TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Reumatinės ligos prašosi geresnio gydymo

2014 10 11 6:00
Lietuvos artrito asociacijos prezidentė Ona Telyčėnienė: "Skaudu, kad kartais save gelbėti reikia patiems pacientams". Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Šiuo metu Lietuvos medikai negali parinkti tinkamiausių vaistų reumatinėmis ligomis sergantiems pacientams – jie gydomi pigiausiais medikamentais ir turi laukti eilėje, kad gautų modernią biologinę terapiją. Medikai ir pacientai tikisi, jog individualus kaulų ir raumenų ligų gydymas pagaliau taps prieinamas ir Lietuvoje, pagerės šių ligų ankstyvoji diagnostika.

Reumatinių ligų srityje buvo inicijuota ne viena programa ar projektas, bet planai liko tik popieriuose. Dar vieną naują iniciatyvą ketino įgyvendinti ankstesnis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, kurį žavėjo ispanų sukurta ankstyvosios artrito intervencijos programa. Tačiau realaus įgyvendinimo link ji nepajudėjo. Reumatinių ligų specialistų nuomone, tokia programa būtų naudinga Lietuvos pacientams, skatintų ankstyvąją ligos diagnostiką.

Pasak reumatologo prof. Algirdo Venalio, dar neseniai laikytasi nuomonės, kad jei reumatoidinis artritas diagnozuojamas per pusmetį nuo ligos pradžios – jau neblogai. Šiuo metu artrito diagnostika vadinama ankstyvąja tada, kai liga nustatoma nepraėjus 6 savaitėms nuo jos pradžios. Reumatologo teigimu, Lietuvoje turime visas reikalingas priemones, kad reumatinės ligos būtų nustatytos anksti, tačiau yra nemažos eilės pas specialistus, brangiai kainuoja diagnostinės procedūros.

Pasak prof. Algirdo Venalio, Lietuvoje reikėtų ankstyvosios reumatinių ligų diagnostikos programos.

"Ankstyvosios intervencijos programos tikslas – diagnozuoti ligą kiek įmanoma anksčiau, idealiu atveju – per 6 savaites nuo jos pradžios, o tuomet pradėti šiuolaikinį gydymą. Modernus gydymas biologine terapija labai efektyvus – laiku jį pradėjus galima visiškai sustabdyti ligą. Bet svarbu, kad ligonis reikiamu metu patektų pas specialistą, atliktų visus reikiamus tyrimus: laboratorinę analizę, magnetinį rezonansą, kompiuterinę tomografiją, ultragarso tyrimą. Tuo atveju, jei tradicinis gydymas neduoda rezultatų, būtina anksti pradėti biologinę terapiją. Anot ispanų, į ankstyvosios intervencijos programą investuotas 1 euras sutaupo 11 eurų. Manau, įdėtos lėšos atsipirktų su kaupu", – kalbėjo A. Venalis.

Vaistų stygius supriešina pacientus

Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos valstybių pradėjo kompleksinį biologinės terapijos taikymą. Mūsų šalyje ligoniai jau daugiau kaip 12 metų sėkmingai gydomi minėta terapija. Šiuo metu biologinė terapija taikoma daugiau kaip 1200 Lietuvos pacientų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro direktorė prof. Irena Butrimienė pažymėjo, kad biologinei terapijai skirtus medikamentus įsigyjant centralizuotai jie tapo prieinamesni. Tačiau valstybei perkant vieną, patį pigiausią preparatą (nereiškia, jog blogiausią), iškilo problema - ne visiems pacientams tas vienintelis vaistas labiausiai tinka. Kai kuriems ligoniams jis neefektyvus arba sukelia alergiją, šalutinį poveikį.

Prof. Irena Butrimienė kėlė klausimą dėl biologinės terapijos vaistų kompensavimo.

"Deja, šiuo metu Lietuvoje neturime individualizuoto reumatinių ligų gydymo, tad ligonis, kuriam netinka tas vienintelis vaistas, lieka be gydymo. Vieną preparatą pakeisti kitu galima tik tuo atveju, jei "iškrinta" pacientas, vartojantis tą kitą medikamentą. Tai labai supriešina sergančius žmones. Jie tarsi turi laukti, kol kam nors pasidarys blogai, o tada bus galima gauti reikiamą vaistą. Kita vertus, ligoniai nerimauja, ar apskritai gaus jiems tinkamiausią gydymą. Tokios problemos nėra nė vienoje Europos šalyje, nei Latvijoje ir Estijoje", – apgailestavo medikė.

Pasak I. Butrimienės, šias bėdas išspręstų biologinės terapijos vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą. „Noriu pabrėžti: naujos brangios technologijos nebūtinos visiems pacientams, jų reikia tik tam tikrai grupei ligonių, kuriems pigiausias preparatas nepadarė efekto", – pabrėžė I. Butrimienė.

Anot profesorės, šiuo klausimu jau ne kartą kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Medikė vylėsi, kad sprendimas galiausiai bus rastas.

Apleistos moterys

Prof. Jolantai Dadonienei rūpi, kad reikiamą gydymą gautų moterys, sergančios sistemine raudonąja vilklige.

Lietuvos reumatologų asociacijos pirmininkė prof. Jolanta Dadonienė išskyrė dar vieną konkrečią problemą. „Man skauda širdį dėl jaunų, 20-40 metų, moterų, kurias užklumpa reta reumatinė liga – sisteminė raudonoji vilkligė. Ja suserga maždaug 1 moteris iš 1000. Su naujomis technologijomis atėjo ir naujas minėtos ligos gydymas. Jo Lietuvoje reikėtų gal tik 10 moterų. Jau ne vienus metus prašome šio gydymo mūsų pacientėms, bet kol kas nesulaukiame. Tik 2 moterys gauna modernų gydymą, tačiau kaip labdarą iš farmacijos kompanijos. Mūsų nuomone, naujasis gydymas turėtų būti skirtas visoms pacientėms, kurioms jo reikia, nes tai yra jaunos, dirbančios, dar daug galinčios nuveikti moterys", – sakė J. Dadonienė.

Medikams pritarė ir Lietuvos artrito asociacijos prezidentė Ona Telyčėnienė. „Skausmas nuolat lydi reumatinėmis ligomis sergančius žmones, vaistus reikia gerti kasdien. Nesakau, jog esame nuskriausti, bet norėtųsi, kad mūsų ligos būtų pripažintos svarbiomis, joms diagnozuoti ir gydyti skiriamas didesnis finansavimas. Skaudu, kad kartais turime save gelbėti patys", – kalbėjo O. Telyčėnienė.

Reikia įrodymų

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sutiko, jog tobulinant reumatinių ligų gydymą dar reikia daug ką nuveikti. Ji žadėjo, kad bus parengta bendra metodika reumatoidiniam artritui diagnozuoti ir gydyti. Ministrė taip pat teigė, jog bus sudaryta darbo grupė, kuri rūpinsis prevencinės programos („Socialinės atskirties, prevencijos ir darbingumo išsaugojimo programa sergantiesiems autoimuninės kilmės sąnarių ligomis") kūrimu.

Politikė taip pat žadėjo spręsti naujų medikamentų kompensavimo klausimą. „Pritariu, kad gydymo kokybė galbūt ne visada yra tokia, kokios norėtųsi medikams ir mokslininkams. Šiandien kompensuojamiesiems vaistams kaulų ir raumenų ligoms gydyti skiriama 11 mln. litų, o poreikis yra 44 mln. litų. Norėdami skirti tokį finansavimą, turime gauti visus įrodymus, kad vaistai tikrai užtikrins efektyvų pacientų gydymą", – aiškino R. Šalaševičiūtė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"