TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Revoliucijų Santariškėse nenumatyta

2013 11 30 6:00
Santariškių klinikų "architektai" (iš kairės):  A.Laucevičius, A.Vinkus, K.Strupas. gendir.jpg Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) naujasis generalinis direktorius Kęstutis Strupas žadėjo tęsti ankstesnių šios įstaigos vadovų darbus. Jo pirmtakas prof. Aleksandras Laucevičius pasidžiaugė, kad klinikos juda į priekį ne revoliucijos, o evoliucijos keliu, ir žingsnis po žingsnio artėja tarptautinio pripažinimo link.

Chirurgas, klinikų Pilvo chirurgijos centro direktorius, profesorius habilituotas daktaras K.Strupas jau dvi savaites dirba klinikų generaliniu direktoriumi. Laimėjęs konkursą šiame poste jis pakeitė dešimt metų VUL SK vadovavusį kardiologą profesorių Aleksandrą Laucevičių.

Darbuotis nesiblaškant

"Nieko nėra blogiau nei be tvarkos vykstančios permainos. Viliuosi, kad Santariškių klinikos ir toliau bus tas išskirtinis, Lietuvai nebūdingas pavyzdys, kai į priekį einama evoliuciniu, ne revoliuciniu keliu, be mėtymosi į visas puses. Džiaugiuosi, jog klinikos žingsnis po žingsnio juda tarptautinio pripažinimo link siekdamos, kad jų vardas taptų žinomas ne tik mūsų šalyje, kaip, pavyzdžiui, yra žinomos Berlyno Humboldto universiteto Charité klinikos ar Stokholmo Karolinska universiteto klinikos. Pacientams svarbiausia – paslaugų kokybė ir prieinamumas", – pažymėjo A.Laucevičius, perduodamas vadovavimo estafetę kolegai.

Dar vienas buvęs VUL SK generalinis direktorius, dabartinis premjero patarėjas Antanas Vinkus naujajam klinikų vadovui linkėjo išlaikyti stuburą. Tokiu stuburu A.Vinkus vadino meilę kenčiančiam žmogui, ligoniui, dėmesingumą jam. Patarė išlaikyti diplomatinius santykius su kita didžiąja Lietuvos sveikatos priežiūros įstaiga – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis. "Kad tarp jūsų būtų sveika konkurencija, o ne patologinė konfrontacija", – pabrėžė A.Vinkus.

Įvardijo svarbiausia

Pristatydamas savo darbo prioritetus, K.Strupas vienu pagrindinių tikslų įvardijo klinikų referencijos/ekscelencijos centrų veiklą, – jų kūrimasis pasaulyje prasidėjo prieš 3-4 metus. Šie centrai nustatomi atsižvelgiant į kokybiško gydymo atvejų skaičių per metus. Referencijos centrai privalo garantuoti ištisą parą specialistų teikiamą pagalbą, atitikti kitus rodiklius. Šiuo metu Santariškių klinikos turi 18 tokių centrų. "Daugiau nei Kauno klinikos", – pridūrė naujasis VUL SK direktorius.

Be kita ko, jis žadėjo gerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę, daug dėmesio skirti šiuolaikinei įstaigos vadybai, įgyvendinti vadinamąjį švarių rankų ligoninės statusą, užtikrinti įstaigos dalyvavimą Santaros slėnio veikloje.

K.Strupas teigė sieksiąs, kad būtų išlaikytas aukštas lygis tradiciškai stipriose VUL SK srityse. Viena tokių – kardiologija ir kardiochirurgija. Dar 2004 metais, vadovaujant A.Laucevičiui, buvo padarytas drąsus sprendimas – terapinės ir chirurginės klinikos integruotos į jungtines katedras. Dabar kai kurios Europos šalys bando atkartoti šį, kaip parodė praktika, pasiteisinusį sprendimą. Jo pasekmė – VUL SK hibridinės operacinės įkūrimas 2009-aisiais ir pirmąkart Europoje atlikta hibridinė aortos vožtuvo implantacija. Šiemet atlikta MIC širdies aneurizmos šalinimo operacija buvo pirmoji pasaulyje.

Direktorius operuos rečiau

Kita prioritetinė sritis – onkologija. "Manome, kad dar galime ją plėtoti, nes turime gerą patologijos centrą, ir jo paslaugas plečiame į šalis kaimynes – Latviją ir Estiją. Kita vertus, jau šiuo metu klinikose teikiame viso spektro onkologines paslaugas, o kai kurių mūsų atliekamų operacijų nedaro ir Vilniaus universiteto onkologijos institutas. Tarkime, tokios yra dėl kraujo vėžio atliekamos operacijos", – pažymėjo K.Strupas.

Jis išskyrė ir dar vienos srities – organų ir audinių transplantologijos - plėtrą. VUL SK šiuo metu atliekama 85 proc. visų organų ir audinių persodinimų Lietuvoje, o pagal inkstų, širdies, kepenų, simultaninę kasos ir inksto transplantaciją pirmaujama Baltijos šalyse.

Didelio postūmio tikimasi iš moderniose patalpose įsikūrusio genetikos padalinio, irgi pretenduojančio į išskirtines pozicijas Baltijos šalyse.

Prioritetas bus skiriamas toliau diegti IT sprendimus, plėtoti telemedicinos paslaugas. VUL SK šioje srityje jau nemažai pasiekė: čia jau galima naudotis elektronine ligos istorija, internetine paciento kortele, vaizdų archyvu, iškanstine registracija internetu.

Naujasis klinikų vadovas žadėjo neapleisti ir savo, kaip pilvo chirurgo veiklos. Tačiau tam, žinoma, liks daug mažiau laiko. Kaip sakė A.Laucevičius, galbūt vos 20 proc. anksčiau turėto laiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"