TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Psichoterapija tarsi karti piliulė

2008 10 28 0:00
G.Bončkutė-Petronienė apie psichoterapijos teikiamas galimybes: nedaug esama laiko ir vietų, kur žmonės susitiktų dėl tiesos.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė savo naujoje knygoje "Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams" remiasi savąja darbo su mokiniais, mokytojais bei tėvais patirtimi ir bando pažvelgti į jų problemas iš sudėtingo žmogaus vidinio pasaulio plotmės.

- Nors psichoterapija - jokia naujiena, tačiau dažno mūsų supratimas apie šio gydymo galimybes tebėra ribotas. Taigi kuo šis gydymo būdas gali padėti tėvams, mokytojams ir mokiniams? Kuo jis skiriasi nuo psichologinės pagalbos?

- Buvo atliktas eksperimentas: žiurkėms ėdant paleidžiama elektros srovė. Išjungus ją, žiurkės neliesdavo maisto ir mirdavo badu. Žmonės dažnai elgiasi kaip tos žiurkės, tad jiems reikia pamatyti realybę iš kito taško, - taip atsivers naujos galimybės. Psichoterapeutas - tai ir kunigas, ir detektyvas kartu. Psichoterapija yra gilesnė ir ilgesnė už psichologinį konsultavimą, dažnai ji net pranoksta lūkesčius. Paaugliams ir jaunimui šis metodas yra labai efektyvus, tačiau mokytojai pas psichoterapeutus ateina rečiau. Įdomu, kad dėl mokinių ir mokytojų tarpusavio santykių įtampos labiausiai nukenčia pedagogų vaikai - jie yra vieni dažniausių psichoterapeutų klientų.

- Knygoje klausiate: "Kodėl pas psichologą, kaip ir pas gydytoją ar kunigą, eiti nesiveržiama, o pirmiausia sunkumais dalijamasi su draugais, šeimos nariais, kolegomis?" Argi tai yra blogai?

- Tai būtų puiku, bet daugelio žmonių artimieji bei draugai jų nesupranta ir neteisingai juos vertina, tad artimiausiu žmogumi tampa psichoterapeutas. Kita vertus, dažnai draugai negali padėti įveikti sudėtingos problemos, kuriai spręsti reikia specialių žinių ir technikos. Psichoterapijos metu klientas labai atsiveria pats, bet gana mažai žino apie psichoterapeutą. Paprastai šiam priskiriamos savybės, kurių turėjo reikšmingi kliento gyvenime žmonės. Pagal tai, kaip jaučiasi šalia savo kliento, specialistas susidaro gan objektyvią nuomonę apie jį. Psichoterapeutas stengiasi žmogų suprasti, o ne jį smerkti ar kritikuoti. Jis priima klientą geriau, nei šis to nusipelnė, ir stengiasi suteikti jam tai, ko jis negavo iš tėvų. Su linkusiu į depresiją žmogumi psichoterapeutas bus geras ir globojantis, su suvaržytu - viską logiškai aptars ir skirs aiškias užduotis, su paranojišku bus labai atviras, o narcizą nuolat pagirs. Kai žmogų kas nors saugo, jis gali laisviau jaustis. Tačiau kad ir kokia didelė būtų parama, kančios savęs keitimo kelyje lieka labai daug. Psichoterapija - tarsi neskanūs vaistai: svarbiausia nuryti, paskui jie ims veikti.

- Pastebite, kad daugelis žmonių įsivaizduoja esą psichologijos specialistai, atseit ką man pasakys, aš ir taip žinau. Ar išties esame geri "patys sau psichologai"?

- Žinoma, puiku, jei porą dienų pamiegoję, kur nors išvažiavę, pasiguodę draugui tampate kaip naujai gimę. Bet operacijos patys sau neatliksite. Dažnai žmonės nežino, kaip įvertinti savo gyvenimą, nes tą jie ne kartą bandė. Jų savianalizė įgauna savęs gailėjimosi, kaltinimo, beprasmių apgailestavimų formą: nebesinori dar kartą visko kapstyti, geriau pabėgti.

- Kokiems žmonėms tinka psichoterapija?

- Daugelis žmonių pas psichologą ateina tik tada, kai juos ima kankinti akivaizdūs simptomai - nemiga, depresija ir kt. Bet kuo vėliau kreipiamasi, tuo sunkiau padėti. Psichoterapija menkai gali padėti, jei žmogus yra psichinis ligonis. Tuomet pirmiausia jį reikia gydyti vaistais. Seno žmogaus būdą pakeisti irgi sunkiau. Bet psichologinis konsultavimas vis tiek yra naudingas ir padedantis, tiesiog tuomet keliami mažesni tikslai.

Prieš pradėdamas psichoterapiją ir spręsdamas, ko galima pasiekti, specialistas turi apgalvoti: ar žmogus norės keistis, kai praeis stresas, ir kiek aplinkiniai prisitaiko prie jo sunkumų? Manau, kad psichoterapija tinka "gana nelaimingiems" žmonėms, kuriems tikrai reikia keisti save, bet "gana sveikiems", kad ištvertų sunkų atradimų kelią.

- Kaip ilgai tenka gydytis?

- Pasaulio ir savęs supratimas atsiranda dar vaikystėje. Deja, mūsų visuomenėje labai mažai padedama žmonėms įvertinti savo pasaulėžiūrą suaugusiojo amžiuje. Todėl lieka daug iracionalių minčių, pavyzdžiui, "tik tada būsiu ko nors vertas, jei daug pasieksiu", "mano laimė priklauso nuo to, kaip mane vertina aplinkiniai". Daugelis žmonių savo problemas kūrė dešimtmečiais, todėl ir išgydomos jos negreit, tai gali tęstis ir keletą metų. Kitaip būna nebent tais atvejais, kai norima gauti informacijos arba pasitarti dėl konkretaus įvykio, sukėlusio laikinų sunkumų, - pavyzdžiui, vagystės, konflikto.


Lietuvių mitai apie psichologus

Gal imsiu priklausyti nuo jo valios?

G.Bončkutė-Petronienė: norinčių užvaldyti žmogų psichologų nesutikau. Bet net ir tokiu atveju žmogus nebūtų bejėgis, jis galėtų tartis su aplinkiniais, kitais psichologais.

Lietuvos psichologai blogi

G.Bončkutė-Petronienė: ne vienas lietuvis užsienyje susidūrė su labai formaliu požiūriu ir labai didelėmis psichoterapijos kainomis, todėl vėl kreipėsi į mūsų psichoterapeutus, kurie tebėra nuoširdūs, bet ir gana profesionalūs.

Su žmogumi reikia bendrauti ne pagal knygas.

G.Bončkutė-Petronienė: mintis teisinga. Todėl tie psichologai, kurie buvo geri studentai, bet netinka šiam darbui pagal emocines savybes, psichoterapeutais paprastai nedirba. Juolab kad organizacijose psichologai gali uždirbti kur kas daugiau.

Lietuva maža, vis tiek kas nors sužinos

G.Bončkutė-Petronienė: tikimybė, kad informacija nutekės kitais kanalais - per plepius pažįstamus ar kaimynus - yra kur kas didesnė.

Psichologai patys turi dar didesnių problemų, ką jie man gali padėti?

G.Bončkutė-Petronienė: iš tiesų į psichologiją dažnai ateinama dėl savų problemų, bet jos neretai mokosi ir tie žmonės, kurie nuo mažens sprendė kitų problemas. Pavyzdžiui, taikė besiskiriančius tėvus, vienas iš jų tėvų sirgo depresija ir t. t. Tai yra gerai - tik toks žmogus, kuris turėjo sunkumų ir juos įveikė, gali atjausti ir suprasti kitą. Be to, manau, kad nors psichologas ir nėra Dievas, problemų jis turi kiek mažiau negu statistinis lietuvis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"