TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

R.Benetis: tas atsitikimas manęs niekaip nepakeitė

2012 03 13 6:00

Pernai gruodį garsus kardiochirurgas, kaunietis prof. Rimantas Benetis buvo atsidūręs ties gyvenimo riba, kai savo sodyboje buvo užpultas ir smarkiai sužalotas elnio. Dabar medikas vėl rikiuotėje, vėl gelbėja kitų gyvybes. Artimiausi planai - Niujorkas, San Franciskas, Briuselis.

Šio įvykio pasekmes daktaras jaučia ligi šiol. "Tačiau stengiuosi nesižvalgyti aplink, nesidairyti atgal. Ir nėra kada - laukia daug darbų. Kol galvosi, tol skaudės, o kai nustoji apie tai mąstyti, viskas kitaip atrodo", - LŽ prisipažino širdies chirurgas R.Benetis.

Į darbą jis sugrįžo vasario viduryje. Skubėjo operuoti iki galo nepasitaisęs. Pacientui reikėjo jo pagalbos, o ir pats norėjo išbandyti jėgas.

"Jei atsistojai ant kojų, reikia ką nors daryti. Aš kitaip nemoku. Neturiu pomėgių vaikščioti po SPA ar baseinus. Mėgstu savo darbą, kuris man yra ir hobis, taigi noras dirbti skatino ir sveikimą", - pasakojo kardiochirurgas.

Kai dėl gausybės sužeidimų atsidūrė ligoninėje, R.Benetis pajuto labai daug paramos, dėmesio, sulaukė gausių palaikančiųjų skambučių, laiškų.

"Tai man buvo netikėta. Nežinojau, kad kažkam esu toks svarbus, tikrai savęs taip nesureikšminau. Pasirodo, už mane meldėsi ir baptistai Amerikoje, ir musulmonai Libane bei Sirijoje. Kolegos, pacientai, pažįstami", - atvirai pasakojo žinomas kardiochirurgas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas.

Nors sužeidimų buvo daug, svarbiausia - nepasitaikė ypač pavojingų gyvybei. Kauno klinikų kolegos greitai ir kvalifikuotai suteikė pagalbą. Gydė ir namų sienos. Sugrįžimą į aktyvų gyvenimą skatino savidisciplina, užsispyrimas, žinojimas, kad privalu keltis, nors ir su drenais, lįsti po dušu, tvarkytis.

Išliko racionalus

"Esu "laimingas" netikėtiems, nelauktiems dalykams", - pasišaipė gydytojas.

Susidurti su puolančiu elniu - tai kažkas panašaus, lyg išdygtumei priešais atvažiuojantį traukinį. R.Benetis svarstė, kad greičiausiai pats pražiopsojo momentą, kai reikėjo imtis priemonių dėl augintinio. Laukiniai žvėrys tokie, jie visuomet kelia grėsmę.

"Žinoma, kai pavyksta išlikti, taip greitai ir be komplikacijų išsikapstyti, gali pradėti tikėti. Tačiau tas atsitikimas manęs niekaip nepakeitė. Kaip buvau racionalus, taip ir liksiu. Kai supranti visą įvykių logiką, pamatai, kad taip ir turėjo atsitikti. Ir joks čia ne likimas, turbūt. Tą dieną turėjau būti kitur ir daryti visai ką kita. Bet prireikė pažiūrėti pacientą, numatyta kelionė subyrėjo, taip viskas ir susidėliojo", - įvykių seką dėstė kardiochirurgas.

Supranta be žodžių

Tačiau dabar R.Benetis vėl sugrįžo prie įprasto darbo ritmo: operacijos, konferencijos, kelionės. Kasdien jis operuoja bent kartą, imasi sudėtingiausių atvejų. Tądien jo laukė ypač sunkus pacientas, gana jaunas ligonis iš vieno Lietuvos rajonų, prieš dešimt metų atsisakęs operuoti įgimtą širdies ydą. Tempė tol, kol būtinybė gultis ant operacinio stalo tapo vienintele išgyvenimo galimybe.

Iš anksto nebuvo aišku, ar pakaks pakeisti aortos vožtuvą. Papildomai galėjo prireikti ir dirbtinės širdies implantacijos. Įvertinęs ligonio širdies būklę, R.Benetis priėmė sprendimą pakeisti operacijos taktiką. Viskas vyko be žodžių. To ir nereikėjo: kardiochirurgui asistuojanti komanda tokia prityrusi ir susiklausiusi, kad geba numatyti du tris žingsnius į priekį. R.Benetis didžiuodamasis kalbėjo apie kolegas. Per operaciją, kai nereikėjo tiesioginio jo dalyvavimo, atkreipė dėmesį: "Pažiūrėkite, kokios gražios susikaupusios jų akys."

Naują dirbtinį aortos vožtuvą R.Benetis įsiuvo vos per 20 minučių, o laikas čia gyvybiškai svarbus. Išimtas nuosavas vožtuvas buvo iš tiesų nusidėvėjęs, praktiškai pavirtęs į trupinius, - tai dar kartą liudijo sudėtingą paciento būklę.

Operacijos metu buvo atlikti ir kiti chirurginiai veiksmai. Mediciniškai visa tai įvardijama kaip aortos ir aortos vožtuvo protezavimas bei mitralinio ir triburio vožtuvų plastika.

Lemtingas momentas - ar atjungta nuo dirbtinės kraujo apytakos širdis sugebės dirbti savarankiškai. Pasigirdęs garsus širdies duksenimas patvirtino - operacijos pradžioje priimtas sprendimas buvo teisingas, dirbtinės širdies implantavimo neprireikė.

Paprasčiau nei manoma

Minėtąją operaciją, kurią stebėjo ir LŽ žurnalistai, R.Benetis pavadino paprasta. Regis, nieko stebėtina. Pernai medikas atliko pirmąją Lietuvos ir Baltijos valstybių medicinos istorijoje širdies retransplantaciją. Kiek anksčiau jis pirmąkart Lietuvos medicinos istorijoje persodino plaučius, atliko pirmąją širdies ir plaučių persodinimo operaciją Lietuvoje bei Baltijos kraštuose, taip pat pirmąją širdies persodinimo operaciją Kauno klinikose.

Nors daugelis transplantacijas vertina kaip chirurgo profesionalumo viršūnę, anot R.Benečio, tai pernelyg fetišizuojama, visuomenei pateikiama kaip kažkoks kosminis dalykas. "Galiu pasakyti: kad ir kokia sudėtinga būna situacija, širdies transplantacijai man niekada nereikėjo daugiau nei valandos. Esmė yra suorganizuoti visą procesą iki ir po transplantacijos. Tačiau visiems tai asocijuojasi su kažkokia ypatinga siekiamybe. Atrodo, jei tai padarei, galėtumei ir numirti. O iš esmės didelio mokslo tam nereikia: prijungei vieną vamzdelį, prie širdies viršūnės prisiuvai, kitą vamzdelį prisiuvai prie aortos. Reikia dvi siūles padaryti ir turi būti tikras atgrubnagis, jei ką nors negerai atliksi. Iš tikrųjų yra kur kas sunkesnių, sudėtingesnių ir didesnių iššūkių reikalaujančių operacijų", - tikino R.Benetis.

Šiuo metu jam įdomiausios techniškai itin sudėtingos aortos vožtuvų plastinės operacijos. Tai aukštasis pilotažas ir kartu dirbančiai komandai, nes reikia ne tik daug žinių, itin gero technikos išmanymo, priemonių panaudojimo, bet ir didelio susitelkimo. Ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti, kiek pasaulyje chirurgų geba atlikti tokias operacijas.

Į tarptautinius vandenis

Vis dėlto R.Benetis teigė didelių asmeninių ambicijų neturįs. Rimčiausius siekius dabar jis sieja su savo vadovaujamu Širdies centru. Planai - ne ligoninės, ne nacionalinio, o tarptautinio lygmens. "Norime išlikti aktyviausi ir stipriausi Baltijos valstybėse, norime tapti rimtu, gerai vertinamu universitetiniu centru ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Ne tik gydymo praktikos, rezultatų prasme, bet ir mokslo, specialistų rengimo srities. Siekiame tapti mokymų centru Europos kardiochirurgams, galbūt ir dar plačiau", - dėstė R.Benetis. 

Ir tam yra pagrindo. Kauno medikai tęsia dar prieš šešerius metus pradėtą bendradarbiavimą su Kazachstanu, mezga ryšius su Indija. Siekiama, kad į Širdies centrą, kuriame atliekamos naujos, mažai kur daromos operacijos, atvyktų pasimokyti daugiau užsieniečių.

Statant modernią ligoninę Kazachstano sostinėje Astanoje R.Benetis dalyvavo nuo pat pradžių. Beje, kauniečiai pirmieji Kazachstane atliko dirbtinės širdies implantavimo operaciją. Per šešerius bendradarbiavimo su šia valstybe metus parengta net apie 80 specialistų.

R.Benečiui nuolat laikoma vadinamoji atvira viza į Kazachstaną, nes gali tekti skubiai vykti atlikti transplantaciją. Lietuvos medikas laukiamas ir Baltarusijoje, kur ruošiamasi persodinti plaučius.

Su Indijos medikais R.Benetis bendradarbiauja nuo 2000-ųjų, kai Europos kardiotorokalinės chirurgijos asociacija išsiuntė jį kaip ekspertą į vieną iš šios šalies ligoninių. Prieš keletą metų į Indiją vyko visa Kauno medikų brigada, ten padėjo atidaryti du naujus širdies chirurgijos centrus.

Į Indijoje rengiamus šios šalies kardiochirurgų suvažiavimus garsus    Lietuvos medikas kviečiamas jau trečius metus. Suskubo ir į šiųmetį renginį, vasario pradžioje vykusį Kalkutos mieste. Parodomosios operacijos, kurias R.Benetis turėjo atlikti su keletu kitų chirurgų, dėl techninių kliūčių neįvyko, tad buvo surengta vadinamoji šlapia laboratorija (angl. - wet lab). Mokymams buvo naudojamos kiaulių širdys, dirbo apie 30 chirurgų.

Tarptautinių mokymų organizavimas - dar viena R.Benečio veiklos sričių. "Yra čia keletas mūsų, šio reikalo, fanatikų", - sakė jis, kalbėdamas apie kolegas iš Europos kardiotorokalinės chirurgijos asociacijos.

Kitos galimybės 

Netrukus R.Benečio laukia kelionės į Niujorką, San Franciską, Briuselį. Amerikoje greičiausiai skaitys pranešimą, Briuselyje numatomos parodomosios širdies vožtuvų plastinės operacijos didelei tarptautinei auditorijai. Tą patį numatoma atkartoti Kaune birželio 29-ąją, kur irgi tikimasi gausaus būrio svečių.

Planuose buvo ir Iranas, kur nuolat kviečia viena ligoninių grupė, bet šįkart kardiochirurgas atsisakė kelionės. Tikrai ne dėl kokių nors saugumo sumetimų. R.Benetis iš karto atmetė šį motyvą ir pridūrė: "Dūšia" esu avantiūristas."

Idėjas realizuoja svetur

"Laimėjimų kardiochirurgijoje tikrai negalima sieti su avantiūrizmu. Remiantis tvirtomis žiniomis, patirtimi, priimti sprendimai ir veiksmai gali atrodyti kaip avantiūrizmas, bet išmanančiajam jie lengvai suprantami ir logiški. Turimas žinias svarbu panaudoti siekiant praplėsti galimybių ribas, o sutikus kliūtį, nesustoti, ieškoti sprendimų", - paklaustas, kas lėmė jo profesinę sėkmę, vardijo R.Benetis.

Tarptautinį pripažinimą pelnęs medikas apgailestavo dėl lietuvius apnikusių nevisavertiškumo kompleksų. Medicinoje, kaip ir kitose  srityse, pakanka kliūčių, trukdančių normaliai dirbti, tobulėti.     

"Yra kelios alternatyvos. Žinoma, galima būtų išvažiuoti ir palikti Lietuvą. Bet aš turiu galimybę tam tikrus savo planus, idėjas realizuoti kitur, ne Lietuvoje. Taip ir "nudrenuoju" tą savo papildomą energiją", - sakė kardiochirurgas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"