TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Reikėtų didesnės atsakomybė už paciento gydymą

2014 06 13 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vargu ar kam nepažįstama tokia situacija: kai jau ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam akivaizdu, jog sveikata šlubuoja, pasidrąsinęs Konstitucijos garantuota teise į sveikatos apsaugą ryžtiesi užsirašyti pas šeimos gydytoją. Paaiškėja: prašom... po pusantro mėnesio. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta analizė rodo, kad situacija keičiasi.

Metų pradžioje pas šeimos gydytoją, terapeutą ir pediatrą Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje buvo galima patekti po 42, Lazdynų poliklinikoje pas šeimos gydytoją – po 37, o pas akušerį ginekologą Antakalnio poliklinikoje - po 35 dienų. Panaši padėtis ir kitose ne tik sostinės, bet ir didžiųjų miestų poliklinikose. Kažin ar verta kaltinti pacientą užmaršumu, jeigu tiek laiko laukęs jis pamiršta, dėl kokios priežasties norėjo kreiptis į gydytoją. Jeigu negalavimas nepraėjo savaime, pas gydytojus žmogus pateko kitu keliu – per ligoninės priimamąjį...

SAM atliko nuodugnią sveikatos paslaugų prieinamumo ir priimtinumo stebėsenos analizę, kurios pagrindas – „Sveidros" ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) informacinėse sistemose kaupiami duomenys. Analizės tikslas – nustatyti priežastis ir ieškoti būdų, kaip keisti situaciją.

Konsultuojamas ne pacientas, o šeimos gydytojas

„Dabartinio mūsų šalies sveikatos sistemos modelio centre - šeimos gydytojas, kuris ir gydo pacientą, - sako SAM viceministras Erikas Mačiūnas. – Turime suvokti vieną labai svarbų dalyką: specialistai konsultuoja ne pacientą, bet šeimos gydytoją, jeigu jam trūksta kokios nors informacijos, kad galėtų skirti pacientui tinkamiausią gydymą. Neteisingai suvokti šio modelio principai buvo padarę šeimos gydytoją tarsi dispečeriu, rašančiu siuntimus pas antrinio lygio specialistus. Pirmasis uždavinys, susipažinus su situacijos analize, padaryti taip, kad šeimos gydytojas imtųsi daugiau atsakomybės už paciento gydymą, o ne rašytų siuntimus pas specialistus.“ SAM ministro įsakymu praplėstos šeimos gydytojo kompetencijos ribos, medicinos normos (MN) pakeitimai suteikia šeimos gydytojams teisę atlikti ir vertinti daugiau laboratorinių tyrimų, pakeisti vaistų išrašymo terminai: lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams vaistus galima skirti 6 mėnesiams (vietoj 3 mėn.), o nekompensuojamiesiems receptą galima išrašyti metams. Nėra kliūčių šeimos gydytojo kvalifikacijai tobulinti: įgūdžiams atnaujinti jiems siūloma galimybė padirbėti gydymo įstaigų priėmimo skyriuose, kur daug nestandartinių situacijų, kai reikalingas greitas ir kvalifikuotas sprendimas; galima rinktis ministerijos apmokamus kursus, naudotis įvairių projektų siūlomais mokymais arba mokytis savarankiškai. Mūsų šalies šeimos gydytojai tikrai naudojasi visomis galimybėmis, todėl nėra pagrindo abejoti jų kompetencija.

Kitas dalykas – pacientų įsitikinimas, kad išgydyti gali tik aukščiausio lygio Kauno arba Santariškių klinikų gydytojai. Ar ne čia reikėtų ieškoti ir mūsų visuomenėje išvešėjusio nepasitikėjimo medicina ir medikais ištakų? „Esama tam tikrų atvejų, kai šeimos gydytojui iš tiesų tenka dirbti kaip dispečeriui. Tarkime, žmogus daugelį metų serga kokia nors lėtine liga, vartoja tinkamus vaistus, jo sveikata stabili, tačiau kartkarčiais jam reikia pasikonsultuoti su gydytoju specialistu, - kalba viceministras. – Iki šiol buvo tokia tvarka, kad pas antrinio ar tretinio lygio specialistą galima patekti tik su šeimos gydytojo siuntimu. Ši tvarka koreguotina, ir mes tai darome, planuodami įvesti dispanserizaciją. Pacientas, kuriam diagnozuota lėtinė liga, galėtų kreiptis į specialistą be šeimos gydytojo siuntimo. Reikia pasiekti, kad pacientų teisė pasirinkti gydytoją veiktų teisės aktų nustatyta tvarka. O dabar yra gana chaotiška ir kebli situacija: pacientų pasiskirstymo sveikatos priežiūros įstaigose žemėlapis labai skiriasi nuo šalies administracinio žemėlapio - žmogus gyvena rajone, o gydosi pas sostinėje dirbantį šeimos gydytoją. Tuos dalykus tvarkyti reikia labai atsargiai ir apgalvotai, kad pajudinus vieną plytą nenugriūtų visas statinio kampas.“

Per pusantrų metų SAM ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pasirašė 1300 įsakymų, įvairiausio lygio dokumentų, teisės aktų ir metodikos, ir dar apie 100 vyriausybės nutarimų, kurie buvo suderinti bei priimti. Dar nemažai dokumentų pateikta svarstyti Seimui. Juos priėmus, atsivertų durys tolesniems veiksmams.

Neturėtų būti vieniems paprasta, kitiems – nepasiekiama

Konstitucinis Teismas dar kartą patvirtino nuostatą, kad visi piliečiai turi gauti vienodą gydymą, nesvarbu, kur (sostinėje ar provincijos kaimelyje) gyvena ir kaip (gerai ar varganai) verčiasi. Išvengti skirtumų nelengva jau vien dėl to, kad per pastarąjį 10 – 15 metų laikotarpį nebeliko nemažos dalies pirminės sveikatos priežiūros įstaigų kaimuose ir miesteliuose. Valstybės ir savivaldos institucijose dirbantys jauni ir sveiki žmonės jau kadaise nusprendė, jog Lietuvoje atstumai nedideli, todėl susirgus nieko nereiškia nuvykti į didesnius ir moderniomis medicinos technologijomis aprūpintus centrus pas aukštos kvalifikacijos specialistus, ir lengva ranka panaikino nedidelius pirminės sveikatos priežiūros punktus. Tačiau tai, kas paprasta sveikiems ir vairuojantiems automobilius, labai sudėtinga seniems ir nuo autobusų tvarkaraščio priklausomiems atokių kaimų gyventojams. Panaikinti – lengva, atkurti – sunku. Juo labiau kad akivaizdžiai ima stigti ir medikų – ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų.

„Galime pasidžiaugti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų medikų pastangomis kviesti žmones aktyviau naudotis profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos programų siūlomomis galimybėmis, - teigia viceministras. – Jau regime nemažą pažangą – moterys drąsiau naudojasi gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa, paragina ir vyrus tikrintis prostatą, vis daugiau onkologinių ligų aptinkama ankstyvosios stadijos. Jeigu pavyktų atgaivinti bendruomeniškumo tradicijas, žmonės drąsiau kalbėtųsi, dalytųsi patirtimi, žinotų, jog anksti diagnozuotos netgi sunkiausios ligos lengviau išgydomos. Jeigu žmonės labiau rūpintųsi savo sveikata, būtų mažiau užleistų ligų ir reikėtų mažiau išlaidų jų gydymui. Dar pernelyg dažnai žmonės delsia iki paskutinės akimirkos, o paskui piktinasi, kad „manęs neišgydė“.

Pelno siekiančios privačios sveikatos priežiūros įstaigos atokiose vietovėse nesikuria, nes nemato perspektyvos, jos šliejasi prie didelių viešųjų gydymo įstaigų. Neretai pasitaiko, jog gydytojai, dirbdami ir viešosiose, ir privačiosiose įstaigose, dirbtinai sukuria eiles, nes pacientui, užuot laukus pusantro mėnesio viešojoje įstaigoje, pasiūlo tyrimo rezultatus už mokestį po keleto dienų. Seniai sakiau, kad šiuos dalykus ministerijai turėtų padėti išsiaiškinti atitinkamos specialiosios tarnybos. Seimui pateikėme svarstyti sveikatos priežiūros tinklo įstatymo projektą, kurio tikslas – suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms, kad jos pasirūpintų sveikatos priežiūra nuo didesnių centrų nutolusiose vietovėse.“

Skaičiavimo metodikų niuansai

Pažvelgus į pacientų eilių analizę, kur buvo lyginti praėjusių metų gruodžio ir šių metų pradžios duomenys, paaiškėjo, jog sausio mėnesį laukimo eilėse laikas sutrumpėjo. Kodėl? Paaiškėjo, jog, tarkime, Karoliniškių poliklinikoje, gruodžio mėnesį eilės buvo skaičiuotos ne pagal Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus 2007 metų įsakymą „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių registravimo ir stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, bet pagal poliklinikos elektroninės registracijos sistemos duomenis. „Tai anaiptol nėra vienintelis atvejis. Įdomu, kad kai pradėjome skaičiuoti eiles, ne vien šioje įstaigoje jos tarsi išnyko - ir pas šeimos gydytojus, ir pas specialistus... Žmonės gudrūs, geba greitai persitvarkyti, bent jau popieriuose , - sako E. Mačiūnas. – Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, ministras yra paskyręs 24 pareigūnus, kurie įpareigoti išsiaiškinti keliančius abejonių niuansus. Tarp pagrindinių dalykų - priemokos už vaistus, nes su farmacijos įmonėmis buvo susitarta dėl vaistų kainų sumažinimo, bet jos ne visur sumažėjo. Tačiau sprendimus galima priimti ne pagal atskirus faktus, o turint išsamią faktinės medžiagos analizę.“

Ką daryti, kad mažėtų pacientų eilės? Juk tikrai nesuvokiama situacija, kad pas gydytoją kardiologą galima patekti tik po 120, pas onkologą - po 56, pas vaikų chirurgą - po 56 dienų. Daugelio poliklinikų medikai primena pacientams vizito laiką SMS žinute. Tačiau dalis pacientų net į tai nereaguoja... Matyt, tarp jų yra ir tokių, kuriems pavyksta pergudrauti sistemą. Prastai pasijautę, jie kviečiasi greitąją medicinos pagalbą. Gydymo įstaigos priimamajame pacientus konsultuoja antrinio arba tretinio lygio specialistai, kurie nusiunčia arba į stacionarą, arba skiria gydymą namie. “Svarbiausia, kad žmogus būtų gydomas. Ne teikiama paslauga, o gydomas, - akcentuoja viceministras. – Juk daugelis esame patyrę, jog gydytojai ne formaliai teikia paslaugą, o gydo. Nuoširdžiai ir kompetentingai, neskaičiuodami laiko ir jėgų.“

Kad būtų galima pasiekti pageidaujamų rodiklių – pas šeimos gydytoją dėl ūminių sveikatos sutrikimų patekti tą pačią dieną, o dėl lėtinių ligų – per 5 (2016 metais – per 3) kalendorines dienas, daugiau dėmesio derėtų skirti ir vadybos metodams tobulinti. SAM yra numatyta nemažai priemonių: pakeisti vaistų išrašymo terminai, praplėstos šeimos gydytojų kompetencijos, numatyta, kaip užtikrinti nepertraukiamą būtinąją pirminę sveikatos pagalbą, sukurti kardiologijos, onkologijos, insultų, neonatologijos ir intensyviosios terapijos, mirtingumo dėl išorinių priežasčių mažinimo klasteriai, kurie, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Remigijaus Žaliūno, leis sutrumpinti laukimo pas gydytojus specialistus trukmę bei laiką nuo paciento ištyrimo iki gydymo pradžios. Situaciją neabejotinai turėtų pagerinti ir numatomas sveikatos priežiūros įstaigų reitingavimas. Pacientų eilės bus vienas iš svarbių ir kai kuriuos įstaigų materialinio skatinimo rezultatus lemiančių vertinimo kriterijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"