TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Reanimacijos orkestro dirigentas

2013 09 21 6:10
P.Šerpyčio manymu, jei mėgsti savo darbą, matai jo prasmę ir rezultatus, tas darbas tau nėra sunkus. serpytis.jpg Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje mirštamumas nuo miokardo infarkto ligoninėse yra mažesnis nei 10 proc. ir atitinka europinius reikalavimus. "Esu labai dėl to laimingas", – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas prof. Pranas Šerpytis, daug prisidėjęs prie šio pasiekimo.

Kardiologijos reanimacijoje P.Šerpytis dirba jau 22 metus, nuo 1991-ųjų, o gydytojo karjeros pradžią skaičiuoja nuo 1984-ųjų. "Bet jei reikėtų iš naujo rinktis profesiją, rinkčiausi tą pačią", – tikino jis.

Sekėsi rasti bendraminčių

P.Šerpyčio darbo srityje – intensyviojoje kardiologijoje – pakanka įtampos. Čia reikia greitų sprendimų, negali būti jokių "rytoj" ar "po valandos". Sėkmė priklauso nuo kiekvieno darbuotojo, net ir pagalbinio.

Anot P.Šerpyčio, jam gyvenime sekėsi, nes visur sutikdavo gerų ir darbščių žmonių. "Aš surandu komandą. O ją radęs gali daug nuveikti. Be komandos joks generolas nieko nepadarys, net ir pats geriausias, – kalbėjo kardiologinės reanimacijos vadovas ir šypsodamasis pridūrė: - Mano kolektyvas yra orkestras, o aš - jo dirigentas."

Į darbą – su džiaugsmu

Be organizacinių reikalų, P.Šerpyčiui labai svarbus ir darbas operacinėje. Čia kardiologas atlieka įvairias procedūras, implantuoja dirbtinius širdies stimuliatorius. Operacinėje medikui pavyksta atsitraukti nuo įprasto skyriaus šurmulio, nuolatinių telefono skambučių. Tada jis susitelkia tik į tai, kas vyksta ant operacinio stalo. Šis darbas, nors taip pat įtemptas, teikia didelį pasitenkinimą. Gera žinoti, kad padėjo ligoniui, o jo širdis nuo šiol vėl bus stipresnė.

"Blogai, jei mediką pacientai vargina. Man taip tikrai nėra. Kai mėgsti savo darbą, matai jo prasmę ir rezultatus, tas darbas tau nėra sunkus. Nors, žinoma, būna, kad pavargsti. Nėra žmogaus, kuris darbe nepavargtų", – sakė gydytojas.

P.Šerpyčio žodžiais, liga sulygina visus, turtingą ir vargšą, socialdemokratą ir "darbietį". "Visus gydau vienodai", – ne kartą yra pabrėžęs garsus kardiologas.

Per savo karjerą jam teko dirbti įvairų darbą, ragauti ir valdininko duonos, patarinėti ne vienam sveikatos apsaugos ministrui. Bet, P.Šerpyčio teigimu, kėdė jam niekada nebuvo labai svarbi. "Įsiklausiau į tėčio patarimą. Jis sakė: "Vaikeli, visada dirbk praktinį darbą." Žinoma, gal būnant valdininku ir pasiseks daugiau nuveikti globaliai, bet sėdint šioje kėdėje nepavyks pamatyti greito rezultato. O štai gydytojai sulaukia daug begalinio džiaugsmo, nors jų darbe pasitaiko ir nemažai nusivylimų", – pripažino P.Šerpytis.

Padaryti viską

Deja, išgelbėti visų į reanimaciją patekusių pacientų nepavyksta. Medikas sutinka, kad net ir turint kelių dešimtmečių darbo patirtį visiškai atsiriboti nuo to neišeina.

"Kiekvienas gydytojas yra žmogus ir kiekviena mirtis atima gabalėlį tavęs. Juk nesi akmeninis stulpas, nuo kurio lyg niekur nieko nuteka lietus. Mirtis visada sukelia stresą, neigiamų emocijų. Juolab kad mes, gydytojai, jų dar ir negalime rodyti. Tačiau svarbiausia – atsakyti sau į klausimą, ar iš tiesų padarei viską, ką galėjai. Kartais būna labai aišku, kad pagal dabartinius mokslo laimėjimus ligonis negalėjo išgyventi. Todėl jei dėl paciento padarei viską, bet žmogaus vis tiek nepavyko išgelbėti, gali jaustis ramus", – kalbėjo P.Šerpytis.

Istorinis pasiekimas

Kartu jis tikino esąs labai laimingas, nes šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje mirštamumas nuo miokardo infarkto ligoninėse yra mažesnis nei 10 proc., o tai atitinka europinius reikalavimus. Šį rezultatą pavyko pasiekti daugelio žmonių bendromis pastangomis, ilgai ir nuosekliai dirbant.

Anksčiau visoje Europoje mirštamumas nuo infarkto ligoninėse siekė apie 20 proc., tačiau prasidėjus intervencinės kardiologijos erai šis skaičius gerokai sumažėjo. Vis dėlto Lietuvoje jis išliko didelis - iki 18-20 procentų. Kad mirčių sumažėtų iki dabartinio lygio, turėjo daug kas pasikeisti, pirmiausia – medicinos pagalbos prieinamumas.

"Labai svarbu, kad visi pacientai ją gautų laiku ir kokybišką, nesvarbu, kur žmonės gyvena - Vilniuje, Zarasuose ar Druskininkuose. Dabar jau yra sukurta ligonių vežimo sistema, parengti rajonų gydytojai, galintys suteikti kvalifikuotą pagalbą, o taip pat ir miokardo infarkto gydymo metodikos. Tai ir pagerino rezultatus. Tačiau mirštamumo nuo infarkto rodiklius Lietuvoje dar turėtume sumažinti iki 5 procentų. Mūsų – Santariškių - klinikų rezultatai atitinka šį rodiklį", – pabrėžė gydytojas.

Visą kraštą aprėpiančiais širdies ligų gydymo klausimais P.Šerpytis jau daug metų konsultuoja sveikatos apsaugos ministrus, palaiko glaudžius ryšius su rajonuose dirbančiais kolegomis ir ligoninėmis. Mediką džiugina, kad dabar, kai yra nupirkti reanimobiliai pacientams vežti, ligoniams nebereikia galvoti, kaip atvykti į universitetinę ligoninę. Čia jie gauna aukščiausio lygio specialistų rekomendacijas ir grįžta gydytis į savo rajonus. "Šiuo metu moderni medicina jau tapo prieinama kiekvienam paprastam žmogui", – tvirtino kardiologas.

Atsipalaidavimo šaltinis

Nėra ko stebėtis, kad savo profesijos fanatiko darbo valandos nesibaigia ir grįžus namo, skambučiai gydytojui nesiliauja net vakare. P.Šerpytis teigia, jog norint atsikratyti nuovargio ir išlikti energingam, svarbiausia - mokėti atsipalaiduoti. "Pagrindinis mano atsipalaidavimo šaltinis yra fizinė kultūra. Darbe intensyviai veikia smegenų ląstelės, o fizinio krūvio metu darbuojasi jau kitos, leidžia pirmosioms pailsėti", – pasakojo P.Šerpytis.

Medikas praktikuoja vaikščiojimą su šiaurietiškomis lazdomis, greitą ėjimą, taip pat važinėja dviračiu, bėgioja. Net vykdamas į užsienio keliones visada įsideda sportinius batelius. Štai, pavyzdžiui, būdamas Amsterdame kasdien nubėgdavo beveik po 4 kilometrus.

Be to, jis žaidžia lauko tenisą, su žmona eina pašokti, kasmet stengiasi išvažiuoti į kalnus paslidinėti. Fiziniam aktyvumui praverčia ir elementarūs namų darbai, tarkime, iššluoti kiemą.

Prie aktyvios gyvensenos kardiologas pratino ir savo vaikus. "Į šį reikalą turėtume įtraukti visą šeimą, draugus ir iš to pasidaryti tikrą šventę", – įsitikinęs LŽ pašnekovas.

Už fizinio aktyvumo sąjūdį

Beje, P.Šerpytis mynė dviračio pedalus beveik prieš mėnesį sostinėje vykusiame "Velomaratone", o prieš savaitę buvo tarp „Danske bank" Vilniaus maratono bėgikų. Per pastarąjį renginį kardiologas įveikė trumpesnį – 4,2 km - nuotolį, nes ilgesniam, jo nuomone, reikia geriau pasirengti. Bėgimo maratone dalyvavo ir P.Šerpyčio sūnus. "Abu maratonai – nuostabūs renginiai, pamažu keičiantys žmonių sąmonę", – sakė jis.

Mediką džiugina ir pastaruoju metu sostinėje atsiradę oranžiniai dviračiai. "Galima tai vertinti skeptiškai, bet be tokių akcijų nieko nepadarysi. Užsienyje sutinku kur kas daugiau bėgiojančių, važinėjančių dviračiais, plaukiojančių baidarėmis žmonių. Manau, Lietuvoje mums reikia tikro fizinio aktyvumo sąjūdžio. Mokyklose, taip pat ir aukštosiose, dar per mažai tam skiriama dėmesio, žmonėms trūksta motyvacijos. Fizine kultūra užsiima sveikiausieji, o turintieji sveikatos problemų – kaip tik ne. Reikia pertvarkyti visą sistemą. Dabar žmonės ateina pas gydytoją ir prašo "auksinio" vaisto. Tačiau tokio nėra. Išlikti sveikiems padeda tik visas kompleksas priemonių", – pažymėjo P.Šerpytis.

Dvasinės pusiausvyros receptas

Fizinis aktyvumas kardiologui yra svarbiausia prevencinė priemonė, mažinanti riziką sirgti įvairiomis, taip pat ir širdies, ligomis. Mat reguliariai maitintis medikui nepavyksta, nors jis ir stengiasi.

Dvasinei pusiausvyrai palaikyti kiekvienas, pasak P.Šerpyčio, atranda savo receptą, negali būti vieno visiems. Tarkime, gydytojui patinka medituoti, jis eina ir į mišias bažnyčioje. Puikių emocijų suteikia sutikti geri žmonės. Medikas taip pat mėgsta skaityti grožines ir istorines knygas, pasižiūrėti filmą. Jis labai vertina viešnages savo pamėgtoje Neringoje. "Kai ten nuvažiuoju, žinau, kur man reikia eiti, kur jaučiuosi puikiai. Man visur gerai, bet, matyt, taip nusiteiki, kad kai kur tau yra geriausia", – kalbėjo P.Šerpytis.

Šeimai ir gimtinei

Su žmona Aurelija jiedu kartu jau 32 metus. Tarpusavio santykių gludinimas, anot P.Šerpyčio, tai visą gyvenimą trunkanti diplomatija. Medikas apgailestavo, kad jo darbas neleido skirti šeimai tiek laiko, kiek būtų norėjęs ir būtų reikėję. "Tikriausiai tai mano didžiausia nuodėmė", – svarstė jis.

P.Šerpytis džiaugėsi, kad vienas sūnų pasirinko mediko kelią, tad šios profesijos atstovų dinastija nenutrūks. Sūnus - jau trečios medikų kartos giminėje atstovas, mat žmonos Aurelijos, farmacininkės, tėvas irgi buvo gydytojas. Kitas P.Šerpyčio sūnus – ekonomistas, o ką pasirinks 17-metė duktė, dar nežinia.

P.Šerpytis vertina ryšius su savo gimtine. Teko skaityti, kad jis remia gimtojo Žvingių miestelio gerai besimokančius mokinius, nemokamai konsultuoja Šilalės rajono gyventojus.

Šią vasarą medikas tapo Šilalės garbės piliečiu. Taip jis pagerbtas už pagalbą žmonėms, už nuolatines iniciatyvas rūpinantis gyventojų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis mažinimu.

"Labai smagu, kai tave įvertina kraštiečiai. Bet kiekvienas įvertinimas yra ir atsakomybė, kurios nevalia sutepti. Kartu tai ir įpareigojimas padaryti dar daugiau", – įsitikinęs P.Šerpytis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"