TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

PSO stebi ir rekomenduoja

2015 10 05 6:00
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė. Alinos Ožič nuotrauka

„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono 65 – oji sesija, vykusi Vilniuje – reikšmingas įvykis, galintis pasikartoti nebent po 100 metų, nes tik kas antrus metus sesijos vyksta ne Europos regiono būstinėje Kopenhagoje, o vienoje iš 53 šalių PSO narių,” – sako PSO atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė.

Sesijoje dalyvavo daug įtakingų svečių: Jos Karališkoji Didenybė Danijos princesė Mary, PSO generalinė direktorė dr. Margaret Chan, PSO Europos regiono direktorė dr. Zsuzsanna Jakab, Europos komisaras, atsakingas už sveikatos apsaugą ir maisto saugą Vytenis Povilas Andriukaitis, PSO Europos regiono šalių narių delegacijos, vadovaujamos sveikatos ministrų, įvairių tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Šis susitikimas buvo išskirtinis dar ir tuo, kad jame buvo akcentuojama įvairių sektorių partnerystė darnios plėtros ir visuomenės sveikatos labui, todėl tarp dalyvių buvo ir kai kurių šalių užsienio reikalų, aplinkos, švietimo bei socialinės apsaugos ministrai. Vilniuje priimta keletas svarbių rezoliucijų ir dokumentų, kuriems vieningai pritarė visos šalys narės.

Tarsi duoda garbės žodį

– Kokio pobūdžio ir svarbos yra PSO priimami dokumentai? Dažniausiai girdime: "PSO rekomenduoja". Rekomendacija – tai ne imperatyvas, galima vykdyti, galima – ne? - teiravomės Ingridos Zurlytės.

– Rekomendacijos ar gairės atspindi šalių PSO narių susitarimus, kurie nėra teisiškai įpareigojantys. Dokumentai, kurie yra priimami rezoliucijomis, yra labiau teisiškai įpareigojantys juos įgyvendinti. Yra tik du teisiškai įpareigojantys PSO dokumentai (tarptautinės sutartys): Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės ir Tabako kontrolės pagrindų konvencija, visi kiti dažniausiai vadinami rekomendacijomis. Konvenciją šalys pasirašo ir ratifikuoja Parlamente, kai tą atlieka tam tikras skaičius šalių, dokumentas įsigalioja ir tampa privalomas. Lietuva yra ratifikavusi šias konvencijas, dabar turėtų būti ratifikuotas ir Tabako kontrolės pagrindų konvencijos protokolas dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo.

PSO yra vienintelė specializuota Jungtinių Tautų (JT) agentūra, kuri rūpinasi viso pasaulio gyventojų sveikata: visų kartu ir kiekvieno atskirai, vadovaudamasi naujausiais mokslo įrodymais. Tai autoritetingiausia sveikatos organizacija, kurios rekomendacijomis vadovaujasi šalys narės. Pavyzdžiui, kai per šį susitikimą Lietuva pareiškė prisijungianti prie Europos sveikatos informacijos iniciatyvos, kuri siekia inovatyvių sveikatos informacijos būdų ir naujesnių sveikatos ir gerovės vertinimo rodiklių paieškos, tai – pagarbos vertas žingsnis, dar kartą liudijantis pasiryžimą bendradarbiauti dėl visuomenės sveikatinimo. Juk sveikata – tai ne vien tik gimstamumo, ligų ir mirtingumo statistika. Tai – ir aplinkos švara, maisto kokybė, aktyvaus socialinio gyvenimo ir žmogaus laimės jausmo, bendros gerovės rodikliai, kuriuos sieja gyvenimo kokybė. Nors šalis ir nepasirašo jokio įpareigojančio teisinio dokumento, ji lyg ir duoda garbės žodį, pareiškia politinį pasiryžimą siekti to tikslo. Ir nors tas kelias gali užtrukti, tačiau retai kuri šalis atsisako savo duoto žodžio.

– Žinome, kad mūsų šalis pagal daugelį visuomenės sveikatos parametrų nėra pirmaujanti, priešingai – yra sričių, kur netgi ryškiai atsiliekame... Už ką PSO vertina Lietuvą?

– Akivaizdu, kad mes patys esame labai kritiški viskam, kas vyksta mūsų šalyje. PSO Europos regiono direktorė S. Jakab taip pat atkreipė dėmesį į mūsų šalies problemas: didelį alkoholio bei tabako vartojimą, aukštą savižudybių lygį. Tačiau Lietuva gerai vertinama už sveikatos politikos formavimą ir jos tęstinumą, už tai, kad konsultuojamasi su įvairiais partneriais, į šią veiklą įtraukiami įvairūs visuomenės sluoksniai. Pavyzdžiu kitoms šalims rodoma ir sveikatos priežiūros finansavimo sistema, kurios dėka netgi ekonominės krizės metu mūsų šalyje buvo išlaikytas toks pat sveikatos paslaugų lygis.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pristatė Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas sveikatos priežiūrai stiprinti, sveikatos paslaugoms optimizuoti, efektyvumui ir kokybei gerinti. Labai svarbu, kad ir patys galime pasidžiaugti kompleksiniu požiūriu į daugelio problemų sprendimą.

Siekis - Europa be tabako

– Kodėl kova dėl rūkymo, sprendžiant iš PSO priimamų dokumentų, svarbesnė už alkoholio vartojimo keliamas problemas?

- Apie saikingą (kultūringą) arba nesaikingą alkoholio vartojimą kartais dar diskutuojama. Dėl tabako - nėra pasirinkimo: arba rūkai, arba ne. Kenkia ne tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas. Taip, kaip kalbama apie tymų, raudonukės, poliomielito eliminavimą, taip dabar kalbama ir apie tabako eliminavimą, keliant tikslą: Europa be tabako. Kaip sakė PSO generalinė direktorė dr. M. Chan, jeigu prieš keletą amžių apie tabako žalą sveikatai būtų žinoma tiek, kiek dabar, jis niekada nebūtų legalizuotas. Kai kurios šalys, tokios kaip Suomija, pasirengusios po dešimtmečio turėti nerūkančią kartą. Ir dar keletas šalių ( Islandija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Prancūzija, Vengrija) šame susitikime pasižadėjo pasekti Australijos pavyzdžiu: atsisakyti spalvotų cigarečių pakuočių, leisti tik baltas, be gamintojų ženklų. Tabako kontrolės pagrindų konvencija egzistuoja jau dešimtmetį, daugelis Europos šalių ją yra ratifikavusios, bet įgyvendinimas stringa. Europos regionas yra vis dar daugiausia rūkantis, kaip ir labiausiai vartojanti alkoholį regionas, kaip paradoksaliai tai skambėtų... Parengtas strateginis veiksmų planas 2015 – 2025 metams, kaip paspartinti tos Konvencijos įgyvendinimą. Jis taip ir vadinasi: „Padarykime tabaką praeities dalyku“. Tabaką, kaip kokį poliomielitą, siekiama eliminuoti, pamiršti, kad ir koks milžiniškas būtų tabako pramonės spaudimas. Tabako vartojimo mažinimas artimai susijęs ir su globaliais neinfekcinių ligų kontrolės tikslais, nes rūkymas – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių, onkologinių susirgimų rizikos veiksnių. O šios ligos – pagrindinė mirčių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, priežastis. 30 proc. sumažinti tabako vartojimą iki 2025 metų – tokius planus įgyvendinti reikia kompleksinių priemonių.

Šioje sesijoje nebuvo sprendimų dėl alkoholio, nes Europos alkoholio kontrolės veiksmų planas priimtas ankstesniais (2012 – 2020) metais. Alkoholio vartojimo mažinimas buvo minimas kalbant apie neinfekcinių ligų ir išorinių mirties priežasčių naštą. PSO ekspertai pažymėjo, kad efektyviausios kontrolės priemonės neapsiriboja švietimu, žymiai ryškesnio poveikio sulaukiama tuomet, kai šalia to keliamos alkoholinių gėrimų kainos ir ribojamas pardavimo laikas. Stebina diskusijos Lietuvoje, kur suvartojama kone didžiausias kiekis gryno alkoholio vienam asmeniui Europos regione, nepateisinamas politikų sprendimų atidėliojimas, mokslo įrodymais pagrįstų duomenų apie alkoholio žalą visuomenės sveikatai ir šalies ekonomikai, ignoravimas.

Tarpžinybinio bendradarbiavimo pavyzdys

– Nors dėl visuomenės sveikatos mūsų šalyje neretai kaltinama Sveikatos apsaugos ministerija, bet investicijos į sveikatą – tai ne vien tik naujų ligoninių statyba ir modernios medicinos technikos įsigijimas. Kiekvienam akivaizdu, jog kvėpuodami sunkiosiomis dalelėmis užterštu oru, kaip pastaraisiais metais neretai atsitinka sostinėje, valgydami nekokybišką maistą, sveikesni netapsime. Visuomenė sveikata turėtų būti kompleksinis rūpestis...

– Tai buvo viena pagrindinių sesijoje aptariamų temų. Tarpžinybinis bendradarbiavimas dėl tvarios aplinkos plėtros ir sveikatos jau daugiau kaip 20 metų yra vienas pagrindinių tarptautinių organizacijų veiklos sąlyčio taškų. Bendradarbiauja PSO Europos regiono biuras ir JT Europos ekonominė komisija, atsakinga už aplinką, šalyse tas bendradarbiavimas prasideda nuo ministerijų ir persikelia į savivaldybių aplinkosaugos, transporto, sveikatos skyrių. Vis geriau suvokiama, kad bet kokie sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į jų poveikį žmonių sveikatai. Šalys turi išspręsti nemažai problemų švarinant gamybą, saugant aplinką nuo sveikatai pavojingų teršalų. Investicijos į sveikatą – tai kuo mažiau aplinką teršiančios įmonės, patogus, sveikatai palankus miestų ir gyvenviečių išplanavimas, kokybiškas susisiekimas, galimybės saugiai ilsėtis ir sportuoti, užsiimti fizine veikla, kad judėjimas būtų kuo natūralesnis įvairaus amžiaus žmonėms. Sesijos svečiai teigiamai įvertino Vilnių – žalią miestą, kuriame yra daug galimybių aktyviai leisti laiką su visa šeima.

– Kokia šios sesijos nutarimų tąsa?

– Ši PSO Europos regiono sesija – tai svarbus žingsnis siekiant sveikatos ir gerovės Europos regione pagal strategiją „Sveikata 2020“, kurios pagrindiniai tikslai – sveikatos priežiūros netolygumų mažinimas, partnerystė sveikatos labui, neužkrečiamų ir užkrečiamų ligų naštos mažinimas, investicija į sveikatą, atsparių, iššūkiams pasirengusių bendruomenių kūrimas ir gyvenimo kokybė visais žmogaus gyvenimo tarpsniais – nuo gimimo iki senatvės. Priimti tokie svarbūs dokumentai (šalia jau minėto Europos strateginio veiksmų plano įgyvendinant Tabako kontrolės pagrindų konvenciją) kaip Europos regiono fizinio aktyvumo strategija, Sveikatos sistemų stiprinimo Europos regione prioritetai 2015 – 2020 metams: orientacija į žmogų. Būtent sveikatos visą gyvenimą užtikrinimo klausimams skirta spalio mėnesį Minske vykstanti sveikatos ministrų konferencija, o Niujorke susirinkę pasaulio lyderiai šią savaitę aptarė Tvaraus vystymosi tikslus, kurių centre – dėmesys žmogui, jo sveikatai ir gyvenimo kokybei, nes tai – visų tikslų ir siekimų pagrindas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"