TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Redakcijos paštas. Ligoninė, kurioje jautėmės saugūs

2013 03 27 3:19

Perskaičiusi "Lietuvos žiniose" vasario 23-iąją išspausdintą Aistės Masionytės straipsnį "Raudonasis Kryžius patrauktas į nebūtį" labai susijaudinau ir nutariau parašyti šio straipsnio tęsinį.

Straipsnį galima paskaityti čia

Jei būtų uždarę kurią nors kitą ligoninę, būčiau pagalvojusi: "Nebus šios, bus kita." Tačiau kai uždarė Raudonojo Kryžiaus ligoninę, mano mintys tik tokios, kad kitos tokios ligoninės Lietuvoje nėra ir neaišku, ar kada bus. Gydytis man ir mano šeimos nariams teko įvairiose Lietuvos ligoninėse. Tačiau jau pirmą kartą patekusi į Raudonąjį Kryžių pajutau didžiulį skirtumą. Gydytis čia teko ne kartą, ypač mikrochirurgijos skyriuje, operavo ir mane, ir mano sūnų ne vieną kartą. Sklandų medikų kolektyvo darbą jautė visi ligoniai, kurie gydėsi šioje ligoninėje. Mane labiausiai žavėjo gydytojų paprastumas, nuoširdumas. Ten patekusi jaučiausi kaip namie: ir slaugytojos, ir gydytojai, ir ligoniai buvo tarsi viena šeima. Ligoninėje tvyrojo tokia gera atmosfera, kad, atrodė, ir be vaistų galėtum pasveikti. Ši ligoninė garsėjo dar ir tuo, kad čia buvo taisomos kitose ligoninėse medikų pacientams padarytos klaidos.

Jaučiausi saugi, nes žinojau, kad prireikus turėsiu kur ieškoti kvalifikuotos medicinos pagalbos, ir be papildomo užmokesčio. Tačiau dabar to jausmo nebėra. Vilniaus ligoninės taip perpildytos, kad po kelis mėnesius reikia laukti vien konsultacijos, o ką jau kalbėti apie operacijas. Tad didesnės beprotybės, kaip uždaryti tokią ligoninę, nebuvo galima sugalvoti. Juk sugriauti tai, kas per dešimtmečius buvo sukurta, proto nereikia. Lietuvoje ne pirmas atvejis, kai dėl kelių žmonių neatsakingumo kenčia visa tauta. Juk dėl to nukentės patys bejėgiškiausi Lietuvos žmonės - ligoniai, kuriais galime tapti bet kuris iš mūsų.

Mes, paprasti žmonės, esame bejėgiai ką nors pakeisti, nebent eitume mitinguoti. Manau, mano, kad ir nesklandžioms, mintims pritartų daugelis Lietuvos gyventojų, kuriems yra tekę gydytis šioje ligoninėje. Kartu noriu pareikšti nuoširdžiausius padėkos žodžius buvusio mikrochirurgijos skyriaus darbuotojams, ypač mikrochirurgui Vytautui Tutkui, kuris daugiau kaip prieš 10 metų mano sūnui atliko dvi sudėtingas kelio sąnario operacijas. Dabar jis yra darbingas, visavertis žmogus. Kuo geriausios kloties darbe ir gyvenime linkiu jam ir visiems ten dirbusiesiems.

Janina iš Utenos

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"