tokią įmonę. Juk čia elgiamasi nepagarbiai. Darbas tokioje įmonėje kainuos daug sveikatos", – įspėjo J. Upskutė-Šeporaitienė.

Anot jos, riba tarp susijaudinimo ir tos akimirkos, kai imama grasinti, labai trapi. Štai žmogus, atėjęs pas gydytoją laiku ir pamatęs, kad vis tiek teks nežinia kiek laukti, tikrai susinervins. Emocijų nevaldantis asmuo gali pradėti grasinti, ir tik laiko klausimas, kada kils smurtas.

Siekiant agresyvaus elgesio prevencijos, labai svarbu apmokyti personalą tinkamai į jį reaguoti. Rekomenduojama stebėti įstaigų laukimo sales, pasirūpinti nerimaujančiais asmenimis, laiku suteikti informaciją. Puiku, jei poliklinikų monitoriuose parašyta, kiek dar reikės laukti, ar gydytojo kabinetas užimtas, – tai padeda sumažinti laukiant kilusias emocijas.

"Atkreipus dėmesį į susijaudinusį žmogų, reikia pagarbiai pasiteirauti, kas jam yra, duoti kuo aiškesnes instrukcijas. Laiku suteikus informaciją, paaiškinus, atsiprašius, jis visai kitaip reaguos. Bendraujant ir siūlant alternatyvas galima nuveikti tikrai daug”, – tvirtino J. Upskutė-Šeporaitienė.

Jei kas nors šaukia, svarbu išsiaiškinti, ko jis siekia. Tokiu atveju galima siūlyti aptarti reikalą prie puodelio kavos arba spręsti problemą kitoje aplinkoje. Jei žmogus pažįstamas, kartais derėtų atsižvelgti į jo nuotaiką, rasti tinkamesnį laiką. Tada pokalbis bus veiksmingesnis.

Specialistė patikino, kad labai svarbu nustatyti ribas. Jeigu šaukdamas, daužydamas duris žmogus pasieks tikslą, jis ir toliau taip elgsis.

“Į troleibusą įlipus agresyviam keleiviui ir pareikalavus užleisti vietą, ramiu balsu pasakyčiau, kaip jaučiuosi, ir pasitraukčiau. Kartais padeda vien pasakymas: "Mielai jus užleisiu, tik nebūtina rėkti, galima ir paprašyti.” Deja, dauguma mūsų iš baimės pradeda taip pat šaukti ir toliau provokuoja agresyvų elgesį”, – sakė pašnekovė.

Ji pažymėjo, kad agresorius visada išsirinks silpniausią grandį, siekdamas tikslo išnagrinės pažeidžiamiausias vietas. Jeigu esame vieni, be komandos, sutikti su tokio žmogaus reikalavimu yra saugiau. Susiklosčius smurtinei situacijai nereikia laukti, kol kas nors smogs, spjaus, ims tempti už plaukų, būtina skubiai šauktis pagalbos. Vienišas žmogus iš baimės gali priimti netinkamą sprendimą - pavyzdžiui, išprovokuotas pulti pirmas.

Niekada nepamirš

Labai svarbu mokėti nustatyti ribas ir išlaikyti jas bendraujant su agresoriumi. Privalu kovoti už save, o ne tylėti.

“Mums nutikę negeri dalykai niekur nedingsta, kur nors kaupiasi. Jeigu nekreipiame į juos dėmesio, galiausiai visiškai pašlyja sveikata. Arba nukenčia šeima, nes daug blogybių darbe patiriantis žmogus visą šį krūvį perkelia namiškiams", – kalbėjo J. Upskutė-Šeporaitienė.

Specialistė apgailestavo dėl susiklosčiusios tradicijos, kai, pasiskundus klientui, visada kalti lieka darbuotojai. Tuomet įsišaknija jausmas, kad esi niekieno neginamas.

Apie agresijos pasekmes būtina kalbėti. “Žmogus niekada nepamirš agresyvaus atvejo, ypač jei tai buvo grasinimas ar smurtas. Klausimas, ar pavyks su tuo gyventi taip, kaip anksčiau. Jeigu kas nors nutiko darbe, žmogus gali jausti kritikos ir kaltinimų baimę, tada atsiranda bendravimo problemų, nekompetingumas, reiškiasi kaltės ir bejėgiškumo jausmai, nenoras eiti į darbą. Po agresyvaus įvykio ima skaudėti galvą, pakinta širdies darbas, kamuoja miego sutrikimai. Labai svarbu, kad jau pirmą parą po tokio atvejo būtų pasidomėta asmens savijauta, suteikta profesionali psichologinė pagalba”, – pažymėjo specialistė.

Deja, yra nemažai žmonių, kurie teigia, kad agresyvus elgesys jau tapo jų kasdienybe, kad prie to priprato ir nebekreipia dėmesio. “Tada kas nors iš šalies turi pasakyti, jog tai nenormalu. Tik tuomet galima tikėtis pokyčių. Tačiau mes dažnai apsimetame, kad nieko nematome. Labai svarbu nelikti abejingiems, kai vyksta neteisybė. Jeigu visi pradėtų reaguoti, sakyti pastabas, visuomenėje atsirastų kritinė masė žmonių, kurie elgtųsi pagarbiai. Štai po aktyvios socialinės kampanijos mūsų keliuose jau matome daugiau pagarbių vairuotojų. Taigi iš tikrųjų galime daug pakeisti”, – įsitikinusi J. Upskutė-Šeporaitienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"