TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Rinks skundus dėl kosmetikos poveikio

2013 08 09 6:00
Kosmetikos poveikis priklauso ir nuo žmogaus jautrumo, o kartais – nuo netinkamo vartojimo. kosmetpoveikis.jpg Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje pradeda veikti kosmetikos gaminių budros sistema - bus kaupiama informacija apie nepageidaujamą kosmetikos poveikį. Apie jį galės pranešti kosmetikos gaminių tiekėjai ir platintojai, taip pat gydytojai bei patys vartotojai.

Jeigu pavartojus kosmetiką jaučiamas akis ar odą dirginantis, alergizuojantis poveikis, atsirado kosmetinių spuogų (kosmetinė aknė), pasireiškė fototoksinis poveikis, fotosensibilizacija, anafilaksinis šokas, niežulys, skausmas, paraudimas ir panašiai, apie tai derėtų informuoti kosmetikos gaminių budros sistemą, už kurios veiklą Lietuvoje atsakingas Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VSC).

Nepageidaujamu kosmetikos gaminio poveikiu laikoma sveikatai kenksminga reakcija dėl įprasto šio gaminio naudojimo. Budros sistemoje nebus registruojami poveikis, atsiradęs dėl piktnaudžiavimo kosmetika ar netinkamo jos naudojimo.

Skundus dėl kosmetikos gaminių Lietuvoje lig šiol registravo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Elena Rinkevičienė informavo, kad 2011-aisiais dėl kosmetikos gaminių gauta 14 skundų, 7 buvo pagrįsti. 2012-aisiais pagal vartotojų skundus buvo atlikti 9 patikrinimai, 5 skundai pasitvirtino. 2013 metų pirmą pusmetį dėl kosmetikos gaminių gauti 7 skundai, 3 iš jų buvo pagrįsti. Dažniausiai skųstasi dėl netinkamo ženklinimo, kosmetikos gaminių kokybės, jų sudėties, autentiškumo ir kt.

Tačiau nepageidaujami kosmetikos poveikiai sveikatai Lietuvoje lig šiol nebuvo registruojami. Europos praktika rodo, kad jų pasitaiko. Štai, pavyzdžiui, Olandijoje yra žinomi 2 atvejai, kai plaukų dažų naudojimas sukėlė sąmonės netekimą.

Tirs ir vertins

Kosmetikos budros sistema Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, įvedama atsižvelgiant į bendrą Europos reglamentą. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, jau anksčiau turėjo tokias sistemas, bet jų duomenys naudoti tik šalies viduje. Dabar kosmetikos budros sistemos tapo privalomos visoms ES valstybėms, o informacija iš jų pateks į bendrą Europos registrą.

"Esame pasirengę registruoti šiuos poveikius, ir kai tik bus patvirtintos informacijos teikimo formos, iš karto pradėsime tai daryti", – teigė Vilniaus VSC Produktų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Norkus.

Šio centro atstovai tvirtino, kad teisės aktas, apibrėžiantis informacijos apdorojimo procedūras, netrukus bus patvirtintas.

Taigi kosmetikos gaminių tiekėjai ar platintojai, gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą jos poveikį, privalės pateikti šias žinias Vilniaus VSC. Informaciją galės perduoti ir gydytojai ar patys vartotojai. Tam reikės nurodyti kosmetikos gaminio bei gamintojo pavadinimą, vartotojo duomenis, informaciją apie nepageidaujamo poveikio rimtumą ir kitus susijusius duomenis. Pavyzdžiui, nurodyti, ar kosmetikos vartojimas sukėlė laikiną ar nuolatinį tam tikros funkcijos sutrikimą, ar dėl to asmuo atsidūrė ligoninėje, ar iškilo grėsmė gyvybei. Šie faktai turi būti patvirtinti gydytojo.

Pasak R.Norkaus, gavus duomenis bus aiškinamasi, ar atsiradę simptomai tikrai susiję su kosmetikos naudojimu. Nustačius tam tikrą ryšį, kuris gali būti įvardytas kaip "labai tikėtinas", "tikėtinas", "abejotinas", "netikėtinas", "atmestinas", bus imtasi atitinkamų veiksmų. Įvertinta informacija bus perduota kitų valstybių kompetentingoms institucijoms.

"Kosmetikos gaminių budros sistema padės nustatyti nepageidaujamų poveikių priežastis ir, esant būtinybei, teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo. Pavyzdžiui, nustačius, kad kokia nors medžiaga alergizuoja, europiniu lygiu bus sprendžiama, ar pašalinti ją iš vartojimo ar vartojimą labai apriboti", – paaiškino R.Norkus.

Sunku nustatyti

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja dermatovenerologė Rūta Gancevičienė teigė, jog pacientų, besiskundžiančių kosmetikos poveikiu, visais laikais būdavo ir yra. "Vienas žmogus gali būti jautrus kokiai nors sudedamajai kosmetikos daliai, o kitas – visai nejautrus", – komentavo ji.

Gydytoja dar nebuvo girdėjusi apie Lietuvoje veiksiančią kosmetikos gaminių budros sistemą. Tačiau, jos nuomone, atsekti konkrečios medžiagos poveikį bus labai sudėtinga.

"Su vaistų poveikių stebėsena yra kiek kitaip. Juose paprastai yra viena konkreti veiklioji dalis. Tuo metu kosmetikoje yra daugybė sudedamųjų dalių. Siekiant įrodyti, kad poveikį padarė tam tikra dalis, turi būti atliekami alergologiniai testai, o tai gana sudėtinga procedūra. Tyrimą apsunkina ir tai, kad žmonės dažnai naudoja ne vieną kosmetikos priemonę", – vardijo dermatovenerologė.

Kita vertus, nepageidaujama reakcija į kosmetiką dar nereiškia, kad produktas yra nekokybiškas. Nemalonių reiškinių gali atsirasti net dėl pačių geriausių gaminių. Tai priklauso nuo žmogaus jautrumo, o kartais – nuo netinkamo vartojimo. Sakykime, tam tikro kremo negalima teptis einant į saulę, bet žmogus to nepaiso.

R.Gancevičienė spėjo, kad vartotojai gal ir praneš apie nepageidaujamus kosmetikos poveikius, bet dėl gydytojų aktyvumo jai kilo abejonių. "Iš savo patirties žinome, kad labai sunku pasakyti, dėl ko kilo nepageidaujama reakcija. Nebent ji kartojasi arba yra labai didelė", – paaiškino R.Gancevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"