TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Raumenis užsiauginti įmanoma ir valgant pupeles

2016 10 13 6:55
Žygimanto Vaičaičio nuotraukos

Sparčiai populiarėjančią augalinę mitybą dažnas tebelaiko nevyriška ir nepajėgia suteikti reikalingos energijos. Ernestas Žigo į tokį komentarą numoja raumeninga ranka: nors jis jau beveik metus veganas, sako turintis jėgų sportuoti daugiau nei bet kada.

Vilniuje surengtoje pirmojoje Lietuvoje veganų mugėje, sausakimšose viešbučio „Panorama“ salėse neįtikėtinu tempu nuo prekystalių dingstantys veganų skanėstai tapo įrodymu, jog toks gyvenimo būdas, arba augalinė mityba, lietuviams yra įdomi ir mūsų šalyje populiarėja sparčiai.

Nors apie veganizmą kalbama daug, o tokią dietą palaikančių naujų argumentų atsiranda kasdien, abejojančiųjų taip pat netrūksta. Ypač gausiai kritikos strėlių paleidžia visuomenės dalis, gyvulinės kilmės produktų atsisakymą tiesiogiai siejanti su fiziniu nusilpimu. Nuo mažens mokyti, kad mėsa tai – maistas stiprybei, daržoves ir kruopas laikome tik priedais prie kotleto. Galbūt ryžių su brokoliais ir gana keturiasdešimt valandų per savaitę biure sėdinčiai ir tiek pat kilogramų sveriančiai merginai, tačiau kaip su tokiu daviniu ištverti fizinį darbą dirbančiam ir sportuojančiam vyrui?

Kelią parodė draugas

Aktyviai fitnesu, arba kūno rengyba, užsiimantis Ernestas tokio klausimo nebekelia – teiginys, kad atsisakius mėsos teks pamiršti ir apie raumenis, jam kelia juoką. Tiesa, vaikinas pripažįsta, kad į augalinę mitybą anksčiau ir pats žiūrėjo skeptiškai.

„Geriausias mano draugas susirgo skrandžio vėžiu. Išgirdęs tokią diagnozę jis ėmė domėtis augaline mityba, nustojo valgyti mėsą, pieno produktus, ėmė žaliavalgiauti. Mane taip pat mėgino nukreipti ta linkme, deja, buvau per daug įstrigęs visuomenės nustatytuose rėmuose. Gaila, tačiau rimtai susimąsčiau apie sveikesnį gyvenimo būdą tik po draugo mirties“, – pasakojo vaikinas.

Šiandien pasaulis kenčia nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir nutukimo epidemijų. Tai, kad augalinis maistas šių susirgimų padeda išvengti, jau seniai ne paslaptis, tačiau atsisakyti patogaus gyvenimo būdo nėra lengva. Pasiryžusius išbandyti veganizmą neretai „nuleidžia ant žemės“ kandūs aplinkinių komentarai ir į kraują įaugę seni mitybos įpročiai.

Vis dėlto veganizmo idėjos Ernestui tapo artimos ir įprastos, o jo tikėjimą tokiu gyvenimo būdu palaiko ne tik nauda sveikatai, bet ir moraliniai argumentai. „Dauguma žmonių žiūri pro pirštus arba apskritai nenori žinoti, iš kur į parduotuves atkeliauja jų perkamas maistas. Dažnai teisindamiesi, jog patys nieko nežudo, vis dėlto remia niekuo nekaltų gyvūnų skerdimą“, – sako jis.

Didžiausias išbandymas – aplinkinių komentarai

Pusiau rimtai, pusiau juokais internete vis pasirodo teiginys, jog sunkiausias išbandymas veganui – atsakinėti į dažnai kvailus aplinkinių klausimus.

Deja, toks pasakymas ir Ernesto atveju atitinka realybę. Paklaustas, su kokiais didžiausiais iššūkiais tenka susidurti veganui, jis atsako: „Didžiausiu išbandymu man tapo ne ieškoti tinkamo maisto ar jį gaminti, bet visuomenės nusistatymas prieš veganizmą. Sunkiausia buvo nuolatos gintis, atsakinėti į tuos pačius klausimus, aiškinti, iš kur aš visgi gaunu baltymų ir pan. Todėl „šviežiems“ veganams siūlyčiau apsišarvuoti kantrybe ir pasiruošti psichologiškai“.

Vis dėlto artimieji vaikiną palaiko. „Draugai, sužinoję, kad tapau veganu, negaili sarkastiškų juokelių, kartais praskaidrina nuotaiką anekdotais apie veganus, iškrečia kokią šunybę, bet ir dalinasi nesuvalgytomis savo daržovėmis. Artimieji manęs per daug nespaudžia, nes sesė pirmoji šeimoje tapo vegetare, tiesa, jie kartais stebisi, iš kur nevalgydamas mėsos semiuosi tiek jėgų sportuoti“, – pasakojo Ernestas.

Sporto žvaigždės taip pat renkasi „garnyrą“

Iš tiesų sporto ir augalinės mitybos suderinimas vis dar opus klausimas. Sunku patikėti, kad valgant „vien garnyrą“ įmanoma išsaugoti ar net užsiauginti raumenis.

Bet pasaulyje gausu laurus skinančių vien „žalia energija varomų“ atletų. UFC kovotojai Nick‘as ir Nate‘as Diaz‘ai, teniso žvaigždės seserys Williams, Kendrick‘as Farris – šių metų olimpiadoje atstovavęs Jungtines Amerikos Valstijas svorio kėlimo rungtyje ar Frank‘as Medrano, atletas, kurio sugebėjimai ant skersinio atima žadą – tai tik keli pavyzdžiai.

Nors visuomenė į juos tebežiūri kaip į baltas varnas, Ernestui toks jų mitybos pasirinkimas puikiai suprantamas, o ir jis pats yra puikus aktyviai sportuojančio vegano pavyzdys.

„Pradėjau sportuoti šešiolikos, neturėjau kur dėtis, tesvėriau 50 kilogramų – vien kaulai ir oda – panelės pavydėdavo mano svorio, – šypsosi vaikinas. – Nusprendžiau, kad laikas kažką keisti. Po metų treniruočių lauko ir namų sąlygomis panorau kažko rimtesnio, todėl pradėjau lankyti sporto salę. Dar po metų sureguliavau mitybą ir rezultatai ėmė džiuginti.“

Iš visų sporto rūšių vaikiną patraukė fitnesas, juo dabar ir užsiima. Nors sunkios treniruotės atsiperka ir rezultatai vis gerėja, Ernestas tempo nelėtina – nuolat dalyvauja įvairiose varžybose ir siekia asmeninio trenerio sertifikato. „Noriu padėti žmonėms atrasti sveiką gyvenimo būdą, susikurti stiprų, gyvybingą ir gražų kūną“, – sako jis.

Užsiauginti „veganiškus“ raumenis nesudėtinga

Ernestas tikina, jog visuomenės nuomonė, kad veganams užsiauginti raumenų neįmanoma, nėra teisinga, bet, kaip ir kiekvienu atveju pakeitus mitybos įpročius, juos reikia apgalvoti.

„Norint užsiauginti raumenis mitybą būtina reguliuoti, suvartoti daugiau kalorijų nei išeikvosi, gauti pakankamą pilnaverčių baltymų kiekį“, – aiškina jis.

Paklaustas, ką turi galvoje sakydamas pilnaverčių, Ernestas aiškina: „Galbūt žinote, kad egzistuoja aštuonios esminės aminorūgštys, kurių mūsų organizmas nesintetina, todėl privalome jų gauti su maistu. Deja, veganus gąsdinantys visavalgiai yra teisūs – daugumoje veganiškų produktų trūksta vienos ar kitos aminorūgšties. Bet pamirštama, kad maisto produktus, pavyzdžiui, ryžius ir pupeles galima derinti – taip susidarys pilnas reikalingų medžiagų komplektas.“

Ką ir kaip reikia daryti, vaikinas suprato ne pernakt – domėjosi ir eksperimentavo pats, kol galiausiai susirado tinkamą mitybos formulę. „Dažniausiai keisdami mitybos įpročius, tai yra tik tapę veganais, žmonės suvartoja per mažai kalorijų, todėl ima smarkiai kristi jų svoris. Tai kelia jų artimųjų ir aplinkinių rūpestį ar norą veganą pamaitinti. Man to nebuvo, nes daug metų prieš atsisakydamas mėsos aš jau sekiau savo suvartojamų kalorijų skaičių, o iki veganizmo ėjau mažais žingsniukais, palaipsniui mažindamas ar atsisakydamas vienų ar kitų produktų. Nenumečiau nė vieno kilogramo, tik šiek tiek raumenų masės, nes ėmiau eksperimentuoti su augalinių baltymų kiekiu. Vis dėlto kai baltymų ėmiau vartoti pakankamai, t.y. po 2 gramus kūno kilogramui, susigrąžinau prarastas formas ir net pasiekiau progresą.“

Paprastuose produktuose nepaprasta nauda

Nors pažvelgus į Ernestą galima pamanyti, jog be įvairiausių papildų ir sudėtingai skambančių pavadinimų maisto produktų neapsieita, vaikinas tikina, jog taip nėra: „Mano racionas labai paprastas ir pigus, visus produktus galiu nusipirkti beveik kiekviename prekybos centre ar turgelyje. Su superproduktais (spirulina, goji uogos, kynva ir kt.) sudėtingiau, jų sunkiau rasti, be to, brangus malonumas juos valgyti kasdien.“

Vieninteliai jo vartojami papildai – tai žirnelių proteinas ir vitaminų bei mineralų kompleksas. „Į racioną įtraukus daugiau riešutų, grūdų, sėklų ir ankštinių, dėl baltymų ir apskritai kalorijų trūkumo tikrai neteks jaudintis, šie produktai ne tik puikiai atstoja gyvulinės kilmės maistą, bet ir neturi pastarojo trūkumų: cholesterolio, gyvulinių riebalų. Jei žirniai ir pupelės skamba nuobodžiai, išbandykite iš avinžirnių pagamintą humusą, sojos varškę (tofu) ar anakardžių sūrį“, – pataria jis.

Veganizmas – perspektyvus judėjimas

Ernestas veganizmui prognozuoja šviesią ateitį: „Džiaugiuosi, kad veganų judėjimas taip sparčiai plinta ir užsienyje, ir Lietuvoje. Atsiranda vis daugiau mums draugiškų kavinių, užeigų, parduotuvių lentynose daugėja augalinių produktų. Neseniai pirmą kartą Lietuvoje buvo surengta mugė veganams, į kurią ir aš nuėjau apsižvalgyti. Turėjau vos dešimt laisvų minučių, per kurias tikėjausi spėti kokį keksiuką pagriebti, bet atėjęs labai nustebau – žmonių buvo kaip per „Jamam“ išpardavimą – tai tikrai džiugina.“

Užbaigdamas pokalbį Ernestas linki išsilaisvinti iš visuotinai nustatytų rėmų ir daugiau galvoti savarankiškai. Dvejojantiems rekomenduoja pasidomėti, pažiūrėti dokumentinių filmų (cowspiracy, earthlings, forks over knives ir kt.).

„Nesmerkiu nė vieno, valgančio mėsą, juk ir pats taip maitinausi didžiąją savo gyvenimo dalį. Kiekvienas pats turi pasirinkti savo kelią, todėl visiems linkiu teisingų pasirinkimų“,– sako Ernestas.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"