TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Redakcijos paštas. Trys nėščiosios ir akušerė 30-čiai minučių

2016 04 11 6:00
www.evokie.ie nuotrauka

Esu medikė, šeimos gydytoja. Įvairūs keisti, įdomūs, netikėti nutikimai ir posūkiai mūsų sveikatos (ar ligų) apsaugos sistemoje dažnai priverčia nustebti, keiktis, bandyti daryti nerealius dalykus nerealiomis sąlygomis . Apie tai norisi parašyti, padiskutuoti su kolegomis, Lietuvos žmonėmis, įstatymų ir įsakymų kūrėjais. Sustabdo lakus posakis:“Jei gali nerašyti, nerašyk“. Ir nerašai. Beje, dirbančiam medikui nelabai ir laiko rašymui lieka – pildome visokią ir popierinę, ir elektroninę dokumentaciją, dar ir kraujo spaudimą kartais pamatuojame.

Šįkart nebegaliu nerašyti. Susidūriau su tokiu įdomiu dalyku, kaip įstatymo pakeitimas, ne padedantis teikti pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, o trukdantis. Todėl rašau.

Gal sulauksiu kokių pasvarstymų iš kolegų, paaiškinimų iš Sveikatos apsaugos ministerijos, komentarų iš Licencijavimo ir akreditavimo tarnybos – pastarosios darbuotoja telefonu pabrėžia, kad jie nekomentuoja įsakymų, tik vykdo. Ir kitiems liepia vykdyti. Aš pabandžiau. Nenaudingesnio ir bereikalingesnio popierizmo senai nesu dariusi. Čia viskas apie pirmines sveikatos priežiūros paslaugas reglametuojantį 2005.12.05 dienos įsakymą V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“, toliau vadinsiu jį tiesiog įsakymu.

2011 metais, steigiant pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, galiojo jo tuometinė redakcija, apibrėžianti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas kaip paslaugas, teikiamas šeimos gydytojo, bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojų. Įsteigėme ir ramiai sau dirbome. 2015 –ųjų metų gale gavome laišką iš Licencijavimo ir akreditavimo tarnybos, kad galimai nevykdome anksčiau minėto įstatymo, kas gali mums blogai baigtis. Pasirodo, 2014 metais sausio 30 dieną įsakymo vieno straipsnio formuluotė buvo pakeista – prie šeimos gydytojo ir bendrosios praktikos bei bendruomenės slagytojų teikiamų paslaugų įrašytos ir akušerių teikiamos paslaugos. Įsakymas pasirašytas tuometinio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio. Licencijavimo tarnyba, remdamasi šiuo įsakymu, reikalauja, kad įstaiga pateiktų prašymą licencijos papildymui akušerio paslauga. Kad tą prašymą galėtume pateikti, turime pakeisti ir higienos pasą-leidimą, papildydami veiklos rūšis akušerio paslauga. Negana to, viską susitvarkius, tą akušerį dar turėsime ir įdarbinti – va, čia tas paskutinis taškas, kada jau nebegali nerašyti.

Suprantu dideles šimtatūkstantines poliklinikas, kur tam akušeriui yra kas veikti, šeimos gydytojai gali skirti laiką kitoms paslaugoms. Bet kam mažai įstaigai akušeris, dirbantis 0,0001 etato? Kas tai – paslaugos prieinamumo gerinimas? Nėščiosios, kurių yra gal trys – penkios per metus, turėtų taikytis prie akušerio 30 minučių darbo grafiko? Per tą laiką juk nepasikeitė nei šeimos gydytojo, nei bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojų normos, kai visa tą patį darbą sugebėdavome atlikti, mūsų gebėjimai taip pat nepasikeitė.

Per tą laiką, manau, pasikeitė tik tai, kad kai kur, po akušerijos skyrių uždarymo, liko akušerių, kuriuos reikia kur nors įdarbinti ( beje, mūsų rajone ir tokių nėra). Na, ir darbinkit juos ten, kur jų reikia, ir kur jų yra. Man šio įsakymo vykdymas kainuotų visai nemažai eurų – čia minėtų popierių įkainiai, o kur dar laikas dokumentų ruošimui, susirašinėjimui – jis galėtų būti skirtas pacientams. Galutinis rezultatas – pablogėtų mūsų teikiamos paslaugos. Ar turėčiau rasti akušerę, kuri lakstytų per dar kokias mažiausiai penkias tokias įstaigas, mokėti jai algą už darbą, kurį puikiausiai padarydavome su slaugytojomis?

Kaip minėjau, licencijavimo tarnyba įsakymo nekomentuoja, todėl ir rašau – rašau į spaudą, į Sveikatos apsaugos ministeriją – noriu sulaukti komentarų , įsakymo teorinio pagrindimo – kad tai verta išleidžiamų pinigų ir laiko sąnaudų. Suprantu, kad galimai kasu sau duobę, kas galėtų paneigti, kad nepradės mūsų tikrinti įvairios komisijos, kurios gal ką nors ir ras. Bet jau nebegaliu nerašyti.

***

Laiško autorė Ramunė Paškevičienė yra UAB „Švenčionėlių sveikatos centras“ direktorė, šeimos gydytoja, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos valdybos narė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"