TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ramybę jaukia beprasmiai vėžio tyrimai

2012 11 20 9:45
E.Vaičiulienė: "Prasčiau pasijutus pirmiausia reikia pasitarti su šeimos gydytoju, o ne lėkti tirtis vėžio žymenų." /Oresto Gurevičiaus nuotr.

Onkologinių ligonių stebėsenai taikomi vėžio žymenų tyrimai pastaruoju metu vis aktyviau peršami profilaktikos tikslais. Pasikliaujant žmonių neišmanymu, baime dėl slapčia tykančio vėžio, niekuo nesiskundžiantys pacientai įsukami į nereikalingų tyrimų ratą.  

Kas tie vėžio žymenų tyrimai, geriau žino nebent medikai ir onkologiniai pacientai. Verta paaiškinti, kad vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šios medžiagos, kurių atlikus tyrimus galima aptikti kraujyje, ir vadinamos vėžio žymenimis. Tokių žymenų yra labai įvairių, pasaulyje kasmet randama vis naujų, bet dažniausiai jie nėra pakankamai tikslūs, kad būtų taikomi praktikoje.

Gydymo efektyvumui vertinti

Lietuvoje plačiausiai taikoma dvylika vėžio žymenų. Štai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Vėžio žymenų laboratorija per metus atlieka apie 40 tūkst. tokių tyrimų.

"Dabar mūsų ligoniai yra gana išprusę, supranta, kad tai yra reikalingas ir naudingas tyrimas, ir savo noru ateina jų darytis net neturėdami gydytojo siuntimo", - komentavo laboratorijos medicinos biologė Elvyra Vaičiulienė.

Medikės teigimu, vėžio žymenų tyrimai iš esmės skirti gydymo eigai stebėti, jo efektyvumui vertinti. "Tokį tyrimą reikia atlikti prieš operaciją, o po jos - pakartoti. Jei vėžio žymens rodiklis prieš operaciją buvo padidėjęs, po radikalios intervencijos jis turėtų sumažėti, nes jau pašalintas žymenį gaminęs organas. Pirmus trejus metus po operacijos žymenų kontrolę rekomenduojama atlikti kas 3 mėnesius, po to - kas pusę metų, o tada, jei viskas gerai, tikrintis kartą per metus", - komentavo E.Vaičiulienė.

Tačiau patyrusią specialistę stebino pacientų pasakojimai, kaip vėžio žymenis jie nustatydavo profilaktiškai, susivilioję šeimos klinikų ir poliklinikų siūlymais.

Iš esmės nėra patikimų tyrimų, kurie vien iš kraujo galėtų nustatyti, ar sergama vėžiu. /AFP/Scanpix nuotrauka

Siūlymus vertina kritiškai

Tokių pavyzdžių apstu. Štai moteriai, pagal valstybės finansuojamą programą atėjusiai profilaktiškai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio (šis tyrimas nemokamas), "rūpestinga" ginekologė ta proga pasiūlė ir papildomų patikrų - įvairių organų vėžio žymenų tyrimų už 80 litų. Taip ir nesuprasdama, kodėl jai tai siūloma, pacientė atsisakė. Tačiau nepraėjus nė pusmečio vėl išgirdo siūlymus atlikti vėžio žymenų tyrimus - šįkart iš šeimos gydytojos.

Ši medikė ypač rekomendavo bendrąjį tyrimą (CEA - karcinoembrioninis antigenas), už 35 litus atskleisiantį, ar organizme nesivysto vėžinis procesas. Sveikata besirūpinanti moteris susimąstė: kodėl neapsidraudus nuo klastingos ligos? Kol gavo atsakymą, neapleido nerimas, bet, laimė, rezultatas buvo geras. Tačiau bendradarbei, kurios to paties tyrimo atsakyme buvo didesnis skaitmuo (beje, irgi atitinkantis normą), rekomenduota paskambinti nurodytu telefonu. "Jūsų atsakymas geras, tačiau tyrimą reikėtų pakartoti po trijų mėnesių, nes reikia stebėti proceso dinamiką", - pakomentavo gydytoja. Moteris abejojo, kodėl reikia taip dažnai tirtis ir kieno "dinamiką" sekti, jei jokių ligos požymių nerasta.

Dar viena LŽ pašnekovė skydliaukės vėžio žymens tyrimą atliko nemokamai, susigundžiusi poliklinikos skelbiama akcija. "Pamaniau, kodėl nepasinaudojus? Juk profilaktinių tyrimų niekada nebus per daug, o išsityręs ramiau gyveni. Esu kaip ir daugelis kitų žmonių - jei jaučiuosi gerai, apie tyrimąsi negalvoju. Bet jei kas nors pasiūlo ką vertinga, galiu už tai ir susimokėti", - pasakojo vilnietė.

Tačiau LŽ kalbinti specialistai neabejojo: jų įsitikinimu, profilaktiškai vėžio žymenų tyrimų daryti neverta, tokius siūlymus vertino kritiškai ar net vadino didele nesąmone.

E.Vaičiulienė: "Vėžio žymenis išskiria ne kiekvienas organizmas, tad, net ir esant vėžiui, tyrimas gali jo nerodyti". /Oresto Gurevičiaus nuotr.

Padaugėja ir sveikiesiems

Pirmiausia - apie vėžio žymenų ypatumus. E.Vaičiulienė priminė, kad maži kiekvieno vėžio žymens kiekiai galimi ir sveikame organizme (gana stipri imuninė sistema juos sunaikina), tad net tiriant sveiką žmogų vis tiek jų galima rasti.

Kita vertus, vėžio žymenis išskiria ne kiekvienas organizmas, tad, net ir esant vėžio požymių, tyrimas gali jų nepastebėti. "Tyrimai nėra pigūs, tad suprantama, kad norisi patikimos informacijos. Tačiau nėra nė vieno vėžio žymens, kuris būtų 100 proc. specifinis. Pavyzdžiui, jei žymens specifiškumas yra 95 proc., vadinasi, tiek sergančiųjų vėžiu rodiklis bus padidėjęs, bet 5 proc. asmenų tyrimas nieko neparodys. Šiaip įvairių vėžio žymenų specifiškumas svyruoja nuo 70 iki 95 procentų", - teigė E.Vaičiulienė.

Ji papildė, kad yra ir nespecifinių vėžio žymenų, kurių kiekis padidėja ne tik esant vėžiui, bet ir dėl elementarios lėtinės ligos ar uždegimo. Tarkim, net dantį ar gerklę gali skaudėti, ir dėl to žymens reikšmės jau bus padidėjusios. "Tačiau taip išsityręs asmuo iš karto rizikuoja gauti nerimą keliantį vėžio žymens atsakymą", - aiškino medicinos biologė.

Nespecifinis yra ir anksčiau minėtas CEA - karcinoembrioninio antigeno - tyrimas, siūlytas LŽ pašnekovėms. Beje, šio tyrimo rezultatai labai susiję su tuo, ar žmogus rūko, todėl žymens norma rūkaliui yra gerokai didesnė.

"Mūsų pacientai labai jautriai reaguoja į bet kokį rodiklio padidėjimą. Kai randame nedaug padidėjusį žymens kiekį, pirmiausia klausiame, ar žmogus rūko. Net vienkartinis parūkymas jaudinantis prieš tyrimą turi reikšmės rodikliui", - aiškino E.Vaičiulienė.

Pilkasis vėžys

Pasak medicinos biologės, tik keletas vėžio žymenų gali būti naudojami pirminei diagnozei. Vienas tokių - visiems gerai žinomas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, kuris tam tikro amžiaus vyrams nemokamai atliekamas pagal valstybės finansuojamą profilaktinę programą. Pirminės vėžio diagnostikos srityje populiarėja ir moterims skirtas kiaušidžių vėžio žymuo Ca 125.

"Bet net iš PSA tyrimo negalima nustatyti diagnozės. Padidėjęs jo kiekis tik parodo gydytojui, kad reikia atlikti papildomų tyrimų, ir tik iš derinio su jais nustatoma diagnozė. Vien iš vėžio žymens tyrimo jokiu būdu nesprendžiama - sergama ar ne", - pabrėžė E.Vaičiulienė.

LŽ pašnekovėms šeimos klinikos medikių siūlytas CEA tyrimas esą turėjo atskleisti, ar organizme nevyksta vėžinis procesas. Tačiau, pasak E.Vaičiulienės, šis tyrimas gali būti prasmingas tik atliekant jį kartu su kitu konkretaus vėžio žymeniu, pavyzdžiui, krūtų vėžio rodikliu Ca 15-3.

CEA dar gali būti informatyvus siekiant nustatyti, ar nėra žarnyno vėžio. Bet, kaip jau minėta, šis tyrimas yra nespecifinis, vadinasi, ne kiekvienam žmogui parodys vėžio buvimą, net jei jis ir yra.

Viename privačiame sostinės centre yra atliekamas kitas nespecifinis vėžio žymenų tyrimas - M2-PK, kainuojantis apie 100 litų. LŽ pašnekovai pasakojo, jog žmonės, išgirdę, kad jiems yra vadinamasis pilkasis vėžys (kai atsakyme skaitmuo truputį viršija normą) ir kad dabar kur nors reikės ieškoti to vėžio, blaškosi, nežinodami, kokios onkologinės ligos ieškoti.

Pasitaiko tokių, kurie ir už visus dvylika vėžio žymenų užsimoka, ieškodami pasislėpusio siaubo. Žmogaus gyvenimas sujaukiamas, jis nuolat nerimauja, laukdamas vieno, paskui kito tyrimo rezultatų. Bet net ir visus 12 tyrimų atlikus nėra garantijos, kad vėžys bus pastebėtas.

Tiesa, yra žmonių, kurie nesiliauja ieškoti, net ir gavę gerus rezultatus. Medikai jau įsitikino, kad tokių atkalbinėti neverta, nes atlikę visa, kas įmanoma, geriau jaučiasi psichologiškai.

Pirmiau - kiti tyrimai

"Bet jei blogiau pasijutai, nereikėtų iš karto ieškoti vėžio, bėgti tirtis žymenų. Iš pradžių derėtų paieškoti elementarių, neonkologinių ligų. Dėl to pirmiausia reikėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju. Galbūt paaiškės, kad kamuoja kokia nors paprasta liga, visai ne vėžys. Todėl prastai pasijutus pirmiausia verta darytis kitus tyrimus, sakysim, bendrą kraujo tyrimą. Jei kyla virškinimo problemų - išsitirti kepenų fermentus. Krūtyje aptikus mazgelį - atlikti punkciją ar histologinį tyrimą, o ne bėgti darytis vėžio žymenų", - aiškino E.Vaičiulienė.

Taigi VUOI Vėžio žymenų laboratorijos specialistės, Vilniaus universiteto dėstytojos išvada tokia: šiaip sau siūlyti žmonėms atlikti žymenų tyrimus nereikia. Jei siūlai, turi būti užtikrintas, kad tai būtina. Jei žmogus nuolat blogai jaučiasi, pirmiausia tegu eina pas šeimos gydytoją. O jei gerai jaučiasi, kam išvis reikia to tyrimo?

Neetiškas elgesys

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius pripažino, kad vėžio žymenų vertė diagnozuojant nėra tokia didelė, kaip kad daug kas norėtų. Jis vardijo tuos pačius argumentus kaip ir E.Vaičiulienė. Gydytojas akcentavo, jog dėl padidėjusių tyrimų rodiklių žmonės patiria didelį stresą manydami, kad jiems tikrai vėžys, nors nebūtinai taip yra. Be to, anot V.Kasiulevičiaus, ypač kai yra pirminės vėžio stadijos, žymenys dažnai nieko nerodo, o reaguoja dažniausiai tada, kai procesas išplitęs, pažeista daugiau organų.

"Siūlymus atlikti tokius tyrimus poliklinikose ar šeimos centruose vertinu kritiškai, nes patikimų tyrimų, kurie vien iš kraujo galėtų atsakyti, yra vėžys ar ne, iš esmės nėra. Siūlyti vėžio žymenis pacientui galima tik tiriant kompleksiškai. Kviesti žmones pasidaryti vien juos ne visai etiška. Aš taip nesitirčiau ir nerekomenduočiau pacientams", - teigė V.Kasiulevičius.

V.Kasiulevičius: "Siūlyti vėžio žymenis pacientui galima nebent tiriant kompleksiškai." /LŽ archyvo nuotr.

Būtina paaiškinti

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) teiravomės, ar, švelniai tariant, ne visai etiškas onkologinių ligų "profilaktikos" už pinigus piršimas nediskredituoja pačios ligų prevencijos idėjos. Kaip žinoma, šiuo metu vykdomos kelios valstybės remiamos ankstyvosios ligŲ diagnostikos programos - nemokamai tiriama dėl krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos bei storosios žarnos vėžio.

LŽ atsiųstame SAM Asmens sveikatos departamento specialistų atsakyme nuo vertinimų susilaikoma, tačiau pabrėžiama, kad pagrindinis vėžio žymenų tyrimų panaudojimo tikslas yra stebėti ar, užbaigus visą numatytą paciento gydymą, liga neatsinaujina, taip pat ir įvertinti vėžio gydymo efektyvumą. "Pagal kai kurių vėžio žymenų reikšmes ir atlikus detalų atitinkamų organų ištyrimą gali būti nustatyta ankstyvos stadijos piktybinė liga. Pavyzdžiui, tuo pagrįsta Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Kitais atvejais siūlant atlikti šiuos žymenis profilaktikos tikslais, turėtų būti paaiškinta, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis", - rašoma SAM atsakyme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"