TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Raitoji skautė su žirgais pažindina ir neįgalius vaikus

2013 05 25 6:00
K.ir A.Macijauskai - raitųjų skautų kiemo šeimininkai. Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Kotryna Macijauskienė - raitųjų skautų vadovė, senovinių lietuviškų dainų ir šokių mokytoja, užsiima dar viena ne mažiau įdomia veikla. Ji dirba su autizmą, Aspergerio sindromą, cerebrinį paralyžių ir kitų psichinių bei fizinių negalių turinčiais vaikais, moko juos bendrauti su savo auginamais žirgais, pratina jodinėti, kartu keliauja į žygius.

Gegužės pavakarę sostinės Pavilnio rajone, erdviame vietos bendruomenei priklausančiame kieme ramiai vaikštinėjo žirgai, nešini mažosiomis jojikėmis. Dar pulkelis mergyčių lakstė čia pat. Visai kompanijai linksmai vadovavo 26-erių Kotryna. Šalia buvo ir jos vyras Audrius, kuris, anot Kotrynos, yra visiškas miestietis, asfalto vaikas, iš profesijos - architektas. "Audrelis yra mano didžiausia parama, abu laikome šį raitųjų skautų kiemą", - paaiškino K.Macijauskienė.

Kotryna vadovauja skautų klubui "Raitija", yra skautiškų stovyklų ir žygių organizatorė. Ir visa jos šeima - skautiška. Tarp ateinančių pajodinėti vaikų taip pat yra skautų bei kandidatų į juos.

K.Macijauskienė yra baigusi edukologijos studijas, mokykloje vadovauja folkloro būreliui, puikiai groja įvairiausiais instrumentais: armonika, kanklėmis, išilgine fleita, gitara, pianinu, basedla, lietuvių liaudies pučiamaisiais instrumentais skudučiais ir lumzdeliu.

Su žirgais ji - nuo vaikystės. Visą šį reikalą įsuko tėvelis Liudas Augaitis - muzikantas, raitųjų skautų vadovas, pirmosios Pavilnyje lietuviškos "Vilnies" mokyklos kūrėjas. Jis laikė žirgus ir išmokė dukrą joti, o dabar persikėlęs į kaimą Kretingos rajone laiko net 19 žirgų.

Ne sportui, o mokymui

Macijauskų šeima perstatė iš Kotrynos tėvo paveldėtus tvartelius, jie dabar vadinami žaidimų arklidėmis. Šiuo metu čia gyvena keturi žirgai: Bunkeris, Meirūnas, Galaktika ir Kotrynos pasididžiavimas - žemaitukė Klavesina.

"Labai nenorime būti panašūs į žirgynus. Man jie nėra tokie įdomūs, nes ten galima tik joti. O mums įdomu tiesiog būti su arkliais, ką nors dirbti prie jų, eiti ganyti, fotografuotis, kanopas krapštyti. Ne vien užsėdus ant arklio gražiais batais ir kupiniems puikybės joti. Bet, aišku, ir to reikia, ir to mokomės", - sakė Kotryna.

Jai patinka neprofesionalus, nesportinis jojimas, kur viskas yra daug paprasčiau. "Sportas man neaktualus, nes arkliai man yra tarsi mokymo priemonė. Per juos vaikams galiu išaiškinti svarbiausius dalykus. Ir jie klausys manęs, nes yra įdomu būti prie arklių", - tęsė Kotryna.

Į raitųjų skautų kiemą susirenka įvairių vaikų: ir sveikų, ir neįgaliųjų, pradedant pirmokais, baigiant dvyliktokais. Užsiėmimai trunka nuo rugsėjo iki birželio. Jeigu nebūnama kieme, per gatves ir pievas jojama į žygius po Pavilnių regioninį parką. Tokios iškylos vaikams - pats didžiausias džiaugsmas.

Pabūti prie arklių ir pajodinėti susirenka įvairaus amžiaus vaikų.

Susirado patys

Su vaikais autistais K.Macijauskienė bendrauja jau bene penkerius metus. Iš pradžių dirbo kaip pedagogė, padėjo lavinti jų socialinius bei emocinius įgūdžius. Pasiteiravus kažkuriam iš tėvų, prasitarė, kad laiko žirgus. Taip šie vaikai ir rado raitųjų skautų kiemą Pavilnyje.

"Niekur nesireklamuojame, nesu nė vieno vaiko kvietusi. Jų tėvai mane patys susirado. O dabar pas mus visada pilna žmonių. Nenorime komercijos, tik kad būtų smagu. Toks jau mūsų gyvenimo būdas. Dirbame kitaip nei žirgyne. Vaikai pas mus būna dienomis. Kartais jodinėjame, kartais tik ganome ir prižiūrime arklius. Mokėti valdyti arklį yra svarbu, bet dar svarbiau mokėti būti su juo", - teigė Kotryna.

Didelė nauda ir dėl to, kad sveiki vaikai būna kartu su neįgaliaisiais, mokosi su jais bendrauti, vienas kitą vedžioja. Aišku, būna, kad kuris nors vaikas vos ne į ašaras puola, kai autistas ima rėkauti. Bet vėliau išmokstame nebijoti tokių vaikų, įsitikinama, kad jie savitai smagūs. Šiaip jau sveiki vaikai retai susiduria su neįgaliaisiais. Nors tokių yra nemažai, jie visi kur nors suslėpti, vis dar baiminamasi su jais pasirodyti viešai.

Paprasti stebuklai

Dirbdama su autistais ir kitais specialių poreikių turinčiais vaikais ypatingų mokslo žinių Kotryna netaiko - ji tiesiog bando perteikti savo patirtį, įgytą būnant su arkliais.

"Ką moku pati, tą ir vaikams parodau. Vieni gali viską, kiti - mažai, bet, tarkim, pajėgia išsilaikyti ant arklio. Kartais ant jo užsėdę neįgalūs vaikai nė nesupranta, kodėl būtina laikytis. Suvokimas, kad jie šį tą sugeba, yra labai svarbus", - pasakojo Kotryna.

Raitųjų skautų kiemo lankytojai gali pasirinkti, ką veikti. Kai kurie vaikai mėgsta dirbti ir atvažiuoja tik dėl to. Pavyzdžiui, jiems gali būti įdomiausia krauti pjuvenas.

Įprastai vaikai valo gardus, tvarko kiemą, šeria arklius, juos šukuoja ir valo, krapšto augintiniams kanopas, švarina akis ir ausis. Vaikams labai svarbu įsitikinti, kad jie gali savarankiškai atlikti tam tikrus reikalingus bei naudingus darbus ir būti už tai pagirti. Neįgalieji pamato, kad šias užduotis sugeba atlikti kaip ir sveikieji. Darbuodamiesi jie sutelkia dėmesį, tobulina judesius.

"Štai vaikas paima kastuvą, išmoksta jį laikyti dviem rankomis, krauna mėšlą, jį išveža į mėšlidę, atneša pjuvenų ir pagaliau mato, kad arklys lipa į švarų gardą. Toks paprastumas ir yra visas stebuklas", - pasakojo Kotryna.

Kita vertus, ne visada lengva tuos darbus nudirbti vieniems, tenka prašyti kitų pagalbos. Taip lavinami bendravimo įgūdžiai. Autistai gyvena savo pasaulyje, jiems kiti vaikai neįdomūs, o būdami raitųjų skautų kieme jie tiesiog priversti bendrauti.

Susikalba savaip

"Arkliai labai gerai veikia vaikus, tiek sveikus, tiek neįgalius. Kartais sveikieji būna net labiau išdykę nei neįgalieji, bet prie arklio jie negali bet kaip elgtis - nei rėkauti, nei k1 nors bloga daryti. Arklys turi gerą atmintį, jis atsimins, kad jį išsigąsdinai šūkaudamas. Arkliai moko vaikus ir kitų socialinių įgūdžių. Tarkim, kantrybės. Tenka suvokti, kad jei ir labai norisi joti, teks palaukti, nes tuo metu joja kitas", - vardijo Kotryna.

Įdomiausia, kad arkliai labai išskirtinai elgiasi su neįgaliais vaikais, kartais net švelniau negu su sveikaisiais.

"Štai pamatau, kad vaikas palindo arkliui po pilvu. Net užsimerkiu iš baimės, bet arklys nieko nedaro, nespiria. Arba vaikas prikiša veidą prie pat arklio, ir tas ima jį laižyti. Kanda arkliai skaudžiai, bet maniškiai niekada nėra to padarę vaikams. Stebiu žaidžiančiuosius su arkliais, juos glostančius vaikus. Jei arklys būtų piktas, iš karto suskliaustų ausis, bet to nebūna, - tęsė Kotryna. - Nežinau kaip, bet arkliai supranta vaikus. Žirgai pas mus užaugo būdami visą laiką su vaikais, tad su jais tinkamai elgiasi: niekad nėra pasibaidę, kai vaikas autistas ant jo sėdėjo. Štai Meirūnas - pašėlęs, ugningo charakterio, bet užsodini vaiką, ir jis eina taip atsargiai, tarsi jaustų, kad tas vaikas gali nukristi. Kartais atrodo, kad autistai panašūs į tuos arklius. Štai arklys manęs neklauso, o autisto klauso ir jam nieko nedaro, nekanda, nespiria. Atrodo, kad jie bendrauja kažkaip kitaip. Arkliai - labai įdomūs, tiesiog stebuklingi gyvūnai, pilni fizinės ir dvasinės energijos. Matyt, jie moka tą energiją perduoti."

Kotrynai ir pačiai gera būti prie arklių. Pasitaiko, kad susinervina ar yra pikta, bet prieina prie žirgo, paglosto ir palengvėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"