TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Rengiamasi neplakančios širdies donorystei

2015 01 24 6:00
Santariškių klinikose atliekama transplantacija.  Petro Katausko nuotrauka

Lietuvoje ketinama įteisinti neplakančios širdies donorystę ir taip padidinti organų donorų skaičių. Tokių donorų visada būdavo mažiau nei kritinės būklės ligonių, laukiančių transplantacijos, tačiau pastaruoju metu ši praraja vis didėja.

2014-ieji pažėrė liūdnų žinių. Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai sumažėjo efektyvių donorų, taip pat – daugelio rūšių transplantacijų, padaugėjo artimųjų prieštaravimo donorystei. O laukiančiųjų donorų organų pagausėjo.

Kitur – nuo seno

Pasaulyje egzistuoja keli donorystės modeliai: po žmogaus smegenų mirties, neplakančios širdies ir gyvoji donorystė. Mūsų šalyje taikomi pirmasis ir trečiasis modeliai.

Teigiama, jog šiuo metu Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose nevykdoma neplakančios širdies donorų organų parengimo transplantacijai programa. Tarkime, Čekijoje tokia programa pradėta įgyvendinti 1972 metais, Nyderlanduose – 1981-aisiais, Jungtinėje Karalystėje – 1989-aisiais, o kaimynystėje esančioje Latvijoje – 1992-aisiais. Turimais duomenimis, neplakančios širdies donorai Latvijoje šiuo metu sudaro 60 proc. visų donorų, Jungtinėje Karalystėje – 40 procentų.

Atsižvelgdama į situaciją, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, NTB specialistų ir medikų darbo grupė parengė "Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo" pakeitimo projektą. Juo siūloma patikslinti nuostatas, numatančias smegenų mirties ir negrįžtamai nutrūkusių kraujotakos bei kvėpavimo nustatymo tvarką, taip pat žmogaus mirties fakto nustatymo pasekmes. Pakeitus šias nuostatas Lietuvoje atsirastų galimybė rengti neplakančios širdies donorus.

Tiesą sakant, procesas jau prasidėjęs: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojai dalyvauja mokymuose užsienyje ir ten semiasi neplakančios širdies donorystės bei transplantacijos patirties. Taigi Kauno klinikose minėta naujovė būtų pradėta pirmiausia.

"Labai tikimės, jog per šiuos metus pavyks suderinti visus reikiamus dalykus ir jau šių metų pabaigoje arba kitąmet bus galima startuoti", – sakė NTB direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė.

Apibrėš tiksliai

Anot A. Būziuvienės, Lietuvoje ketinama taikyti vieną neplakančios širdies donorystės modelių - būtent, kai širdis sustoja žmogui, atsidūrusiam ligoninės reanimacijoje. Bet tik tuo atveju, jei pritaikius visas gaivinimo priemones atkurti širdies veiklos nepavyksta.

Audronė Būziuvienė apgailestavo, kad padaugėjo artimųjų, prieštaraujančių organų donorystei. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

NTB atstovės teigimu, šiuo metu derinami neplakančios širdies donorystės kriterijai, ir jie būsią labai griežti. "Į teisės aktus bus įtraukta nauja sąvoka, išaiškinanti, kas yra mirtis sustojus širdžiai, tiksliai apibrėžta, kiek laiko širdis turi būti gaivinama, kas ją turi gaivinti, kiek gydytojų privalo dalyvauti, kas turi pasirašyti sprendimus ir kita. To reikia siekiant išvengti bet kokių spekuliacijų ta tema, kad neatsirastų nepagrįstos žmonių baimės ar įtarimų, jog artimojo tiesiog nenorėta gydyti", – aiškino A. Būziuvienė.

Širdies nenaudoja

Donorystės procesas po smegenų mirties ir sustojus širdžiai turi tam tikrų ypatumų. Konstatavus smegenų ir kartu žmogaus mirtį, kraujotaka smegenyse nebevyksta. Bet kitur ji funkcionuoja, nes žmogus lieka prijungtas prie medicininės aparatūros. Tada nesustoja gyvybinių organų veikla, jie išlieka tinkami transplantuoti.

Neplakančios širdies donorystės atveju mirtis būna ištikusi nustojus veikti širdžiai. Kad organai būtų tinkami donorystei, kraujotaką reikia iš naujo suaktyvinti. Širdis jau nebeplaka, tad kraujotaka, prijungus donorą prie aparatūros, "atnaujinama" ne per ją. Kraujas teka tik tarp tam tikrų organų, o ne po visą organizmą. Tai padeda išsaugoti šių organų funkcijas iki būsimos transplantacijos.

Neplakančios širdies donorystės atveju persodinami inkstai, kepenys, kasos-inkstų kompleksas ir plaučiai. Širdis – ne, juk ji nebeveikia. Vis dėlto praėjusių metų pabaigoje Australijoje atlikta pirmoji istorijoje persodinimo operacija, kai sustojusi širdis, transplantuota pagal neplakančios širdies donorystės modelį, buvo reanimuota recipiento organizme.

Tarp prieštaravimo ir sutikimo

A. Būziuvienė pabrėžė, kad sąlygos tapti neplakančios širdies donoru liks tokios pačios kaip ir smegenų mirties atveju. "Jei asmuo, kurį ištiko mirtis, nesvarbu, ar sustojus smegenų, ar širdies veiklai, nebus davęs sutikimo transplantuoti jo organus, atsiklausime mirusiojo artimųjų. Jeigu jo negausime, bus gerbiama žmonių valia", – patikino NTB atstovė.

Deja, pernykščiai duomenys rodo, kad 2014-aisiais padaugėjo artimųjų, prieštaraujančių donorystei. 2013 metais jų buvo 32 proc., o pernai – jau 43 procentai.

Anot A. Būziuvienės, apie mirtį ir ypač apie organų donorystę nejauku kalbėti, todėl žmonėms trūksta informacijos, ji netinkamai suprantama. NTB atstovės manymu, reikėtų vėl rengti plačias socialines kampanijas, kad organų donorystė taptų savaime suprantamu dalyku. Štai 2006-2009 metais, kai vyko daug tokių socialinių akcijų, prieštaraujančių artimųjų buvo sumažėję. "Pastebime, kad jų skaičius susijęs su bendru visuomenės pasitikėjimu medicina ir sveikatos priežiūros įstaigomis. Kuo daugiau girdima neigiamų faktų, tuo labiau gausėja prieštaravimų. Žmonės mano, jog medikai tiesiog nenori gydyti, todėl nepasitiki jais", – kalbėjo A. Būziuvienė.

Neblogai nuteikia bent tai, kad pernai gerokai padaugėjo gyventojų, sutikusių tapti donorais. Tam turėjo įtakos šios procedūros supaprastinimas – nuo 2014-ųjų kovo pateikti tokį sutikimą įmanoma ir elektroniniu būdu. "Anksčiau per metus pavykdavo surinkti apie 2000 sutikimų, o pernai tiek jų pareikšta vien internetu, dar pusė tiek – raštiškai. Tai ypač paranku jauniems žmonės, juolab kad nereikia gaišti laiko, važinėti", – pažymėjo NTB atstovė.

Netiko persodinti

2014-ųjų statistika išryškino neigiamą tendenciją: gerokai sumažėjo efektyvių donorų, nors potencialių donorų buvo maždaug vienodai. Štai 2013 metais efektyvių donorų turėta 51, o 2014-aisiais – jau tik 31 (t. y. tiek buvo mirusių žmonių, iš kurių paimtas koks nors organas).

"Manome, jog šiuos skirtumus lėmė ir medicininės priežastys. Kai kurių donorų organai netiko transplantuoti, pavyzdžiui, dėl hepatito C, išplitusio po organizmą, arba onkologinių ligų. 2013 metais tokių buvo 7-8 proc., o 2014-aisiais – jau apie 18 procentų. Be to, pernai pasitaikė keli donorai, kurie, kaip paaiškėjo, vartojo intraveninius narkotikus, o tai visiškai prieštarauja transplantacijai. 2014-aisiais, kaip jau minėjome, smarkiai padaugėjo ir artimųjų prieštaravimų", – vardijo A. Būziuvienė.

Transportuojama be problemų

NTB atstovė patikino, kad logistikos sutrikimai netrukdė ir netrukdo donorystės bei transplantacijos procesui. Šis reikalas jau seniai sutvarkytas, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su policijos, pasienio tarnybomis, karinėmis oro pajėgomis. Jeigu reikia donoro organą vežti iš miesto į miestą, į dangų kyla sraigtasparniai, greitosios pagalbos automobilius lydi policijos ekipažai. Paprastai sraigtasparniu skraidinama paaukota širdis, nes maksimalus laikas nuo donoro organo paėmimo iki transplantacijos – vos 5 valandos. Kepenų atveju šis laikotarpis sudaro apie 12 valandų, joms transportuoti taip pat pasitelkiami sraigtasparniai, ypač tais atvejais, kai organą tenka gabenti iš atokesnės šalies vietovės. O inkstus galima transplantuoti per 24 valandas, todėl juos spėjama atvežti greitosios pagalbos automobiliu.

A. Būziuvienė kalbėjo, kad žvelgiant į ateitį, kai bus pradėta įgyvendinti neplakančios širdies donorystę, teks iš naujo įvertinti ligoninių galimybes priimti donoro organą. Kai kurios jų galbūt pajėgs įsirengti specialias aikšteles sraigtasparniams tūpti. Kol kas tokių aikštelių neturi nė viena ligoninė. Donoro organus skraidinantys sraigtasparniai turi leistis arba ant pievos šalia gydymo įstaigos, arba mašinų stovėjimo aikštelėje, arba transporto žiede.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"